Penktadienis, 2024.03.29
Reklama

Lietuvoje dažnėjančiai civilizacijos ligai gydyti – „necivilizuotas“ finansavimas

Zita Voitiulevičiūtė | 2012-03-06 23:56:33

Gėda, vienatvė, viltis – šios būsenos dažnai kamuoja žmones, kurie serga retai visuomenėje minimomis ligomis. Krono liga ir optiniu kolitu sergančiųjų gyvenimą apkartina dar ir Lietuvos ekonominis lygis, dėl kurio šių ligų gydymas neatitinka civilizuotų šalių standartų. 

Konferencijoje atkreiptas dėmesys į sergančiųjų uždegiminėmis žarnyno ligomis problemas. Organizatorių nuotr.

„Atkreipti dėmesį“ – tai dažnas abstrakčiai įvardintas su sveikatos problemomis susijusių konferencijų tikslas. Už jo slypi ne tik pacientų problemų sprendimo paieškos, bet ir tam tikrų institucijų, jų atstovų pastangos parodyti savo darbus, farmacininkų pastangos pabrėžti jų siūlomo gydymo metodo naudingumą, su lėšų skirstymu susijusių įstaigų bandymas atskirti pelus nuo grūdų ir priimti sprendimus dėl viena ar kita liga sergančiųjų gydymo finansavimo.

Visi šie aspektai buvo paliesti ir Seime vykusioje konferencijoje-diskusijoje „Uždegiminės žarnyno ligos ir darbingumas“.

Civilizacijos liga

Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos profesorius ir Lietuvos gastroenterologų draugijos prezidentas Limas Kupčinskas aiškino, kad Krono ir opinio kolito ligos yra priskiriamos kompleksinių ligų grupei. Anksčiau Lietuvoje jomis sirgta kur kas mažiau nei Vakarų Europoje, tačiau panašu, kad greitai Lietuva šiuo rodikliu pasivys Vakarų pasaulį.

„Tai civilizacijos liga. Jai įtakos turi paveldėtų genetinų ir aplinkos faktorių visuma. Lietuvių genetinis polinkis sirgti šia liga yra nemažas. Pasikeitus gyvenimo sąlygoms, priėmus vakarietišką dietą, populiarėjant greitam maistui, keičiantis sanitarijos normoms, keičiasi ir normali žarnyno mikroflora. Vidutinio amžiaus lietuvių mikroflora dabar dar yra gerokai sveikesnė nei vokiečių. Bet ji yra įgyta maždaug prieš 30 metų, kai šalyje buvo kitos sąlygos. Dabar reikia tikėtis, kad uždegiminės žarnynos ligos Lietuvoje bus tokios pat dažnos, kaip Skandinavijos ar Vakarų Europos šalyse“, – aiškino L. Kupčinskas.

Palyginimui profesorius pateikė pavyzdį, kad sovietmečiu piene buvo leidžiama apie 100 bakterijų, dabar pienas turi būti sterilus. Net dabartinių ir sovietmečio valgyklų sanitarinės sąlygos skyrėsi. Tačiau aukštesni švaros standartai turi du galus.

„Viena vertus, pavyko sumažinti infekcinių ligų skaičių, kita vertus, daug bakterijų taip ir nepatenka į žmogaus organizmą ir pakeičia jo mikroflorą, o ji žmoguje formuojasi jau pirmosiomis gyvenimo savaitėmis, – aiškino L. Kupčinskas. – Uždegiminėmis žarnyno ligomis suserga jauni žmonės – nuo 20 iki 40 metų, – tad labai svarbu žinoti ligą lemiančius faktorius. Norint jos išvengti arba sumažinti jos pasireiškimą yra svarbi mityba, fizinis aktyvumas ir streso vengimas.“

Liga, apie kurią garsiai nekalbama

Krono ir opinio kolito ligų draugijos prezidentas Gediminas Smailys apgailestauja, kad liga, kuria jis ir pats serga, yra tarsi nematoma. Iš šalies Krono ir opinio kolito ligoniai net gali atrodyti sveiki, bet tai yra dėl simptomų, kuriuos pacientai stengiasi slėpti. Jie vengia net ir prisistatyti. Taip per konferenciją padarė ir vienas šimtą darbo vietų sukūręs verslininkas, kovojantis su šia liga.

„Visuomenėje net viduriavimas siejamas su pašaipų objektu. Todėl liga, kuria mes sergame, dažnai nutylima, nes bijoma komentarų, gailesčio. Kasdien svarstome, ar stengtis nuslėpti ligą, ar vis dėlto pasisakyti. Susirgus siaurėja mūsų interesų ratas, nes ilgai domimasi tik savo sveikata, išsivysto savęs nuvertinimas. Taip darbdavio akyse susidaro nuolatinio žmogaus paveikslas. Jis negali dirbti fizinio darbo, tačiau ir protiniam kyla keblumų. Pacientui sunku koncentruoti dėmesį, nes bet kuriuo metu gali kilti noras tuštintis, žmogus bijo neatlikti savo pareigų. Ar tokie ligoniai vienodai gali konkuruoti su sveikaisiais? Mes, sergantieji uždegiminėmis žarnyno ligomis, norėtume prašyti visuomenės pagalbos, ypač darbdavių, kad mums nebūtų taikomi tie patys darbo krūviai ir reikalavimai. Kita vertus, norime dirbti ir užsidirbti, nebūti našta visuomenei“, – sakė Krono ir opinio kolito ligų draugijos prezidentas G. Smailys.

"Liga, kuria mes sergame, dažnai nutylima, nes bijoma komentarų, gailesčio", - sakė G. Smailys. Organizatorių nuotr.

Kitas pacientas, dabar stambiam verslui vadovaujantis verslininkas, pasakojo, kad susirgo būdamas 33-ejų. Tik asmeninė patirtis jam padėjo į sergančiuosius savo pavaldinius žiūrėti kitomis akimis. Todėl būti supratingiems jis ragina ir kitus darbdavius.

Stengiasi būti aktyvūs

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Gastroenetrologijos klinikos profesorius Gediminas Kiudelis atliko žvalgomąjį tyrimą, kuriuo aiškinosi sergančiųjų uždegiminėmis žarnyno ligomis darbo ir karjeros siekiamybes ir realybę. Iš 78 jo apklaustų pacientų dirbo dauguma – 49 pacientai. Kiti 17 mokėsi, 7 buvo pensininkai, 4 - neįgalūs ir vienas - bedarbis. Tad profesorius įsitikinęs, kad visi, kenčiantys nuo šios ligos, stengiasi dirbti ir yra aktyvūs visuomenės nariai.

G. Kiudelio tyrimas parodė, jog daugelio pacientų darbdaviai ir kolegos žino apie bendradarbį kamuojančią ligą. Vis dėlto net 80 proc. pacientų eina į darbą, net jeigu jaučiasi blogai. Panaši tendencija pastebima ir Didžiojoje Britanijoje, kurioje taip pat daugelis sergančiųjų Krono liga arba opiniu kolitu eina į darbą, net jei jaučiasi blogai. Todėl darbas iš jų reikalauja daugiau pastangų negu iš sveikųjų.

Iš darbdavių pacientai nereikalauja didelių aukų ir dėmesio. Tyrimas rodo, kad jiems reikia papildomo laiko vizitams pas gydytoją, lanksčių darbo valandų, galimybės dirbti namuose ir nevaržomai naudotis tualetu.

„Šia liga serga jauni žmonės. Net ir tie, kurie dar neįsiliejo į darbo rinką. Jie mato, kad darbo rinkos reikalavimai jiems gali būti per dideli, todėl baiminasi, kad dėl to jų gyvenime kils finansinių sunkumų. Tai mažina pasitikėjimą savimą. Todėl derėtų būti dėmesingiems – juk susirgti galime visi“, – kalbėjo G. Kiudelis.

Atsiliekama nuo Europos

Apie toleranciją fizinę ir dvasinę kančią dėl Krono ir opinio kolito ligų patiriantiems pacientams kalbėjo ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Dangutė Mikutienė, kuri yra ir iniciatyvos už reumatinėmis ligomis sergančius žmones „Fit for work“ globėja.

„Apie krūties, prostatos vėžį jau kalbama drąsiai, o  į uždegimines žarnyno ligas kaip ir į epilepsiją yra stigmatizuotas požiūris. Dėl to šiai problemai aptarti ir buvo skirti Parlamento rūmai – tokios situacijos negalima toleruoti. Reikia raginti darbdavius būti tolerantiškus, kviesti aplinkinius palaikyti. Be to, reikia ieškoti sprendimų dėl modernaus gydymo biologine terapija“, – kalbėjo D. Mikutienė.

Jos duomenimis, Lietuvoje modernus gydymo metodas taikomas tik 44 pacientams iš 1300. Nors šis brangiai kainuojantis gydymo metodas tinkamas ne visiems pacientams, vis dėlto procentaliai Lietuva labai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio pagal jo taikymą. Pavyzdžiui, Danijoje uždegiminės žarnyno ligos šiuo metodu gydomos 50 proc. pacientų, o Lietuvoje tik 7,5 proc.

Taupymas gali tapti išlaidomis

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hepatologijos, gastroenerologijos ir dietologijos centro vadovas profesorius Jonas Valantinas pabrėžė, kad biologinė terapija daliai ligonių visiškai pakeičia gyvenimą. Jie jaučiasi sveiki. Tačiau tai nėra panacėja. Biologinės terapijos efektyvumas ligoniui gali būti įvertintas per du mėnesius.

Profesoriaus teigimu, Krono ligą tenka gydyti ir chirurginiu būdu. Tačiau pašalinus pažeistą žarnyno vietą liga nesibaigia, nes tai liga visam gyvenimui. Yra siekiama išvengti jos paūmėjimų. Pacientui gali tekti iškęsti ir ne vieną operaciją. Gydymas vaistais jam taip pat kainuoja – ne tik priemokomis prie kompensuojamųjų vaistų, bet ir sunkumais, kai ligai paūmėjus gali tekti gerti ir po šešiolika tablečių per dieną ir vis tiek žmogus nesijaučia sveikas.

