Ketvirtadienis, 2024.03.28
Reklama

Lietuviai į prekių etiketes žiūri rečiau nei kiti europiečiai

grynas.lt | 2013-02-20 14:39:50

Neseniai atliktas gyventojų nuomonės tyrimas parodė, kad didžioji dalis tiek Lietuvos, tiek ES šalių gyventojų mano, kad chemikalų galima rasti ne tik valikliuose ir dažuose, bet ir ore, maiste ar balduose. Vis dėlto, prieš pirkdami įvairius produktus, lietuviai mažiau linkę tikrinti jų sudėtį sveikatos ar aplinkos saugojimo sumetimais: maisto sudėtį tikrintų 74 proc. Lietuvos ir 81 proc. ES gyventojų.

Etiketės
Jolitos Čiukšytės nuotr.

Užtat kosmetikos ar grožio produktų sudėties etiketę peržvelgtų maždaug trys iš dešimties lietuvių, tačiau net 6 iš 10 ES gyventojų.

Latviai į etiketes žvilgčioja dažniau

Kodėl lietuviams taip menkai rūpi tai, ką jie tepa ant savo odos, nors tai, ką deda į burną kruopščiai tikrina daugiau nei du trečdaliai?

Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Justė Buzelytė teigė, jog žmonės dėl maisto yra labiau susirūpinę, kadangi atranda daugiau sąsajų tarp jo kokybės ir sveikatos.

„Ir informacijos paskutiniais metais apie tai yra nemažai. Žmonės jau atsimena, kokių maisto papildų vengti. Kosmetikos ir buitinės chemijos sudėtinių dalių pavadinimai kol kas vartotojams atrodo sudėtingi, apie cheminę sudėti kalbama mažiau, lyginant su maisto. Nors šiuo metu - pastebime - tai tampa vis aktualesnė tema“,- teigė BEF atstovė.

Dvigubai dažniau už lietuvius ES gyventojai tikrintų ir valiklių bei dažų sudėtį, trečdaliu dažniau – baldų ir rūbų sudedamąsias dalis. Estijos gyventojų elgsena šiuo klausimu panaši į Lietuvos gyventojų, tuo tarpu dažnesnis Latvijos gyventojas tikrintų žaislų (31 proc. Lietuvoje palyginti su 46 proc. Latvijoje), kosmetikos ir grožio produktų (34 proc. Lietuvoje palyginti su 47 proc. Latvijoje), valiklių (27 proc. Lietuvoje palyginti su 40 proc. Latvijoje) sudėtį.

Prekės iš ES - saugesnės

Lietuvos gyventojai kiek atsargiau žiūri tik į naujų cheminių medžiagų turinčius rinkoje pasirodžiusius produktus: 17 proc. palyginti su 10 proc. ES gyventojų jų niekada nepirktų. Vis tik didžioji dalis tiek Lietuvos, tiek ES gyventojų įsigytų šį produktą tik tuomet, kai per ilgą laiką būtų patvirtinta, kad jis yra veiksmingas ir saugus (atitinkamai 38 ir 46 proc.).

ES gyventojai palankiau vertina sąjungos šalyse pagamintuose produktuose esančių cheminių medžiagų saugumą, palyginti su importuojamais iš ne ES šalių: 49 proc. ES gyventojų mano, kad ES pagaminti produktai yra saugesni, taip manančių Lietuvos gyventojų beveik perpus mažiau – 28 proc. Lietuviai labiau linkę manyti, jog nei vieni, nei kiti produktai nėra saugūs.

Baltijos aplinkos forumo atstovė Justė Buzelytė teigia, jog šis trečdalis lietuvių mano teisingai -

prekės pagamintos ES ribose gali būti saugesnės, nes čia taikomi griežtesni reikalavimai.

„Ne iš Europos sąjungos šalių importuojamoms prekėms galioja tie patys reikalavimai, tačiau dėl nepakankamos kontrolės (tikrinama tik keli procentai importo) dalis rinkoje esančių gaminių savo sudėtyje turi uždraustų cheminių medžiagų. Taip pat, didelės kompanijos dėl ekonominių priežasčių iškelia savo gamyklas už Europos sąjungos ribų, kur cheminių medžiagų naudojimas teisiškai reguliuojamas kitaip, - kalbėjo J. Buzelytė. - Ne visų gaminių sudėtį galima rasti ant gaminio, pavyzdžiui, nežinosime, kokiais dažais nudažytas pliušinio meškiuko kailis, tačiau turime teisę tiekėjo ar gamintojo klausti, ar gaminio sudėtyje yra didelį susirūpinimą keliančių medžiagų (jų sąraše šiuo metu yra 138)“.

Toksiškiausi - plaukų tiesintojai, odos šviesintojai

Paklausa, kokių prekių sudėtį reikėtų pasivarginti perskaityti iki galo, J. Buzelytė išskiria vaikams skirtas prekes. Nepasitikėkite gamintojais aklai – jei kosmetikos priemonė skirta kūdikiui ar vaikui, tai dar nereiškia, jos sudėtyje nėra pavojingų medžiagų, kurios naudojamos ir suaugusiems skirtoje kosmetikoje.

„Reikėtų vengti sintetinių kvapų, tai pat kosmetikos ar buitinės chemijos, kuri etiketėje pažymėta kaip fragrance, parfum. Po šiuo pavadinimu gali „slėptis“ ftalatai. Kitas patarimas - vengti kosmetikos, kurios sudėtyje yra labai daug ingredientų (mano kolegė buvo radusi kūno kremą iš 140 sudedamųjų dalių, iš kurių maždaug 10 atliko reikiamą funkciją, o likusios buvo kaip kvapikliai, konservantai ir taip toliau). Problematiškiausios kosmetikos priemonės, turinčios pavojingų cheminių medžiagų yra plaukų tiesinimo ir odos šviesinimo priemonės, tamsūs plaukų dažai, biri pudra, kvepalai“, - vardijo aplinkosaugos specialistė.

Daugiausia skundų plaukia dėl neteisingos reklamos

Mergina taip pat pabrėžė, jog „modernių“ gaminių, kurių sudėtyje yra nanodalelių poveikis sveikatai ir aplinkai dar nėra ištirtas. Ko tai neaišku, ji patarė vengti gaminių, kurių sudėtyje yra žodis „nano“.

„Skalbikliuose ir valikliuose naudojamas chloras, kuris patekęs į aplinką daro didelę žalą - susijungęs su kitomis medžiagomis sudaro chlorintus organinius junginius, kurie ilgai neskyla gamtoje ir kaupiasi, o patekę į organizmus gali sukelti reprodukcinių sutrikimų, yra toksiški, pažeidžia nervų sistemą, gali sukelti vėžį“, - apie kitose buitinės chemijos priemonėse tykančias grėsmes kalbėjo BEF Lietuva atstovė.

Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos atstovė Elena Rimkevičienė teigė, jog šiuo metu dažniausiai kyla problemų ne dėl kosmetikos sudėties, bet dėl kitų gamintojų ar platintojų liaupsių, kurios dažniausiai skirtos tik pirkėjams apdumti akis.

Nukenčiama nuo produktų iš neaiškių platintojų

Inspekcijos atstovė taip pat teigė, jog kosmetika yra skirstoma į dvidešimt grupių. Skirtingoms grupėms leidžiama skirtinga produktų sudėtis.

„Teisės aktuose tie ingredientai taip ir skirstomi: draudžiamos ir ribojamos cheminės medžiagos. Kai kurių cheminių medžiagų kiekis priemonėje yra ribojamas, kad nesukeltų tam tikrų pavojų žmogaus sveikatai. Pavyzdžiui, kas leidžiama dantų pastoje, neleidžiama kitose kosmetikos priemonėse. Sudėtis procentais nenurodoma niekur – ji laikoma autoriniu darbu“, - aiškino E. Rimkevičienė.

Inspekcijos atstovė pabrėžė, kad nesaugių gaminių rinkoje neturėtų būti.

„Juk negaliu aš būti chemikė, pasiėmus gaminį dar jį tyrinėti, ieškoti internete apie jį informacijos. Turiu viską suprasti iš pakuotės. Turiu matyti tinkamumo naudoti terminą ir pagaminimo datą. Jeigu gaminys įrašytas į tam tikrą registrą – ar kosmetikos, ar vaistų – turėčiau būti užtikrinta, kad jis nedaro žalos. Visas ženklinimas, kurio reikalauja galiojantys teisės aktai, turi būti pateiktas. Jei kažko trūksta, tuomet tikrai kyla klausimas, iš ko produktas pagamintas“, - teigia VNMPI atstovė.

Ji pabrėžė, jog inspekcijai dažnai skundžiamasi dėl produktų, kurie perkami ne prekybos centruose, bet iš įvairių platintojų, turguose.

Kartais net neįmanoma išsiaiškinti tokių produktų paskirties – kam konkrečiai jie skirti ir kokį gali turėti poveikį, jau nekalbant apie trūkstama galiojimo trukmę ar pagaminimo datą.

Inga Labutytė,

grynas.lt


Logo

 

 

 

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kviečia paminėti autizmo mėnesį
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su aut...
Kaip tinkamai išsirinkti veido kremą iš plataus asortimento?
Tinkamo veido kremo pasirinkimas labai svarbus. Prie odos poreikių ir trūkumų pritaikyta kosmetikos priemonė veiksmingai...
Meras A. Vaitkus: "Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas – nesvarstytinas klausimas"
Seimo Sveikatos reikalų komitete protokoliniu sprendimu pasiūlyta Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos univ...
Ar visada sportas – sveikata? Kokios rizikos kyla sportuojantiems intensyviau
Intensyviai sportuojančių žmonių organizmas susiduria su neįprastai dideliu fiziniu krūviu, skirtingai nuo tų, kurie tie...
Peršalimas – po žiemos nusilpusio imuniteto padarinys: kaip stiprinti organizmą pavasarį
Nors kalendorinis pavasaris jau įsibėgėjo, orai mus lepina ne visuomet. Prie pavasarinių temperatūrų kontrastų pridėjus...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų