Lietuvį atpažinsi iš blogos odos
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos gyventojai bemaž penkiais procentais padidino mėnesio išlaidas kūno priežiūrai. Bet pasirodžius šiems statistikos departamento duomenims, ne visi sveikatos ekspertai skuba džiaugtis. Tokias sritis kaip odos higiena, medžiagotyros specialistės Laimos Jurėnienės teigimu, daugelis lietuvių vis dar laiko egzotika, ir net žmonės, kurie savo odai ėmė pirkti brangesnę kosmetiką, dėl elementarių jos naudojimo ir higienos žinių stygiaus neretai pakenkia patys sau.
Sveika, bet ne odai?
Visuomenėje šiandien plinta įsitikinimas, jog sveikam gyvenimo būdui užtenka ekologinių maisto produktų ir ekologinių kosmetikos priemonių: žmonės renkasi daugiau kainuojančią „eko“ ženklu pažymėtą kosmetiką, manydami, kad jos poveikis universalus, o naudojimas nereikalauja jokių atsargos priemonių ar žinių. „Bet gi natūrali priemonė savaime nereiškia, kad tai nealergizuojanti priemonė. Netinkamai parinktas ar be specialisto priežiūros naudojamas ekologiškai surinktų žolių mišinys gali tapti rimtos alerginės reakcijos priežastimi“, – teigia L. Jurėnienė.
Sveiki ir ekologiški maisto produktai taip pat negarantuoja didžiausio žmogaus organo – odos – ligų prevencijos, rašoma pranešime spaudai. Organizmui būtinas naudingąsias medžiagas visų pirma pasisavina vidaus organai ir tik likutinė naudingųjų medžiagų dalis nukeliauja odos apsaugai. O kuomet natūraliu būdu gaunamas vitaminų ir mineralinių medžiagų nepatenkina vidinių organizmo poreikių, oda lieka išvis nepamaitinta.
Ne senjorų, o jaunimo problema
Lietuvoje iki šiol gajus ir kitas stereotipas, esą rūpestis oda yra tik vidutinio ir vyresnio amžiaus moterų reikalas. Kaip teigia L. Jurėnienė, tai tas pats, kas sakyti, jog dantų valymas yra skirtas tik vyrams ir tik tada, kai danties skausmas yra nebepakenčiamas. Kosmetologė pabrėžia, jog dėl didėjančios oro taršos, aktyvesnių ultravioletinių spindulių, įtampos darbe ir soliariumų kultūros šiandien specialistai susiduria su paradoksu, kuomet motinos oda funkciškai gali būti net sveikesnė už jos vaiko.
„Mediciniškai odos senėjimo procesai prasideda nuo 25 metų, tačiau dabartinė aplinka ir gyvenimo mados lemia tai, kad su ankstyvo odos senėjimo problemomis susiduria ir dvidešimtmetės merginos. Neseniai su kolegomis atlikome tyrimą, kuriame paaiškėjo, kad vienas grožio seansas soliariume odos drėgmę sumažino net 60–70 proc., o juk prarasdama drėgmę, oda praranda elastingumą ir ima raukšlėtis“, – patirtimi dalinasi L. Jurėnienė.
Tačiau į specialistus žmonės linkę kreiptis tik tada, kai odos problemos tampa estetiškai nepakenčiamos ir ima trukdyti kasdienybei. O pavėlavus, būdas joms išspręsti telieka kraštutinis – brangi plastinė chirurgija. Tai patvirtina JAV plastikos chirurgų asociacijos duomenys: per pastaruosius metus visame pasaulyje buvo atlikta beveik 15 mln. plastinės chirurgijos procedūrų ir net 13 mln. sudarė kosmetinės minimalios invazijos korekcijos, kurių galima išvengti tinkamai prižiūrint odą.
Grumtynės dėl odos
Bene pagrindinė odos higienos problema Lietuvoje, pasak kosmetologės, yra objektyvios, lengvai prieinamos informacijos stygius. Taip yra ir dėl to, kad dermatologai, kosmetologai ir plastikos chirurgai iki šiol per dažnai vieni į kitus žvelgia kaip į konkurentus, kovojančius dėl to paties kliento.
„Žmogus turi būti objektyviai supažindintas su pagrindiniais odos priežiūros elementais, žinoti, kada ir kur kreiptis, bei suprasti, kodėl greičiausias ir brangiausias problemos sprendimo būdas ne visada efektyviausias. Vos suskaudus dantį, nepuolame jo keisti dirbtiniu. Odos priežiūra nėra išimtis – jos ligų prevencija reikalauja ilgalaikių higienos pastangų“, – teigia kosmetologė. Pradėti stabdyti odos funkcijos sutrikimus, senėjimą, sudirgimą ar dehidrataciją galima ir nuo sveikų bei nieko nekainuojančių įpročių, tokių kaip papildoma stiklinė vandens ryte sudrėkinti odai iš vidaus.
Susiję straipsniai