Gydymas biologine terapija yra brangus. Specialistų teigimu, priklausomai nuo ligos sudėtingumo jo kaina gali svyruoti nuo 30 tūkst. iki 40 tūkst. litų per metus vienam pacientui.

D. Mikutienės duomenimis, Lietuvoje modernus gydymo metodas taikomas tik 44 pacientams iš 1300. Organizatorių nuotr.

Tačiau konferencijos dalyviai siūlė į šias sumas žvelgti kaip į būdą sutaupyti, kai ligonis dėl biologinės terapijos gali būti ne tik apsaugotas nuo invalidumo, bet ir gyventi sveiką  gyvenimą. Taip jam nereikia mokėti pašalpų ir jis gali būti mokesčių mokėtojas.

„Chirurginės operacijos irgi kainuoja. Valstybei taip pat kainuoja neįgalus žmogus. Ką jau kalbėti apie žmogaus patiriamas kančias. Pavyzdžiui, žmonėms, sergantiems reumatinėmis ligomis, skiriama apie 2 proc. šalies BVP“, –  kalbėjo D. Mikutienė.

„Necivilizuotas“ finansavimas

Konferencijoje dalyvavo ir Valstybinės ligonių kasos (VLK) atstovai. VLK Sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus paaiškino, kad žmonėms, sergantiems uždegiminėmis žarnyno ligomis, dalis vaistų yra įtraukta į kompensuojamųjų vaistų kainyną. Inovatyviausiam gydymo metodui, biologinei terapijai, taikomas atskiras finasavimas. Preparatai įsigijami konkurso tvarka ir paskirstomi gydymo įstaigoms. Vieni biologinės terapijos vaistai lašinami stacionare, kiti duodami pacientui į namus. Už šiuos vaistus pacientui nereikia mokėti.

„Šis metodas taikomas labai sunkioms ligos formoms gydyti. Pirmiausia gydymas pradedamas nuo lengvesnio būdo, o biologinė terapija yra „sunkioji artilerija“. Šis būdas nėra toks nekaltas. Jis gali suaktyvinti tuberkuliozę, onkologinius procesus“, – aiškino VLK atstovas.

Pasibaigus konferencijai jis pripažino, kad vargu ar artimiausiu metu bus padidintas ligonių, gaunančių biologinės terapijos gydymo būdą, skaičius.

„Supraskite, Europoje vidutinis darbo užmokestis yra 2 tūkst. eurų, o Lietuvoje – 2 tūkst. litų. Vaistų kaina yra ta pati. Vadinasi, mes galime atitinkamai 3,5 karto mažiau vaistų nupirkti. Greičiausiai, jeigu nepasieksime kitų Europos Sąjungos šalių ekonominio lygio, tai ir nepasieksime to paties finansavimo lygio. Juk viskas priklauso nuo mokesčių. Vaistas kainuoja apie 50 tūkst. litų per metus. Tai jūs įsivaizduokite, kiek žmonių turi dirbti ir sunešti mokesčių į biudžetą. Būtų galima finansuoti daugiau, jeigu vaistai atpigtų. Kiek skiriama pinigų, tiek ir išleidžiama, – kalbėjo E. Stropus. – Todėl primiausia reikėtų garantuoti paprastesnį gydymą, kad jis būtų prieinamas visiems.“

Apie lėtines uždegimines žarnyno ligas

Krono liga ir opiniu kolitu dažniausiai suserga jauni žmonės nuo 15 iki 35 metų. Jiems ligos pradžia būna ypač sunki, nes tuo metu jie baigia įgyti išsilavinimą, pirmą kartą ieško darbo ar pradeda karjerą.

Opinis kolitas – tai storosios žarnos gleivinės ir pogleivio uždegimas su paviršiniu išopėjimu. Krono liga – tai storųjų ir plonųjų žarnų uždegimas, apimantis visą žarnos sienelę,  pažeidimų gali būti ir visame virškinamajame trakte: skrandyje, burnos gleivinėje.

Abiejų ligų simptomai panašūs: viduriavimas, dažnai su krauju ir gleivėmis, pilvo skausmai, karščiavimas, vėmimas, pykinimas, žemas kraujo spaudimas, silpnumas, svorio netekimas. Sergant šiomis ligomis, išsivysto pakitimų ne tik virškinamajame trakte, bet ir kituose organuose: odos, akių, sąnarių pažeidimų. Šių ligų priežastys nežinomos, siejamos su imuninės sistemos sutrikimu.

Visuomenė itin mažai žino apie uždegimines žarnyno ligas, todėl šiomis ligomis sergantys žmonės susiduria su dideliais sunkumais studijuodami, dirbdami ir net kurdami asmeninius santykius. Tai įrodė  Europos Krono ligos ir opinio kolito pacientų draugijos (EFCCA) 24 pasaulio šalyse atlikta apklausa, kurioje  dalyvavo beveik 5 tūkst. 19-44 metų respondentų.

Zita Voitiulevičiūtė

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Žymos: Krono liga
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų