Kodėl verta pasitikrinti inkstus?(1)

Epidemiologų duomenimis, šiandien kas dešimtas vyresnis nei 18 metų žmogus serga kokia nors inkstų liga. Kasmet daugėja ir inkstų transplantacijų. Lėtinėmis inkstų ligomis sergantys pacientai dažniau miršta nuo širdies infarkto ar galvos smegenų insultų, juos dažniau kamuoja ir kiti susirgimai. Kaip reikėtų sekti savo sveikatos būklę ir kokius tyrimus reguliariai atlikti, norint laiku pastebėti inkstų funkcijos sutrikimus, pataria Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidentė, gydytoja Dangira Babenskienė ir medicininių tyrimų laboratorijos „Antėja“ vedėja gydytoja Birutė Tarutienė.

Kodėl tiek daug žmonių šiandien serga inkstų ligomis? Kas sukelia inkstų ligas?

Birutė Tarutienė: Inkstų funkcijos sutrikimą gali lemti širdies ir kraujagyslių ligos, aukštas arterinis kraujo spaudimas, cukrinis diabetas, lėtinės infekcinės ligos. Ilgalaikis nuskausminamųjų vaistų, ypač citramono, vartojimas taip pat gali sukelti inkstų funkcijos sutrikimą, o vėliau ir nepakankamumą. Pastebėta, kad rūkantys ir nutukę asmenys inkstų ligomis serga daug dažniau, todėl inkstų ligų priežastimi gali būti netinkamas gyvenimo būdas.

Inkstų veiklos sutrikimai dažnai būna be simptomų. Kokiais tyrimais nustatomos ir kaip diagnozuojamos inkstų ligos?

Dangira Babenskienė: Inkstų funkcijai įvertinti pakanka kelių laboratorinių tyrimų. Tai bendras šlapimo, šlapalo ir kreatinino koncentracijos kraujyje, bendrojo baltymo kraujyje, taip pat rekomenduotina atlikti gliukozės (cukraus) kiekio kraujyje tyrimus. Jeigu asmuo serga cukriniu diabetu, dažna komplikacija – inkstų funkcijos nepakankamumas. Jei atlikus šiuos tyrimus įtariama inkstų patologija, nedelsiant būtina tikslinti diagnozę atliekant kitus laboratorinius tyrimus – bendrąjį kraujo tyrimą, C reaktyvinio baltymo, elektrolitų kiekio kraujyje ir kitus tyrimus. Taip pat inkstų ligų diagnostikai svarbūs ultragarsiniai tyrimai, kai kuriais atvejais gali būti skiriama kompiuterinė tomografija.

Dėl sveikatos profilaktikos nebuvimo Lietuvoje didžioji dalis susirgimų diagnozuojami per vėlai. Ar inkstų ligos Lietuvoje taip pat yra diagnozuojamos per vėlai?

Dangira Babenskienė: Inkstų ligomis serga kas dešimtas planetos gyventojas, Lietuvoje kasmet užregistruojama nuo 320 iki 340 naujai susirgusių lėtiniu inkstų nepakankamumu. Apie 40 proc. pradedamų dializuoti ligonių nežinojo, kad sirgo lėtine inkstų liga, kuri negydoma sukėlė inkstų nepakankamumą. Inkstų ligos yra klastingos, nes dažniausiai žmogus nejaučia jokių ligos požymių, todėl būtinos profilaktikos priemonės. Deja, Lietuvos gydymo įstaigose tyrimai inkstų funkcijai įvertinti ne visuomet skiriami, nėra valstybės finansuojamos programos, pagal kurią būtų galimybė nemokamai profilaktiškai pasitikrinti inkstų funkciją, o patys žmonės per mažai įvertina inkstų ligų grėsmę ir savo iniciatyva nesitiria, kol nepajunta simptomų. Laiku nenustatyta bei negydyta lėtinė inkstų liga sukelia organo funkcijos nepakankamumą, todėl inkstai nebegali pašalinti iš organizmo kenksmingų medžiagų ir tuomet būtina dializė ar organo transplantacija.

Kokius laboratorinius tyrimus rekomenduotumėte inkstų patologijų sekimui ir po organo transplantacijos?

Birutė Tarutienė: Po organų transplantacijos dažniausiai atliekami šie laboratoriniai tyrimai: bendras šlapimo tyrimas, mikroalbuminurijos testas, šlapalo ir kreatitinino koncentracijos kraujyje nustatymas. Reikėtų įvertinti glomerulų filtracijos greitį ir nuolat sekti gliukozės (cukraus) kiekį kraujyje.

Įvairios infekcijos yra pagrindinės inkstų ligų sukėlėjos. Kokios infekcijos yra pačios pavojingiausios?

Birutė Tarutienė: Dauguma medikų mano, kad inkstų ligas skatina nuolatinės infekcijos organizme. Pagrindinė infekcinių ligų priežastis - mikrobinė flora. Pačios pavojingiausios yra chlamidijos, mikoplazmos, ureaplazmos, trichomonos ir gonokokai. Infekcijos sukėlėjai, prasiskverbę į inkstų kraujagysles, dažniausiai sukelia uždegiminį procesą tada, kai nusilpsta imunitetas. Inkstų uždegimą gydyti sudėtinga, todėl sergant inkstų ligomis labai svarbu kuo anksčiau nustatyti galimos infekcijos sukėlėją ir nuolat stiprinti organizmo imuninę sistemą.

Ar inkstų ligos yra paveldimos ir ar turėtų atlikti inkstų funkcijos tyrimus artimi sergančiojo giminaičiai?

Dangira Babenskienė: Inkstų ligos yra paveldimos, todėl profilaktiškai atlikti inkstų funkcijos tyrimus turėtų artimi giminaičiai ir šeimos nariai. Patariama pasitikrinti inkstus ir tiems, kurie dažnai serga šlapimo pūslės uždegimu, turi akmenų inkstuose. Profilaktiniai tyrimai padeda anksti išaiškinti inkstų funkcijos nepakankamumą, kai dar galima sulėtinti ligos progresavimą ir atitolinti dializę ar transplantaciją.

Inkstų funkcijos sutrikimai išprovokuoja ir kitas ligas. Nuo kokių ligų reikėtų pirmiausiai pasitikrinti sergantiems inkstų ligomis, kad vėliau kiltų mažiau komplikacijų?

Birutė Tarutienė: Sergant inkstų ligomis kyla arterinis kraujo spaudimas, nukenčia širdis ir kraujagyslės, vystosi anemija (mažakraujystė), todėl pirmiausiai reikėtų atlikti bendrąjį kraujo ir lipidogramos (cholesterolio ir jo frakcijų) tyrimą. Dažnai vieno organo sutrikimas išprovokuoja ir kitų organizmo funkcijų pokyčius, todėl labai rekomenduoju kartą per metus išsamiai pasitikrinti sveikatą atliekant ir kitus kraujo tyrimus.

Esate sudarę kompleksines sveikatos tikrinimo iš kraujo programas. Kuo jos naudingos ir ką galima sužinoti apie savo sveikatą iš kraujo?

Dangira Babenskienė: Tai laboratorinės diagnostikos specialistų sudaryti kraujo tyrimų rinkiniai, leidžiantys išsamiai pasitikrinti sveikatą. Klastingas ligas padeda aptikti kraujyje esančių medžiagų (lipidų, hormonų, baltymų, fermentų ir kt.) tyrimai. Iš jų pokyčių galima nustatyti, ar organai gerai veikia, ar žmogus net ir gerai jausdamasis – serga. Moters ar vyro profilaktinis ištyrimas – visų  pagrindinių organizmo funkcijų tyrimai: anemijos (mažakraujystės) rizika, alergijos organizme požymiai, uždegimo organizme galimybė (įvardijant tikslią uždegimo priežastį: virusinė, bakterinė infekcija, pagrindiniai elektrolitai (Kalis, Natris, Kalcis, Magnis), kepenų funkcijos rodikliai, kasos funkcijų tyrimai, širdies ir kraujagyslių ligų rizikos tyrimai (bendras cholesterolis, trigliceridai, DTL - gerasis cholesterolis, MTL - blogasis cholesterolis), skydliaukės hormonai, inkstų funkcijos rodikliai, gliukozės (cukraus) kiekis kraujyje ir pagrindiniai vėžio žymenys (moterims – krūtų, kiaušidžių, kasos, virškinamojo trakto vėžio žymenys; vyrams – prostatos, sėklidžių ir kepenų, kasos ir virškinamojo trakto vėžio žymenys. Šiuos tyrimus rekomenduojame profilaktiškai atlikti kartą per metus.

Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacija