Ketvirtadienis, 2024.03.28
Reklama

Žolininkai apie Žolinę: dar yra ką rinkti

Birutė Litvinaitė | 2019-08-15 11:53:18

Rugpjūčio viduryje švenčiama Žolinė – ne vien krikščioniška šventė. Šią dieną lietuviai nuo seno atsisveikindavo su želmenimis ir gėlėmis, rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo žemei už derlių ir grožį. Tad žolininkams tai – ypatinga šventė. Jų teigimu, per Žolinę surinkti augalai sukaupia savyje stiprią saulės energiją, ir iškart po Žolinės prasideda sėklų ir šaknų metas.

Marius Lasinskas. Asmeninio archyvo nuotr.

Žolininkų šventė

Žolininkas-vaistininkas Marius Lasinskas sako, jog jam Žolinė asocijuojasi su žolininkų švente. Mat paprastai šią dieną žolininkai kviečiami į bendruomenių šventes, susitinka su kitais žolininkais.

„Seniau žmonės su gamta gyveno artimiau, o dabar daugelis, deja, jau praradę ryšį su ja. Tačiau išlikusi krikščioniška apeiga šventinti žolynus man atrodo prasminga. Bažnyčioje pašventintas puokštes žmonės palieka kambaryje ir žiemą susirgę įdeda šventintų žolelių į arbatą, kad geriau suveiktų. Aš tikiu ta švente ir apgailestauju, kad jaunimas jos prasmės nelabai besupranta. Jei gyveni daugiaaukščiame name, esi praradęs gamtos rimtą. Saulę pakeitė lempos – kada nori, tada ir uždegi, nebematai, kada ji kyla, leidžiasi, kada ima trumpėti dienos“.

Jei neišvyksta į kokią šventę, pirmąją knygą „Vaikai vaistažolių pasaulyje. Vaikams iki 101 metų“ neseniai išleidęs žolininkas teigia einąs į pievą ieškoti žolelių.

„O vaistažolių tikrai dar gali rasti – dar žydi bitkrėslė, pelynas, gaurometis, raudonieji dobiliukai, vėsesnėje vietoje – čiobreliai, ir kraujažolę dar galima rasti, ir gysločio sėklų, ir šermukšnio kekės šiemet anksti svyra. Galima tokią puokštė susirinkti, pasimerkti, o paskui ji sudžius ir bus vaistažolės“, – pasakoja M. Lasinskas.

Pabūti gamtoje

„Ir ateis ta diena, kai tu nieko nedirbsi ir eisi tą dieną skinti augalų. O senatvėje džiaugsies, kad tą dieną sau – o gal net kitam – padėjai“, – paklausta, ką jai reiškia Žolinės šventė, kelių tūkstančių metų Tibeto išmintį pacitavo žolininkė Giedrė Bružienė. Jos patarimas – nebėgti, nelėkti, neskubėti bent šią dieną, pabūti tyliai gamtoje. Kas į bažnyčią nueis, o kas ąžuolą apkabins – taip gražiai šią vasaros pabaigos šventę prasmingai paminės.

Anot jos, rugpjūčio 15-oji – paskutinė data, kai renkamos žolelės, paskui jau prasideda šaknų ir sėklų laikas. Tačiau šiemet žydėjimas baigėsi, ko gero, dviem savaitėmis anksčiau nei paprastai. Tad kol dar yra ką rinkti, ji pataria tai padaryti jau dabar.

Apie kraujo žolę

Dar pievose žydinti kraujažolė, pasakoja M. Lasinskas, tinka visoms ligoms, susijusioms su krauju. Rinkti tinka visą augalą 15–20 cm nuo viršaus: ir žiedus, ir lapus, ir stiebo viršūnę.

Šis augalas išoriškai tinka kaip pirmoji pagalba kraujavimui stabdyti. „Jei nėra po ranka gysločio, paimi kraujažolę, sutrini, sumaigai į košelę ir dedi ant nubrozdinimų, žaizdelių. Jei bėga kraujas iš nosies, įsikiši truputį į nosį it vatą“, – liaudies išmintį primena jis.

Kraujažolę galima vartoti ir į vidų, gerti kaip arbatą. Ypač ji tinkama, kai gausiai kraujuojama, esant žaizdoms. Tinka ji ir kraujui pavalyti ar pastiprinti, kraujotakai pagerinti. Ne veltui juk kraujo žole ji vadinama.

Žolelė kartoka, tad tinkama gerinti kepenų veiklai, virškinimui, profilaktiškai parazitams varyti iš organizmo, mat parazitai kartumo nemėgsta. Tuo tikslu galima vartoti vieną kraujažolę, galima maišyti ją su pelynu, bitkrėsle – bus stipriau.

„Žmonės mėgsta saldžius augalus, o nuo kartumynų bėga. Galvoju, kas čia bėga – ar žmogus, ar kirminai kartu su juo pabėga. Taip pajuokaujam, bet kartumynų žmonėms tikrai dabar labai reikėtų“, – šypsosi M. Lasinskas.

Kiek ir kaip gerti?

Kiek tos karčios arbatėlės gerti? „Profilaktiškai dėl ramybės galima pagerti tris dienas. Septynios būtų visai šaunu. Mišinį rekomenduojama gerti 21 dieną. Galima gerti ir šiltą, ir šaltą arbatą, kad lengviau būtų nuryti. Pusę šaukštelio galima užplikyti stikline vandens ir išgerti per dieną. Net vien burnoje palaikyti yra gerai – jau virškinimas gerėja. Išgerk 50 gramų stiklinėlę šaltos arbatos prieš valgį – ir virškinimą pagerinsi, ir pilvo nepūs“, – patarimų negaili žolininkas.

