Lietuviškoje slaugos praktikoje – dar sovietmetis?(16)
Gydymo įstaigų „aukso fondas“ – slaugytojai, – stumdomas iš vienos pusės į kitą arba net visai išstumiamas, anaiptol nesidžiaugia skambiu epitetu, išeinančiu iš vyriausiųjų gydytojų burnų. Kaip gražiai apie slaugytojas (Lietuvoje tai kone išskirtinai moteriška profesija) bebūtų kalbama, jos vis dar nesijaučia lygiavertėmis gydytojams kolegėmis. Juk ir besirengdamos šiam darbui nuo pirmųjų dienų buvo pratinamos patarnauti medikams. „Tai posovietinių valstybių palikimas“, - sako ne viena „Vakarų Lietuvos medicinos“ pašnekovė.
Lietuvoje konfliktas užsitęsė
Slauga, kaip atskiras mokslas, nelengvai skynėsi kelią. „Slaugos mokslo pradžia siejama su Florence Nightingale vardu ir 1861 metais, kai ši moteris Londone pradėjo mokyti ne tik slaugos praktikos, bet ir teorinių žinių, - prieš porą savaičių Klaipėdos universitetinėje ligoninėje vykusioje konferencijoje pasakojo slaugos specialistų rengimo vadovė dr. Natalja Istomina. – Slaugytojų ir gydytojų konfliktas prasidėjo tada, kai 1900 m. pradėtas dėstyti slaugos kursas. O Lietuva šiame pereinamajame laikotarpyje užstrigo gan ilgai“.
N. Istomina pabrėžė, kad slaugos specialistams labai reikalingas aukštasis išsilavinimas, tačiau praktika turi sudaryti ne mažiau nei pusę studijų laiko. „Slauga visada turi būti labai arti praktikos. Slaugos mokslas ne vien dėl mokslo reikalingas, o praktikai, - pabrėžė pranešėja. – Įgijęs išsilavinimą slaugytojas turi tapti lygiaverčiu medikų komandos nariu. O tam pasiekti ligoninės turi tapti slaugos tyrimų bazėmis, kad slaugytojai galėtų įgyti tinkamus slaugos įgūdžius, reikia bendradarbiauti per mokslinius tyrimus, kad jie būtų taikomi tiesiogiai praktikoje“.
Jos teigimu, pats už save kalba faktas, jog Lietuvoje 92 proc. slaugytojų sudaro moterys. O, pavyzdžiui, Belgijoje, 30 proc. slaugytojų – vyrai. N. Istominos pastebėjimu, profesijos patrauklumą visuomenėje labai aiškiai atspindi tai, kiek ją renkasi vyrai. Mat jie nedirbs už menkesnį atlygį. „Jei vyrai nesirenka profesijos, vadinasi, ji nepatraukli“, - pabrėžė pranešėja.
Kitas požiūrio į slaugą bei šios profesijos atstovus rodiklis – etatų mažinimas. Mūsų šalyje, - pažymėjo viena iš konferencijos viešnių Mykolo Riomerio universiteto profesorė dr. Danguolė Jankauskienė, - slaugytojų kasmet mažėja, o tuo pat metu kitose Europos šalyse šis skaičius nuolat auga.
Problemos nepasikeitė
Ironiška, kad šiuolaikėje konferencijoje buvo cituojamas daugiau nei dviejų dešimtmečių senumo straipsnis, kuriame gvildenamos slaugos problemos senos, bet, deja, nebuvo pasenusios – sugebėjusios išlaikyti aktualumą. Prieš dvidešimt trejus metus dar tarybinėje „Tiesoje“ išspausdintą straipsnį citavo pati jo autorė – Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) vyriausiojo gydytojo pavaduotoja slaugai Ona Mitalienė: „Gydytojai ir slaugytojai tarpusavio santykiais nepatenkinti, menki pastarųjų atlyginimai. Tai kelia visuomenės nepasitenkinimą medicina, o medikų – valstybe...“
Tad nenuostabu, kad ir nebuvusi konferencijoje Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) pirmininkė Danutė Margelienė, kalbėdama apie slaugytojų padėtį nepriklausomybės dvidešimtmetį atšventusioje Lietuvoje, irgi nuklydo į sovietinius laikus. Anot jos, slaugos mokslas mūsų šalyje smarkiai pažengė ir
pasivijo Vakarų valstybes (Lietuvoje baigusios studijas slaugytojos be vargo įsidarbina svetur), bet praktika gerokai sustabarėjusi. D. Margelienės teigimu, su analogiškomis problemomis susiduria ir kitos posovietinės šalys – Bulgarija, Slovėnija.
