Kodėl Sveiko miesto projektą supranta ne visi?(3)

  Daugiau nei prieš trejus metus Klaipėdos miestas įstojo į Europos Sveikų miestų judėjimą. Procesas užtruko, bet baigėsi sėkmingai. Šiai organizacijai šiuo metu priklauso 98 miestai ir aibė miestelių ar net kaimų.

Reklama

Prieš keletą metų (o ir dabar) netrūko ironijos atsiliepimams: "Ką jūs, Klaipėda - sveikas miestas? Negali būti!" Aš tik žinau, jog esmė išryškėja, kai lygini.

Mūsų miesto oras yra vos ne idealiai tyras, jei lyginsi su Kinijos ar kitų šalių didmiesčiais. Smogas pasitaiko Vilniuje, o Klaipėdoje niekas tokio dalyko neprisimena. Galima manyti, jog mūsų geografinė vieta geresnė - čia pat jūra, vyraujantys vėjai nuneša dūmus ar transporto dujas. Aš tvirtinu kitaip -  miesto planavimas tam turi reikšmingą įtaką. Dar didesnę įtaką daro miesto transportas. Automobilių ir pas mus daug. Gal ir girsimės, bet galima sakyti, kad Klaipėda pasižymi bene geriausiu visuomeniniu transportu Lietuvoje. O tai - žymus oro teršalų sumažinimas.

Paviršutiniškai atrodytų, kad viskas yra gerai. Bet tik atrodo. 2012 metais Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro užsakymu buvo pirmą kartą atliktas Klaipėdos miesto gyventojų gyvensenos tyrimas. Nors norėjosi didesnio duomenų kiekio, bet ir šis atskleidė tiek trūkumų, kad darbo užteks ne vieneriems metams. Padalinkime rezultatus į tris grupes:

Sveika aplinka:     

11,7 proc. žmonių dažnai kenčia triukšmą, 25,8 proc. nuo jo kenčia naktį. 57,3 proc. skundžiasi kaimynų keliamu triukšmu.

48,9 proc. jaučia pašalinį kvapą savo gyvenamoje aplinkoje.

48,0 proc. klaipėdiečių mieste keliauja individualiu transportu.

40,9 proc. niekada nesisega saugos diržų, sėdėdami ant galinės automobilio sėdynės.

31,3 proc. niekada nenaudoja atšvaitų.

Sveika gyvensena:

45,5 proc. gyventojų visai nesimankština, 7,3 proc. tai daro kasdien, 33,3 proc. nesimankština dėl laiko stokos.

31,3 proc. rūko, iš jų 85,2 proc. - kasdien. 58,2 proc. per dieną surūko 11-20 cigarečių.

39,9 proc. rūkalių bandė mesti rūkyti, 41,7 proc. jų tai darė įkalbėti šeimos narių.

10,6 proc. bent kartą per savaitę geria stipriuosius gėrimus.

26,6 proc. kamuoja galvos skausmai.

23,9 proc. teigė jautę depresinę nuotaiką.

1,9 proc. per pastaruosius metus bandė narkotikų.

Sveika mityba

53,4 proc. pusryčiauja kasdien, 7,4 proc. visiškai nepusryčiauja.

43 proc. beveik kasdien valgo šviežias daržoves.

16,4 proc. per pastarąją savaitę nė karto nevalgė žuvies.

29,9 proc. bent kartą per savaitę gėrė alų arba sidrą.

Pirma grupė duomenų atskleidžia dvi aiškias problemas: triukšmo ir transporto saugumo. Galiu jas išplėsti - triukšmas yra ne tik gatvės keliamas darinys, bet ir paties būsto kokybės rodiklis. Pigios medžiagos garantuoja garso, kvapo ir pan. pralaidumą ir t.t. Transporto saugumo problemų Klaipėdoje galiu vardinti ilgokai: perėjų saugumas (ypač aktualu vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms) , mokėjimas naudotis dviračiu ("pamiršti" dviratininkų šalmai), motociklų bei panašaus transporto keliamas triukšmas, atšvaitų naudojimas žiemos metu.

Antra grupė sveikatos problemas atideda iki ligos. Bet ir susirgę alina organizmą, kuris ne visuomet atlaiko. Svarūs duomenys rodo, kad ir 5 minutės kasdienės mankštos pailgina gyvenimą 5-6 metais. Apie alkoholį ir kvaišalus jau daug prirašyta, deja, Klaipėdos gyventojai čia nėra teigiami.

Trečia grupė – maitinimosi neįvertinimas. Viena iš pagrindinių svorio pertekliaus priežasčių yra nereguliarus ir perteklinis valgymas. Duomenys rodo, jog beveik pusė miesto gyventojų tam skiria per mažai dėmesio ir laiko. Valgymo racionas irgi neatitinka sveiko valgymo normų. O po to tenka gydytis nuo širdies ar virškinimo organų ligų.

Aš pateikiau tik dalį išvadų, kurias pateikė tyrimas. O kiek dar liko neaprašytų problemų. Ilgos eilės pas gydytojus, „brangios“ jų paslaugos ligoninėse ir klinikose, aptarnavimo „kultūra“ ir dar daug kitų. Kur dėti benamius žiemą, o pasigėrusius visais metų laikais – neminima, bet ryški ne tik mūsų bėda. Todėl manau, kad niekas labai nesipriešins, jei sakysiu, jog išsprendus vienas problemas, pradeda būti matomos kitos. Ko gero, jų skaičius ateityje augs ir galimybės jas spręsti bei šalinti mūsų gyvenimo trūkumus – tik didės.

Vadinasi, norint gerinti gyvenimo sąlygas Klaipėdoje ir miesto gyventojų požiūrį į savo sveikatą, reikia vienyti visų pastangas: miesto planuotojų ir transportininkų, tvarkytojų ir ekologų, mokslininkų ir socialinių bei kitų prevencijos darbininkų. O tai kaip tik ir yra Sveiko miesto projektas.

Vytautas Valevičius