Kvėpavimo testas nustato plaučių vėžį

Modernus kolorimetrinis sensorius gali padėti nustatyti ne tik plaučių vėžio diagnozę, bet ir patikslinti jo patomorfologiją.

Vėžį nustato 75 proc. tikslumu

Nors plaučių vėžys - vienas labiausiai paplitusių navikų, jis diagnozuojamas pavėluotai. Ankstyvieji plaučių vėžio simptomai yra nespecifiniai, sunkiai atpažįstami ir neretai priskiriami kitai ligai.

O nuo laiku atliktos diagnostikos ir vėžio išplitimo laipsnio priklauso ne tik gydymo metodų efektyvumas, bet ir išgyvenimo prognozė. Statistiniais duomenimis, vos 9 proc. pacientų, nustačius plaučių vėžio diagnozę, išgyvena 5 metus ir daugiau.

Ieškoma naujų techninių galimybių kuo anksčiau identifikuoti pacientus, sergančius plaučių vėžiu. Viena tokių priemonių - modernus kolorimetrinis sensorius - buvo pristatytas CHEST 2013 (the American College of Chest Physicians Annual Meeting). Bandant sensorių dalyvavo 288 pacientai, kuriems buvo histologiškai patvirtintas negydytas plaučių vėžys (daugiau III-IV stadijų), tie, kuriems įtariamas plaučiu vėžys, ir kontrolinė grupė.

Prietaiso veikimo principas pagrįstas iškvepiamo oro biomarkerių kolorimetriniu vertinimu. Pacientai, sergantys plaučių vėžiu ir nesergantys, pasižymi skirtinga medžiagų apykaita. Sergant plaučių vėžiu susidaro specifiniai lakūs organiniai junginiai, kurie gali būti atpažinti iškvepiamą orą perleidus per chemiškai jautriomis dažo medžiagomis impregnuotus filtrus. Duomenys transformuojami suteikiant jiems spalvines reikšmes ir apdorojami taikant statistinį logistinės regresijos metodą.

Sensorius analizuoja ne tik iškvepiamo oro sandarą, medžiagų apykaitos metabolitus, bet ir iškvepiamo oro srauto stiprumą, antioksidacinį aktyvumą, liekamojo oro plaučiuose tūrį ir kt.

Atradėjai teigia, kad sensoriaus tikslumas sudaro 75 proc., o jo duomenys gali būti esminiai papildant kvėpavimo funkcinių ir klinikinių duomenų rezultatus. Jie mano, kad plaučių vėžio diagnozę galima nustatyti vien šiuo kvėpavimo testu.

Tolesnių klinikinių tyrimų metu bus vertinami kolorimetrinio sensoriaus duomenys esant skirtingiems plaučių vėžio fenotipams.

Kreipkite dėmesį į organizmo pokyčius

„Šis aprašytas tyrimo metodas yra labai įdomus, tik reikia pasakyti, kad su ankstyvos diagnostikos tyrimais nėra taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Europos šalyse buvo priimtas sprendimas nedaryti vadinamųjų visuotinių patikros programų siekiant išsiaiškinti ankstyvą plaučių vėžį. Tokie tyrimai, kurių metu žmogui reikia iškvėpti, neretai fiksuoja ir rodo bet kokius esamus pakitimus, todėl dažnai tų visuotinių patikrinimų metu būna daug klaidingų atsakymų; jei daromas rentgeno tyrimas, žmogus gauna dozę nereikalingos radiacijos. Įvertinus galimą žalos ir naudos santykį, buvo priimtas sprendimas tokių programų Europoje nediegti“, – sako Vilniaus universiteto Onkologijos instituto I-ojo onkochirurgijos skyriaus vedėjas, krūtinės chirurgas onkologas prof. Saulius Cicėnas.

Todėl, deja, dažniausiai plaučių vėžys aptinkamas vėlyvų arba, - kai žmogus tikrinasi dėl kokių nors kitų ligų, pavyzdžiui, bronchito, - ankstyvų stadijų.

Ankstyvoji plaučių vėžio diagnostika apima daug įvairių tyrimų. Pasak prof. S. Cicėno, priklausomai nuo to, ar žmogus priklauso rizikos grupei (vyresnis amžius, rūkymas, lėtinės ligos), ar jaučia kokius simptomus (kosulys, spazmai plaučiuose keičiantis orui ir pan.), tokie tyrimai ir skiriami.

„Kalbant apie ankstyvosios diagnostikos tyrimus, mūsų šalyje yra rentgeno tyrimas, yra instrumentiniai tyrimai. Pavyzdžiui, bronchoskopijos metu bronchai šviečiami tam tikra spindulių banga ir plaučiuose esantis navikas ima matytis kita spalva. Kartais tam tikri kraujo tyrimų markeriai parodo galimą plaučių vėžį. Taip neretai diagnozuojamas vėžys, kai žmogus dėl kitų priežasčių darosi kraujo tyrimą“, – sako gydytojas onkologas S. Cicėnas.

Blogai, kad ankstyvos plaučių vėžio stadijos metu nepasireiškia jokie simptomai. Žmogus jaučiasi gerai, lipdamas laiptais nejaučia dusulio, gali greitai eiti ir užsiimti bet kokia kita fizine veikla. Simptomai atsiranda, kai vėžys jau būna pažengęs. Be to, plaučių vėžio simptomai slepiasi po kitų ligų simptomais.

Prof. S. Cicėnas įsitikinęs, kad svarbiausiu dalyku aiškinantis šią ligą tampa paties žmogaus susirūpinimas savo sveikata. „Juk iš tiesų patys geriausiai save pažįstame, jeigu kas nors kelia nerimą, reikia ieškoti atsakymo“, – sako medikas. Plaučių vėžys vystosi ilgai, todėl kasmetiniai pasitikrinimai padėtų užkirsti kelią jo vystymuisi anksti jį aptikus.

Diagnozuoja ir šunys

„Sergančiojo plaučių vėžiu iškvepiamas oras yra visai kitoks nei sveiko žmogaus ar turinčio bronchitą ar kitą ligą. Vieno medikų susitikimo metu mus nustebino kolegos iš Vokietijos. Jie pristatė specialiai apmokytus šunis, kurie iš žmogaus iškvepiamo jiems į nosį oro galėjo jausti tuos skirtumus ir apie tai pranešti. Mes iš pradžių juokėmės, tačiau kai pamatėme rezultatus, kai mums buvo pateikti darbo su šunimis tyrimai, supratome, kad šunų uoslė plaučių vėžio diagnostikoje gali labai pasitarnauti. Jeigu Lietuvos šunys išvažiuotų pasistažuoti į Vokietiją ir įgytų tokius įgūdžius, turėtume geriausią ankstyvą plaučių vėžio diagnostiką“, – šypsosi VU Onkologijos instituto gydytojas.

Iškvėpimu paremti tyrimai, kurie leistų diagnozuoti plaučių vėžį, Lietuvoje neatliekami. Medikas sako, kad jeigu būtų galimybė tokį tyrimą pasidaryti (pavyzdžiui, lankantis kitose šalyse), tikrai patartų tai išbandyti. „Ligų profilaktika – svarbiausias dalykas kiekvieno žmogaus gyvenime, tam turime skirti deramą dėmesį“, – pabrėžia prof. S. Cicėnas.

Šaltinis

CHEST 2013: American College of Chest Physicians Annual Meeting. Presented October 27, 2013.