„Nors šiuo metu slaugytojos nėra atleidžiamos iš darbo, bet išėjus į pensiją atitinkamo amžiaus darbuotojams, į jų vietą nauji nebepriimami – darbo vieta nebeišsaugoma, - kalbėjo LSSO vadovė. – Kadangi gydytojų darbo krūvis didžiulis, jie savo darbu dalinasi ir su slaugytojomis, tad jos kartu su gydytojais užsiima tik ligonių gydymu.“
Problema spręstina, anot pašnekovės, pradedant sveikatos politikais. Deja, LSSO „jau atsibodo raštus rašyti“. „Sveikatos apsaugos ministerijoje privalėtų būti koks nors atskiras departamentas, kuris rūpintųsi slauga“, - savo požiūrį dėstė D. Margelienė.
Stumdomas aukso fondas
Kaip pavyzdys šįkart tebūna Mažeikių ligoninė, kurioje sunkiausiu įstaigai finansiniu momentu – 2010-aisiais – buvo atleisti iš darbo 5 slaugytojai. Tiesa, visi – pensinio amžiaus. Be abejo, taupumo sumetimais šie etatai buvo panaikinti. Vis dėlto, - „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė Mažeikių ligoninės direktoriaus pavaduotoja slaugai Regina Meištienė, - pradėjus teikti paliatyvios pagalbos paslaugas, pernai buvo įsteigti papildomi trys slaugos darbuotojų etatai. Šiandien įstaigoje yra 246 slaugos specialistų etatai. Per metus Mažeikių ligoninė aptarnauja 11,37 tūkst. stacionarinių pacientų.
„Vakarų Lietuvos medicina“ kone juokais paklausia, ar per pastaruosius metus buvo atleistas nors vienas gydytojas. „Ne! Gydytojai – jokiu būdu! - pasigirsta atsakymas. – Nors kai kalbu su skyrių vedėjais, visi sako, kad slaugytojų funkcijos ligoninėje svarbios. Tačiau iškilus finansinių sunkumų, etatai pradedami mažinti būtent nuo jų. Kai kurių didžiųjų ligoninių vadovai vadina slaugytojus aukso fondu, bet man tai skamba sarkastiškai. Tariamąjį fondą galima stumdyti į kairę, į dešinę – kaip patogiau atitinkamoje situacijoje“.
Moteris įsitikinusi, kad menkesnis slaugytojos vertinimas išlikęs iš sovietinių, laikų. Taip savo profesiją vertina net ir anuomet parengtos šios profesijos atstovės. „Kai aš mokiausi, medicinos sesuo buvo rengiama tarnauti gydytojui, o ne pacientui slaugyti. Slaugos mokslo, slaugos proceso sampratos dėstymo buvo labai mažai. Tik nunešti, parnešti, suleisti“.
R. Meištienės pastebėjimu, garbesnio amžiaus slaugos darbuotojos dar ir dabar nedrįsta prisiimti atsakomybės, atvirai reikšti profesinius pastebėjimus, bijodamos dėl savo darbo vietos. "Pasitikėjimo neprideda ir gana maži atlyginimai, - pastebėjo pašnekovė. - Tačiau per pastaruosius dvidešimt metų baigę slaugos studijas slaugytojai visai kitaip vertina savo profesiją, su gydytojais bendrauja kaip lygiaverčiai partneriai, drąsiai išsako savo nuomonę ir apgina savo profesines pozicijas".
Tačiau Mažeikių ligoninėje slaugytojų amžiaus vidurkis – 48 metai.
Susiję straipsniai
