Kodėl kai kurie žmonės atsparūs virusams, pavyzdžiui, ŽIV?

Virusinių ligų siaubūnių sąrašą šalia ŽIV, gripo, rotavirusinės infekcijos ir kt. papildė dar viena – Ebola. Tačiau kad ir kokie nauji virusai žemėje atsirastų ar kad ir kaip jau atsiradę virusai grasintų ir plistų, yra žmonių, kurie paprasčiausiai jais neužsikrečia net ir turėdami tam galimybę.

Reklama

Daugybę metų medikai stebėjosi, kas skiria šiuos atsparius virusams žmones nuo kitų, tačiau tik šiemet rastas galimas atsakymas. Minesotos universiteto (JAV) mokslininkai, studijuodami ŽIV-1 virusą, atrado, kad kai kurie žmonės turi specifinę genų variaciją, pavadintą APOBEC3H (didžioji dalis žmonių turi variaciją APOBEC3) . Ši variacija gamina antiretrovirusinį proteiną, kuris stabdo ŽIV viruso replikaciją, jei tas proteinas stabilus.

Tyrimo vadovas Dr. Reuben S. Harris teigia, kad aptiktos septynios geno APOBEC3H variacijos, paplitusios žmonių populiacijoje. Dalis šių variacijų gamina stabilius proteinus, dalis – nestabilius. Jei genų variacija gamina stabilius ir patvarius antivirusinius proteinus, žmogaus organizmas gali būti apsaugotas nuo ŽIV viruso.

Jei kalbėtume apie pačius virusus, tai – lyg aukščiausios klasės parazitai, kurie negali egzistuoti savarankiškai, jiems reikalingas šeimininko organizmas. Štai ŽIV mielai apsigyvena imuninėse ląstelės, vadinamuose T limfocituose, ir po truputį ėda žmogaus organizmą. Iki tokio lygio, kad paprasčiausios nesunkios infekcijos žmogui tampa mirtinos.

Tačiau iš tiesų viskas nėra taip paprasta, mat mūsų iš paskutiniųjų kovoja prieš tokius virusus. Taigi T limfocitai išskiria tam tikras medžiagas, kovojančias su ŽIV. Tačiau daugeliu atvejų tas medžiagas greitai sunaikina „atsakomasis“ viruso mechanizmas – proteinas, vadinamas virusiniu infekcijos faktoriumi. Taip sunaikinamos T limfocitų pasipriešinimui išskirtos medžiagos. Nebent T limfocitų specifiniai APOBEC3H fermentai išskiria jau minėtus stabilius proteinus. Taigi Minesotos universiteto mokslininkų grupė ištyrė šią sąveiką artimiau, į pagalbą pasitelkę ŽIV-1 virusą. Veikiant šiuo virusu ląsteles išsiskiria APOBEC3 baltymai. Baltymus veikia atsakančiosios viruso medžiagos, kurios vėliau buvo susintetintos dirbtinai ir stebėta, kokiais atvejais APOBEC3H baltymai bus atsparūs susintetintoms viruso pasipriešinimo medžiagoms. Taigi skirtumas pastebėtas, kai APOBEC3H išskiria patvarius ir pajėgius su virusu kovoti baltymus. Naudojant izoliuotas donorų ląsteles pastebėta, kad skirtingi žmonės turi skirtingas genų variacijas ir kai kurių žmonių fermentai išskiria atsparesnius ir stabilesnius virusui proteinus.

Tyrimas svarbus tuo, kad gali prisidėti prie efektyvių vaistų kūrimo. O juk žinome, kad tokių vaistų dar nėra. Be to, gali būti, kad tai raktas į klausimą, kodėl ir kitomis sunkiomis virusinėmis ligomis užsikrečia ne visi.

Šaltinis:

Refsland EW, Hultquist JF, Luengas EM, et al. Natural Polymorphisms in Human APOBEC3H and HIV-1 VifCombine to Affect Viral Infectivity and G-to-A Mutation Levels in Primary T Lymphocytes. PLOS Genetics. 2014.