Kovai su „nebyliuoju“ vėžiu: naujas socialinis projektas

Vis dar dažna moteris Lietuvoje nesitikrina reguliariai pas ginekologą, nes bijo, nes neranda laiko, nes nejaučia poreikio. Tačiau kai pasiryžta, kartais pas ginekologą patekti yra taip sunku, kad dingsta visa motyvacija. Ši situacija lėmė „Moterys kalba“ projekto „Žinoti yra drąsu“ atsiradimą – taip siekiama paskatinti moteris nebijoti kalbėtis. Reguliarus lankymasis pas ginekologą gali padėti išvengti vidutiniškai 5 moterų gyvybes per savaitę nusinešančio gimdos kaklelio vėžio.

Reklama

Gyva statistika: skausmingos istorijos iš moterų lūpų visoje Lietuvoje

Socialinio projekto metu „Žinoti yra drąsu“ komanda keliavo per visą Lietuvą ir kalbino moteris miestų ir miestelių gatvėse.

„Viena yra žiaurią statistiką apie šią ligą matyti popieriuje, visai kas kita – apie asmenines patirtis išgirsti tiesiai iš moterų lūpų. Beveik pusė gatvėse kalbintų moterų yra asmeniškai susidūrusios su gimdos kaklelio vėžiu – jeigu ne pati kalbinta moteris, tai bent jau kažkas iš jos artimųjų rato. Skaudu, tačiau vidutiniškai per metus dėl gimdos kaklelio vėžio Lietuvoje netenkame 250 moterų, – apie projekto komandos patirtį pasakojo „Moterys kalba“. – Vis dėlto net ir tos, kurios vienaip ar kitaip buvo susidūrusios su šiuo piktybiniu naviku, tiksliai negalėjo įvardyti, kokie veiksniai daro įtaką gimdos kaklelio vėžio išsivystymui ir nežinojo apie vykstančią prevencijos programą bei kitus būdus, leidžiančius laiku pastebėti ikivėžinius pakitimus. Akivaizdu, kad informacijos apie gimdos kaklelio vėžį trūksta.“

Taip pat projekto komanda pastebėjo, kad daugeliui moterų tepinėlis, leidžiantis įvertinti gimdos kaklelio būklę, klaidingai asocijavosi su itin nemaloniais pojūčiais.

Ekspertai taip pat ragina tikrintis reguliariai

Viena iš šio projekto eksperčių, Nacionalinio vėžio instituto Konsultacinės poliklinikos skyriaus vedėja gydytoja ginekologė dr. Daiva Kanopienė pritaria, kad būtent reguliarūs apsilankymai pas ginekologą gali padėti išvengti vėžinių pakitimų gimdos kaklelyje: „Žinau, kad dažnai moteriai apsilankymas pas ginekologą asocijuojasi su nemaloniais pojūčiais: jos ne tik bijo sužinoti tiesą apie savo sveikatos būklę, bet dažnai bijo ir paties tepinėlio paėmimo procedūros. Ši baimė ypatingai paplitusi tarp vyresnio amžiaus moterų, nes jos dar prisimena Sovietų Sąjungos laikus, kai įrankiai tyrimams atlikti nebuvo patys maloniausi: jie buvo grubūs ir pati procedūra tikrai nebuvo maloni. Tačiau šiais laikais medicina yra gerokai pažengusi, instrumentai pasikeitę ir moteriai tikrai nebėra ko bijoti. Tyrimas yra neskausmingas ir trunka labai trumpai, o ir tepinėlio kartoti dažnai nereikia, tik kas trejus metus.“

Šiai minčiai pritaria ir Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Onkoginekologijos centro vadovė prof. dr. Daiva Vaitkienė: „Mūsų klinikos specialistai dažnai susiduria su pacientėmis, kurioms laiku neapsilankius pas ginekologą ir nepastebėjus ikivėžinių pakitimų, buvo pradėjęs vystytis vėžys. Norime atkreipti dėmesį, kad ne veltui šis vėžys yra vadinamas „nebyliuoju“ – dažnu atveju gimdos kaklelio vėžys ankstyvosiose stadijose jokių požymių neturi, tad lankytis pas ginekologą reikia prevenciškai, net ir nesiskundžiant jokiais nemaloniais pojūčiais.“

Vaizdo siužetuose – ir žymios visuomenėje moterys

„Moterys kalba“ džiaugėsi turėjusios galimybę išgirsti, ką moterys miestuose ir miesteliuose yra girdėjusios apie gimdos kaklelio vėžį bei prevencinę programą: „Nors pati pokalbio tema nebuvo maloni ir vis dar slegianti dėl girdimų stereotipų apie šią ligą, džiaugėmės kartu su Lietuvos moterimis: galėjome ne tik suteikti informacijos apie gimdos kaklelio vėžį, bet ir paraginti įgytomis žiniomis dalytis artimųjų rate.“

Dalis gatvėje kalbintų moterų atsakymų drauge su gydytojos ginekologės komentarais nugulė į keturis vaizdo siužetus skirtingomis temomis: „Situacija Lietuvoje“, „Ligos priežastys“, „Ligos vystymasis“ ir „Kaip sužinoti, ar nesergi“, kuriais kiekvieną ketvirtadienį „Moterys kalba“ dalysis savo „Facebook“ paskyroje.

Projekto organizatorės sulaukė projekto palaikymo dar jam neprasidėjus: „Vaizdo siužetuose matysite, kad į mūsų klausimus pabandė atsakyti ir visuomenėje žinomos moterys – Jurga Lago, Justina Jarutė, Simona Burbaitė ar Živilė Diawara. Kalbintosios palaikė šią iniciatyvą ir drauge su mumis tikisi, kad moterys Lietuvoje vis labiau rūpinsis savo sveikata, reguliariai lankydamosi pas ginekologą.“

Projektą inicijuoja „Moterys kalba“ drauge su Nacionaliniu vėžio institutu, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligonine Kauno klinikomis, Valstybiniu patologijos centru, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialu ir medicininių tyrimų laboratorija „Medicina Practica“. Moterys raginamos sekti informaciją apie gimdos kaklelio vėžį „Moterys kalba“ „Facebook“ paskyroje ir dalintis ja su savo draugėmis bei kitomis artimomis moterimis.