Ketvirtadienis, 2024.03.28
Reklama

Kodėl medikai žudosi dažniau už kitus?

Mindaugas Savickas | 2012-11-22 00:03:29

JAV Mičigano universiteto mokslininkai spalio 13 dieną publikuotoje studijoje teigia, kad darbe patiriamas stresas ir netinkamas medikų, sergančių psichikos ligomis, gydymas gali būti  susijęs su bendrą JAV gyventojų savižudybių vidurkį gerokai viršijančiu būtent šios profesijos atstovų savižudybių skaičiumi. Ankstesnės studijos rodo, kad JAV vyrai gydytojai žudėsi maždaug 1,4 karto, o moterys – 2,3 karto dažniau negu vidutiniškai kitų profesijų atstovai. Medikų savižudybės neaplenkia ir Lietuvos, nors išsamesnių statistinių duomenų apie jas mūsų šalyje nėra daug.

slaugytoja liūdna
Iš medikų mūsų šalyje dažniausiai žudosi slaugytojai, būtent jie yra pažeidžiamiausia medikų grupė. © Fotolia.com

Tyrimas: JAV medikai žudosi dažniau už kitus

Minėtoje Mičigano universiteto studijoje nagrinėti duomenys apie daugiau kaip 31 tūkst. savižudžių – 203 iš jų buvo medikai.

Studija neparodė, kad nusižudžiusių medikų psichinės sveikatos sutrikimų skaičius būtų ženkliai didesnis už kitų profesijų atstovų (46 ir 41 proc.). Tyrėjai daro prielaidą, kad aukštą būtent medikų savižudybių skaičių lemia psichikos sutrikimų ir darbe patiriamo streso derinys.

48 proc. savižudybių atvejų medikai nusišaudavo, 23,5 proc. atvejų nusinuodydavo, 14,5 proc. – pasikardavo, šokdavo iš didelio aukščio ar patirdavo kitokią smūginę traumą.

Jie taip pat nustatė, kad prieš savižudybę gydytojai dažniau negu kitų profesijų savižudžiai vartodavo benzodiazepinus, barbitūratus, antipsichotikus. Įdomu tai, kad šito negalima pasakyti apie antidepresantus – jų nebuvo vartojama daugiau.

„Pastaruoju metu atlikta nemažai studijų, parodžiusių, kad medikai ir medicinos studentai nuo nerimo sutrikimų, depresijos ir išsekimo kenčia gerokai dažniau, nei yra bendras populiacijos vidurkis. Programos, kurios turėtų sumažinti šią riziką ir užtikrinti geresnę gydytojų psichikos sveikatą, nėra pakankamai išvystytos“, – sakė vienas tyrimo autorių dr. Goldas.

Tyrimo autoriai pabrėžia, kad pirmą kartą panaudoti anksčiau buvę neprieinami arba „retai prieinami“ duomenys – pavyzdžiui, atlikti pomirtiniai kraujo tyrimai, kuriais nustatyta, kokius vaistus prieš mirtį vartojo nusižudę asmenys.

Ir medikams nesvetimas nerimas, depresija, kitos krizės

Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentas doc. Alvydas Navickas sako, kad nuo medikų savižudybių kenčia ir Lietuva. Tiesa, apie jas viešojoje erdvėje kalbama nedaug, jos tarsi paslėptos  bendro aukšto savižudybių visoje šalyje fono. Mat Lietuvoje dažniausiai nusižudo nedirbantys kaimo gyventojai, vyrai, nors savižudinio elgesio paplitimas panašus tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų.

Doc. A. Navickas pabrėžia, kad medikų savižudybes lemia ne viena priežastis:

„Mediko specialybę dažnai renkasi kito skausmui jautrūs žmonės, norintys padėti idealistai. Anksčiau ar vėliau jie susiduria su nuoga realybe, kuri pasirodo esanti kitokia, negu įsivaizduota – padėti kitiems pavyksta toli gražu ne visada. Kartais – klystama, nuo to niekas neapsaugotas. Po patirtų nesėkmių apninka ypatingos kaltės, beviltiškumo jausmas, į kuriuos sąmonė ir pasąmonė reaguoja stresu.

Visuomenėje ir medicinos įstaigose gajūs lūkesčiai, kai kur net teisiškai įtvirtinta nuostata, kad medikai turi būti sveiki, neklystantys, jie turi žinoti, kaip išvengti

visų sveikatą žalojančių rizikos faktorių. Deja, realybė kitokia – ir gydytojai, ir slaugytojai tokie patys žmonės, kaip ir kiti, taigi ir klaidos, ir ligos jiems patiems nesvetimos. Medikai, turintys kitiems kalbėti apie sveiką gyvenseną, švelniai tariant, dažnai patys jos nesilaiko. Jie dažnai lekia iš vieno darbo į kitą, kartais darbo valandos tęsiasi 24 val. iš eilės ir daugiau. Pervargimo, arba „perdegimo“, sindromas labai dažnas, nesvetimas nerimas, depresijos ir kitos krizės.

Doc. A. Navickas
Doc. A. Navickas pabrėžia, kad medikai yra tokie patys žmonės, kaip ir kiti, taigi ir klaidos, ir ligos jiems patiems nesvetimos. Asmeninio archyvo nuotr.

Į kolegas pagalbos jie kreipiasi retai – to daryti tiesiog neleidžia nenoras prarasti prestižą ar pasirodyti aplinkiniams silpnesniu. Kaip sumažinti stresą? Šeimoje? Čia dažniausiai vėl laukia nesėkmės. Darbe praleistos valandos ir atiduota energija nebepalieka jos šeimos gyvenimui. Dėl dėmesio stokos šeimoje kyla nepasitenkinimas, kuris tik sukelia papildomą stresą. Taigi dažnai medicinos darbuotojas lieka vienas su savimi. Kartais įtampai slopinti griebiamasi alkoholio, o tai labai pavojingas pasirinkimas. Alkoholis atpalaiduoja trumpam, tačiau esant nuolatinei įtampai ir laikui bėgant jis pradeda veikti depresogeniškai, sukomplikuoja gyvenimą ir taip veda į savižudybę.

Netinkama ir medikų darbą reglamentuojanti teisinė bazė. Pavyzdžiui, jeigu slaugytojui diagnozuojamas psichikos sutrikimas, kad ir depresija, jis teisiškai nebegali dirbti savo darbo. Tą netikusią nuostatą būtina keisti, nes dėl baimės prarasti darbą dabar slaugytojai tiesiog nesikreipia pagalbos. O tyrimai mūsų šalyje rodo labai aiškiai – iš visų medikų būtent slaugytojai žudosi dažniausiai, jie yra pažeidžiamiausi“.

Vengti antidepresantų – klaida

Paprašytas pakomentuoti tyrimo duomenis apie tai, kad nusižudę JAV medikai dažniau nei kiti vartodavo benzodiazepinus, barbitūratus, antipsichotikus, bet ne antidepresantus, pašnekovas pabrėžė, kad vengti antidepresantų, kai jų reikia, – klaida:

„Yra daugybė patikimų tyrimų, rodančių, kad antidepresantų vartojimas ženkliai mažina savižudybių skaičių. Štai profesorius W. Rutcas nustatė, kad Gotlando saloje savižudybių ženkliai sumažėjo po to, kai šeimos gydytojai buvo apmokyti nustatyti depresiją ir skirti antidepresantus. Dažnai žmonės bijo vartoti antidepresantus, nes tiesiog negali sau pripažinti, kad jų tikrai reikia, arba mano, kad jie gali sukelti priklausomybę. Tai netiesa. Antidepresantai priklausomybių nesukelia, jie labai saugūs vaistai. Gydant antidepresantais efektas būna jau po savaitės, o po mėnesio gydymo dažniausiai depresija tampa lengva ir greitai visai praeina“, – sakė gydytojas.

Atsakymai – „Dievo namuose“?

Būdami paciento kailyje, kartais medikus sudieviname (ypač kai sulaukiame skubios pagalbos ar bent – atjautaus elgesio), kartais – nekenčiame (kai ta pagalba būna mažai naudinga dėl nemokėjimo ar negalėjimo tinkamai bendrauti su pacientu), bet retai į juos žiūrime tiesiog kaip į bet kurios kitos profesijos atstovus.

Daugelis medicinos specialybių, ypač tų, kuriose betarpiškai bendraujama su sunkiai sergančiais pacientais, natūraliai susijusios su dideliu stresu: priešmirtinių kančių, beviltiškų ligų matymas, lygiai taip pat beviltiški mėginimai pagydyti jomis sergantį žmogų sukelia stiprius išgyvenimus, ir, norime to ar nenorime, palieka pėdsakus medikų gyvenimuose.

Daugumai medikų, ypač jaunesnės kartos, puikiai žinomi gydytojo psichiatro, rašytojo Samuel Shem (Steve Bergman) romanai „Dievo namai“ ir „Vargo kalnas“, atskleidžantys gilią medicinos pasaulio problematiką. Daugelis gydytojų sako, kad šios knygos – puikus būdas suvokti mediciną ir jos gilią problematiką tiek patiems medikams, tiek nemedikams.

Ironišku žvilgsniu: ištraukos iš „Dievo namų“

Ligoninės, vadinamos „Dievo namais“, vadovybės pokalbis su internais:

Namų psichiatras, liūdnos išvaizdos vyras su smailia barzdele, pažiūrėjo į mus maldaujančiomis akimis ir pranešė, kad visuomet į jį galim kreiptis pagalbos. Paskui mus visus pribloškė tardamas:

– Čia jausite įtampą, ir visiems bus sunku. Jeigu ji pernelyg ims jus slėgti, na... Kasmet bent jau vienos medicinos mokyklos vadovybei – o kartais dviejų ar trijų – tenka tarp absolventų ieškoti pamainos nusižudžiusiems bendramoksliams...

– K-HMMM! K-HMMM!

Ungurys (vyriausiasis rezidentas) krenkštė. Jam nepatiko kalbos apie savižudybę, ir atsikrenkšdamas jis bandė padaryti joms galą.

– Čia, „Dievo namuose“, nebūna metų, kad kas nors nenusižudytų...

– Ačiū, daktare Frankai, – pertraukė jį Ungurys, imdamasis vadovauti pokalbiui.“

Apie  „paprastą“ įtampos slopinimo būdą:

„Piepis atrodė sutrikęs. Net ūsai jo nusviro. Atsisėdęs išsitraukė iš kišenės dėžutę su vaistais, užsidėjo tabletę ant mėsainio ir sužiaumojo. Mano paklaustas, ką vartoja, atsakė:

– Valiumą. Vitaminą V. Kaip gyvas taip nesinervinau.

– Ar valiumas padeda? – paklausė Piepio Potsas.

– Nuo jo jaučiuosi kažkoks mieguistas, bet, kita vertus, neprarandu šalto kraujo. Išrašinėju jį visiems savo ligoniams.

– Ką?!  – pasibaisėjau. – Duodi valiumo ir jiems?

– Kodėl gi ne? Jie labai nervinasi, nes aš jų daktaras.“

Mindaugas Savickas

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Sveikatos apsauga
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Kokios klaidos daromos prie šventinio stalo?
Likus vos kelioms dienoms iki Velykų, daugybė žmonių pradeda planuoti, kokie patiekalai nuguls ant stalo šalia margučių....
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kviečia paminėti autizmo mėnesį
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su aut...
Kaip tinkamai išsirinkti veido kremą iš plataus asortimento?
Tinkamo veido kremo pasirinkimas labai svarbus. Prie odos poreikių ir trūkumų pritaikyta kosmetikos priemonė veiksmingai...
Meras A. Vaitkus: "Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas – nesvarstytinas klausimas"
Seimo Sveikatos reikalų komitete protokoliniu sprendimu pasiūlyta Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos univ...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų