Kristina Ivanova: „Dėl nevieningo prevencijos valdymo alkoholis, deja, tapo nusibodusia tema“

Tokios temos kaip alkoholis, rūkymas ir narkotikai jau yra tapusios neįdomios, visiems nusibodusios, o ypatingai moksleiviams. Vis dėlto paauglių alkoholio vartojimo prevencinės veiklos analizė ir ilgalaikis, tikslingas prevencinės veiklos programų įgyvendinimas galėtų prisidėti prie paauglių alkoholio vartojimo mažinimo rodiklių. Deja, Lietuvoje daugelis prevencinių programų nepasiekia tikslo. Kodėl? Įžvalgomis iš savo mokslinio darbo šia tema pasidalijo sveikatos priežiūros vadybos magistrė Kristina Ivanova, plačiau Lietuvoje pažįstama kaip buvusios grupės „Yva“ arba dabartinio projekto „ŠarkA“ atlikėja.

Reklama

K. Ivanova šiemet tarp savo koncertinės veiklos, naujos grožio studijos atidarymo Vilniuje dar spėjo ir atlikti svarų mokslinį tyrimą bei jį apsigynusi tapti vadybos mokslų magistre. Šou verslo pasaulyje dirbanti mergina jau nuo savo bakalauro studijų gilinosi į jaunimo rūkymo ir alkoholio problemą ir vartojimo sąsają su užimtumu, tad alkoholio temą ryžosi detaliau analizuoti ir savo magistro darbe. Jos darbas buvo įvertintas puikiai.

Populiari tema, bet žinios skurdžios

„Kai dar studijavau visuomenės sveikatą Klaipėdos universitete, gilinausi į rūkymo ir alkoholio vartojimo sąsajas su užimtumu ir laisvalaikio leidimu moksleivių tėvų požiūriu. Ir dabar analizuodama temą, jau iš vadybos pusės, vėl įsitikinau, kad apie tai kalbama daug, atlikta daug studijų apie alkoholio prevenciją, bet viskas nagrinėjama gana paviršutiniškai ir informacija nėra dalijamasi“, – savo pirmuosius žingsnius į mokslinį darbą prisiminė K. Ivanova.

Rinkdama medžiagą savo darbui, kurio tema „Jaunimo alkoholio vartojimo prevencinės veiklos valdymas“ mergina pastebėjo, kad apie alkoholio prevencijos programas lietuviškai yra daug padrikos informacijos, bet stokojama mokslinių įžvalgų.

Net moksleiviai, su kuriais buvusi magistrantė asmeniškai bendravo, prisipažino, kad prisiskaito moksliškai nepagrįstų straipsnių. Taip jaunuoliai susidaro įspūdį, kad jau viską žino, kad jiems pakanka informacijos apie alkoholio žalą. Nepaisant to, statistikos departamento duomenimis, tik 2 proc. jaunuolių visiškai nevartoja alkoholinių gėrimų. Panaši situacija yra ir kitose šalyse.

„Juk liguistas potraukis į alkoholį, abstinencijos sindromas paaugliams susiformuoja kur kas sparčiau nei suaugusiems, todėl būtina stabdyti paauglių alkoholio vartojimą. Daug bendravau su moksleiviais ir supratau, kad jie žino viską, bet nežino nieko. Paradoksas, kai gausios kalbos apie alkoholio žalą nebūna efektyvios, – pastebėjo populiari mergina. – Visiems atrodo, kad turime daug žinių apie alkoholį. Todėl tai, ką mums dar daugiau bando pasakyti ta pačia tema, atstumiame net to nenorėdami. Kur nepasisuksi, sakoma, kad alkoholis yra blogai. Atrodo, savaime aišku. Bet kažkodėl Lietuvos sveikatos programoje numatytas tikslas sumažinti alkoholio vartojimą 25 proc. kol kas atrodo kaip žygis į Mėnulį.“

Siekė suprasti, koks yra alkoholio prevencinės veiklos valdymas

Darbo autorė atkreipė dėmesį, kad mokslu pagrįstos prevencijos programos gali būti ne tik naudingos visuomenės sveikatai, bet ir ekonomiškai efektyvios.

„Vienas litas, investuotas į alkoholio ar kitų narkotikų vartojimo prevenciją, išsaugo į dešimtis gydymui išleidžiamų litų“, – įsitikinusi pašnekovė.

Tad K. Ivanova ėmėsi nelengvos užduoties – išnagrinėti jaunimo alkoholio vartojimo prevencinės veiklos valdymą. Tam jai prireikė analizuoti alkoholio vartojimo ir prevencinės veiklos teoriją ir praktinius pavyzdžius, lyginti ir vertinti Lietuvoje ir pasaulyje vykdomos prevencinės veiklos poveikį jaunimui, apklausti moksleivius, o per apklausą gautus duomenis apdoroti statistiškai ir pateikti iš jų analizės išplaukusias išvadas.

Prevencija yra, bet...

K. Ivanova detaliai išnagrinėjo egzistuojančius Lietuvos įstatymus, kuriuose reglamentuojami su alkoholiu susiję klausimai. Tiek Alkoholio kontrolės įstatymas, tiek valstybinės alkoholio kontrolės programos prisideda prie alkoholio vartojimo mažinimo. Dainininkė teigiamai vertina tokią prevencinę priemonę kaip draudimą prekiauti alkoholiu nuo 22 val., alkoholio vartotojų amžiaus ribojimą, alkoholio kainų kėlimą ar net numatytas baudas už vairavimą išgėrus.

Kaip alkoholio vartojimo prevencija laikytini renginiai mokyklose, kuriuos organizuoja mokyklų kolektyvai kartu su visuomeninėmis organizacijomis, taip pat miesto visuomenės sveikatos biurų organizuojami seminarai, paskaitos ar renginiai apie alkoholio vartojimą ir su juo susijusios problemos, pavyzdžiui, „STOP alkoholiui”, „Gyvenu laisvas nuo priklausomybių“, ,,Blaivi klasė“, ,,Alkoholis ir jaunimas“, paskaitos ,,Viskas apie alkoholį“.

„Visi dirba – tiek visuomenės sveikatos biurai, tiek padagogai, tiek policija, tiek įstatymų leidėjai, bet informacija nėra dalijamasi taip, kaip norėtųsi. Be abejo, yra matomas šioks toks alkoholio suvartojimo mažėjimas, bet jis toks nereikšmingas, kad visos pastangos į tai atrodo kaip kova su vėjo malūnais“, – sakė Lietuvoje vykdytas alkoholio prevencines programas apžvelgusi sveikatos priežiūros vadybininkė.

Mergina taip pat analizavo, kokia yra alkoholio kontrolės situacija užsienio šalyse, alkoholio prevencijos programų raida ir esmė.

Apklausė beveik 400 Klaipėdos dešimtokų

K. Ivanova, siekdama išsiaiškinti, kaip jaunimas vertina alkoholio vartojimo prevencinę veiklą, išdalijo 410 anketų šešių Klaipėdos mokyklų dešimtokams. Dar prieš tai ji atliko bandomąjį tyrimą, kurio metu kalbėjosi su trisdešimčia dešimtokų.

Iš tyrimo rezultatų matyti, kad 60,4 proc. dešimtokų teigia, kad jų mokykloje yra organizuojami prevenciniai renginiai apie alkoholio vartojimą ir su juo susijusiomis problemomis, tačiau net 56,9 proc. moksleivių mano, jog nėra pakankamai efektyvių prevencinių priemonių, kurios sustabdytų moksleivius nuo alkoholio vartojimo.

„Tyrimo duomenys rodo, kad net 86,8 proc. dešimtokų teigia, kad jiems pakanka žinių alkoholio vartojimo klausimais, tačiau, jų teigimu, informaciją apie alkoholio vartojimo žalą moksleiviai dažniausiai gauna iš draugų (42,3 proc.), o ne iš patikimų šaltinių. Remiantis blogėjančia šalies jaunimo alkoholinių gėrimų vartojimo situacija, galima teigti, kad prevencineė veikla yra neefektyvi, o galimybės dar neišnaudotos. Todėl dėmesys įstatyminėms priemonėms bei alkoholinių gėrimų prevencijos programoms turėtų tapti prioritetine sritimi siekiant pagerinti jaunimo sveikatą“, – savo darbo išvadose rašė K. Ivanova.

Problema – vadybos trūkumas

„Vakarų Lietuvos medicinos“ pašnekovė komentuodama savo tyrimo rezultatus sakė, kad jos magistro darbas padėjo įsitikinti, kad Lietuvoje veikiančios prevencinės programos nėra efektyvios dėl to, kad yra nesistemiškos.

„Mokyklinės prevencinės programos būtų pačios veiksmingiausios, jei tik būtų gerai suplanuotos, ilgalaikės, nuoseklios ir vykdomos specialistų, kitaip tariant, ši veikla būtų valdoma. Atliktais tyrimais metodiškai įrodyta, jog situacinių, vienkartinių, nedidelės apimties, teoriškai nepamatuotų ir nesujungtų tarpusavyje priemonių nepakanka susidaryti moksleivių vidinei nuostatai ir motyvacijai. O prevencinė veikla Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvoje, pasižymi tuo, kad nėra valdoma“, – aiškino K. Ivanova. 

Mergina nesiėmė savo darbu valdžios, pilietinėms ar ugdymo institucijoms brėžti gairių, kaip turėtų būti vykdoma alkoholio vartojimo prevencijos vadyba. Tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad prevencinės programos turėtų būti ne tik tarpusavyje susijusios, suplanuotos, atitikti paauglių psichologinius ypatumus, bet ir tikroviškos.

„Lietuvoje, palyginus su kitomis šalimis, mažai dėmesio skiriama šios problemos kompleksiniam sprendimui, dažnai apsiribojama žinių perdavimu, draudimais arba pamokymais. Šalyje nėra išplėtotos ir alkoholinių gėrimų vartojimo profilaktikos programų kokybės vertinimo sistemos. Esant tokiai situacijai naudinga remtis kitų šalių mokslinių tyrinėjimų išvadomis ir patirtimi. Pažiūrėkite, kokios prevencinės reklamos yra užsienyje – jos tikroviškos, sukrečiančios. Tokios reklamos skatina susimąstyti, suvokti pasekmes. O jeigu šalia to būtų ir sisteminga, suplanuota, kompleksiška ir ilgalaikė programa, pasiektume tikrai daugiau negu pavienėmis pasakomis“, – įsitikinusi K. Ivanova.

Zita Voitiulevičiūtė