Ar geriant antiparazitinę arbatą reikia paisyti mėnulio fazių? „Bendri patarimai tokie: jei arbata geriama 21 dieną, geriausia pradėti per jaunatį ir gerti iki delčios. Tai klasikinis pavyzdys. Bet jei reikia ką nors naikinti, arbatą geriausia gerti dvi savaites mėnuliui dylant – per pilnatį ir delčią. Su dylančiu mėnuliu išdiliname iš organizmo viską, ko nereikia. O jei stipriname organizmą, geriname kraujotaką ir pan., tada gerkime su kylančiu mėnuliu – gausime stiprybės ir palaikymą.“

Uogų ir sėklų metas

Rugpjūtis – uogų ir sėklų metas. Tad žolininkas M. Lasinskas pataria prisirinkti erškėtrožių ir šermukšnio uogų. Erškėtrožė tiks peršalus, nusilpus imunitetui, šermukšnis ir žarnyną palaisvins, ir aprūpins vitaminais, ir veiks prieš bakterijas, uždegimus.

Erškėčius džiovinti su visais kauliukais perpjovus per pusę džiovyklėje arba orkaitėje 80-90 laipsnių C temperatūroje. Džiovinant sėklos išbyra, bet ruošiant arbatą jas galima sumalti kartu su uogomis.

„Šermukšnio uogas geriausia skinti prasidėjus šalnoms – tada uogos lengviau atsiskiria ir skanesnės būna, nes pradeda gamintis cukrūs. Galima jas ir šviežias vartoti, bet stiprus sutraukiantis skonis gali supykinti, sudirginti virškinimo traktą. Galima sudžiovintas uogas dėt į arbatą“.

Išėję į kiemą pasižvalgykime dilgėlių sėklų – tai kalcio, kalio, magnio, geležies šaltinis, itin vertingas kaulams stiprinti. M. Lasinskas pataria gerti jų sėklų arbatą. Arba sudėti į indelį ir sumalus pabarstyti sriubą, košę.

Giedrė Bružienė. Lino Bružo nuotr.

Nuo uždegimų ir kraujospūdžio – medetka

Giedrės ir Lino Bružų vaistažolių ūkyje – pats darbymetis. Čia jie ne tik skina vaistažoles, bet ir gamina paprastųjų morkų, raudonėlių, kraujažolių hidrolatus.

Lysvėse dar gausiai žydi medetkos, nuskynus vienus žiedus, po dienos antros skinami kiti. „Medetkos nuo seno vartojamos nuo įvairiausių uždegimų. Ne tik moteriškų, bet ir vyrams nepamaišys, – šypsosi G. Bružienė. – Stipriu medetkų nuoviru skalaujama gerklė susirgus gerklės, dantenų uždegimu. Medetkos taip pat mažina kraujospūdį, gerai pastiprina širdelę, tinka ir kepenų arbatoms.“

Tačiau ilgai vartoti vieno augalo arbatą žolininkė nepatartų – kaip ir visų, net pačių populiariausiųjų. Medetkas tinka pamaišyti su mėtomis, dilgėlėmis, kraujažolėmis.

Kitos gyduolės

G. Bružienė taip pat renka ir kitiems rekomenduojama aukštąją dedešvą, piliarožių giminaitę – ji labai veiksminga gerklių gyduolė. Jos galima rasti kai kuriose pievose, upių lankose.

Taip pat dar laikas prisipjauti paprastųjų kiečių – tiems, kurie nėra jiems alergiški, kiečiai gali padėti sutvarkyti virškinimo bėdas, „pilvo vėjus“ – tai yra pilvo pūtimą sumažinti, taip pat gali padėti ir sunkiai užmingantiems žmonėms.

Paprastieji kiečiai, panašiai kaip ir kartieji kiečiai (pelynai), gali būti pirmoji pagalba suskaudus pilvui, atsiradus spazmams, persivalgius.

Prie kompiuterio – skonių asorti

G. Bružienė pataria nepraleisti progos ir džiovyklėse prisidžiovinti uogų – gervuogių, aronijų, aviečių, šermukšnių, o rudeniop prisikasti pievose augančių paprastųjų morkų baltų šaknelių, kurios esančios daug vertingesnės už daržuose auginamas oranžines morkas. Žinoma, reikės ir plonai pjaustytų kiaulpienių šaknų. Šaknis susidžiovinti ir iš jų bei uogų pasidaryti asorti – kuo daugiau skonių (rūgštumo, aitrumo, saldumo, šiek tiek kartumo), tuo geriau. Juolab į rinkinuką galės prisiberti ir kokių riešutų – ar pirktinių, ar net savo susirinktų – lazdynų šiemet miškuose kaip niekad daug noksta.

„Pasidedi dubenėlį ilgai savo ruoštą (todėl dar skanesnį) uogų, šaknelių ir riešutų asorti prie kompiuterio ir kramsnoji vietoj saldainių. Bus skanu ir sveika“, – siūlo žolininkė.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Gydymas augalais
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Kokios klaidos daromos prie šventinio stalo?
Likus vos kelioms dienoms iki Velykų, daugybė žmonių pradeda planuoti, kokie patiekalai nuguls ant stalo šalia margučių....
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kviečia paminėti autizmo mėnesį
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su aut...
Kaip tinkamai išsirinkti veido kremą iš plataus asortimento?
Tinkamo veido kremo pasirinkimas labai svarbus. Prie odos poreikių ir trūkumų pritaikyta kosmetikos priemonė veiksmingai...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų