Kodėl Lietuvos gydytojai taip bijo pacientų?(1)

Lietuvos gydytojai bėga iš gimtinės, bijodami teismų. Taip tvirtina Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas prof. Juozas Pundzius, nors ne visi su profesoriumi sutinka. Vis dėlto medikų bendruomenė išties labai nepatenkinta esama pacientų žalos atlyginimo tvarka ir nekantriai laukia pokyčių.

Reklama

Bent kartą – per dešimtmetį

„Kone kiekvienas Lietuvos gydytojas per 10 metų savo karjerą bent kartą yra patrauktas į ikiteisminį tyrimą, - sako profesorius J. Pundzius. – Ypač – didesnių ligoninių. Skandinavai, žiūrėdami į mūsų sistemą, trauko pečiais. Nepageidaujamų įvykių medicinoje yra labai daug. Tik kalnų alpinizmas yra rizikingesnis už nenumatytus atvejus medicinoje, bet padarius klaidą tai traktuojama kaip gydytojo nusikaltimas. Mūsų gydytojai net ir už menką klaidelę turi atsakyti, jei koks chuliganas pasisamdo advokatą, nors, pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos gydytojai dirba daug prasčiau už mūsiškius, nes ten dėl jų trūkumo važiuoja jie iš viso pasaulio, ir nebūtinai patys geriausi“.

J. Pundzius tvirtina, kad mūsų šalies Paciento žalos atlyginimo įstatymas esantis pats griežčiausias Europoje. „Dėl to gydytojai ir bėga iš Lietuvos, o ne dėl mažo atlyginimo, kaip dažniausiai tvirtinama, - tikina VLMEDICINA.Lt pašnekovas. – Pats vadovauju Kauno klinikų Chirurgijos klinikai ir negaliu žiūrėti, kaip mano gydytojai turi vaikščioti pas tardytojus, prokurorus, užuot dirbę savo darbą“.

Baigiasi gydytojų naudai

Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas prof. Liutauras Labanauskas pabrėžia, kad todėl gydytojų bendruomenė ir inicijuoja naują žalos atlyginimo be kaltės įstatymą, bet nesutinka, kad gydytojai bėga būtent dėl esamos tvarkos. „Jūs man parodykite nors vieną nuteistą gydytoją. Taip, skundų yra, bet žiūrėkite, kaip bylos baigiasi? Nesąmonės tie skundai, nes žmonės neišmano gydymo proceso, todėl jos taip ir baigiasi. Be to, pagal įstatymą gydytojas ne gydo, o rekomenduoja gydymą, kurį pasirenka pats pacientas. Ir apskritai buvo tik kelios nelaimės, pavyzdžiui, Marijampolės dvynukų nudeginimas, kur reikėjo atlyginti žalą. Todėl tikrai nesu girdėjęs, kad gydytojai emigruotų dėl šių teisinių procesų“.

Pasitvirtina kas aštuntas skundas

Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos narys Arminas Bartkaitis portalui atskleidė, kad per praėjusius metus iš viso sulaukta apie pusantro šimto skundų – jų kasmet vis daugėja. Tačiau patenkinama ne daugiau 20 proc.

„Dažniausiai paaiškėja, kad buvo padaryta viskas maksimaliai teisingai, - sakė komisijos narys. – Be to, net ir komisijai priimant sprendimus gydytojo pavardė niekur neskelbiama. Tad tikrai nematau, kad gydytojo reputacija kaip nors nuo to nukentėtų“.

Hiperdiagnostikos pasekmės

Vis dėlto, nors padaryta žala pripažįstama ir retai, skundai ir jų baimė, kaip tvirtina portalo pašnekovai, daro neigiamą įtaką ir gydytojui, ir pačiai sveikatos sistemai.

„Dėl šios priežasties iš Vakarų ateina hiperdiagnostika, - sako Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas Martynas Gedminas. – Gydytojai, baimindamiesi pacientų skundų, dėl labai retų galimų kazuistinių atvejų galimybės atlieka nebūtinus tyrimus. Jungtinėse Amerikos Valstijose tam išleidžiami milijonai, Lietuvoje tokia statistika nevedama“.

Kita vertus, kaip sako M. Gedminas, studijų metų jie tėra supažindinami su, anot jo, „kažkokiais mistiniais atvejais“, kai gydytojas buvo nuteistas, bet neanalizuojamas pats teisinis procesas: „Psichiatrijos studijose teisinėms disciplinoms skiriama labai daug dėmesio, o kitose specialybėse – ne“.

Jaunųjų gydytojų atstovas atvirauja, kad gydytojai tikrai jaučiasi nesaugūs: „Norėtųsi, kad renkantis rizikingą profesiją, būtų suteikiamos ir garantijos“.

Problema – tik viešinimas

Tačiau advokatas Arūnas Žlioba įsitikinęs, kad gydytojams tikrai nėra reikalo gilintis į teisinę sistemą ir apskritai – dejuoti.

„Nesąmonė, kad mūsų žalos atlyginimo įstatymas griežčiausias. Priešingai, pagal priteisiamos žalos dydį esame kažkur Europos gale. Užsienyje pacientai prisiteisia didžiules sumas, - sako teisininkas. – Tačiau sutinku, kad reikalingi įstatymo pokyčiai, ką ir inicijuoja Lietuvos gydytojų sąjunga“.

Advokatas atkreipia dėmesį, kad finansiškai gydytojas net ir nenukenčiąs: „Juk už klaidas atsako gydymo įstaiga, kuri yra apsidraudusi.  Taigi išmokas sumoka draudimo kompanija. Vadinasi, apskritai  niekas nenukenčia. Tačiau problema yra ta, kad gydytojai, neišmanydami teisinės sistemos, be reikalo  jaudinasi. Teismo posėdžiuose man tenka matyti, kaip pacientui ar jo advokatui kalbant gydytojas prakaituoja, nervinasi, nes nesutinka su kaltinimais ir tuo metu negali kalbėti. Tenka jį  raminti, kad ateis ir jo eilė. Tiesą  sakant, apskritai  gydytojams nėra reikalo net ir vaikščioti  į tuos posėdžius  - tam yra  advokatas“.

A. Žlioba mato vienintelę problemą, kuri iš tiesų medikams griauna gyvenimus - tų atvejų viešinimas.  „Gal tas gydytojas, dirbantis valstybinėje įstaigoje, planuoja užsiimti privačia praktika, o tas viešinimas jam   tikrai labai pakenkia. Čia matau vienintelę išeitį – taikos sutartį su pacientu. Tai yra teisėtas procesas. Abi pusės susėda (taip pat ir draudimo kompanija) ir susitaria. Tokiu būdu išvengiama viešumo, jeigu tik pacientas ar jo artimieji sutinka. Ir jeigu susiūloma suma  priimtina draudimo kompanijai“.