Penktadienis, 2024.03.29
Reklama

Kodėl iš Lietuvos dingsta infekcinių ligų gydytojai?

Ligita Sinušienė | 2015-09-14 00:01:59

Lietuvoje mažėja infektologų, šiemet ši specialybė sudomino labai mažai rezidentų. Tai – teigiama tobulėjančios medicinos pasekmė, kita vertus, tai kelia nerimą, nes pasaulis vis susiduria naujomis, nepažįstamomis infekcijomis.

Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninė
Viena iš priežasčių, kodėl rezidentai nesirenka infektologijos, - sako specialistai, - gali būti susijusi su nemodernia Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligonine. Redakcijos archyvo nuotr.

Nesulaukė nė vieno

Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) infekcinių ligų programą šiemet pasirinko du rezidentai, patekę į valstybės finansuojamas vietas, o Vilniaus universitete (VU) – nė vienas.

„Buvo planuota priimti po vieną studentą į valstybės finansuojamą ir nefinansuojamą vietą, - portalui sakė VU Medicinos fakulteto viešųjų ryšių atstovė Lina Kocienė. - Pageidavimus rinktis šią specializaciją šiemet buvo pateikę 7 pretendentai, bet nė vienas nenurodė pasirinkimo pirmu numeriu“.

2014 m. VU į infekcinių ligų programos valstybės finansuojamą vietą priėmė 1 rezidentą, kaip ir buvo planavusi, o pretendentų sulaukė 12, iš kurių trys šią specializaciją buvo nurodę pirmu numeriu. Prieš porą metų buvo priimti du rezidentai į valstybės finansuojamas vietas, tačiau vienas iš jų studijas metė. Iš viso šiemet VU turi penkis infekcinių ligų programos rezidentus, ir visi jie – ankstesnių metų.

Priežastis - sena ligoninė?

„Tai protu nesuvokiama, - pokyčius taip vertina Vilniaus universiteto (VU) Podiplominių studijų prodekanas prof. dr. Vytautas Kasiulevičius. – Šių specialistų poreikis milžiniškas. Infekcinių ligų specialistai visada buvo ir bus reikalingi, pasaulyje plintant visokiems naujiems nepažįstamiems susirgimams, pavyzdžiui, kad ir Ebolos virusui“.

Vis dėlto prodekanas sako turįs dalinį atsakymą, kodėl ši, anot jo, labai reikalinga specialybė nesulaukia deramo rezidentų dėmesio: „Tai yra susiję su nemodernia Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligonine, kurioje niekas nenori dirbti. Įstaiga įsikūrusi labai senose patalpose, statytose dar apie praėjusio šimtmečio vidurį. Ir yra per trumpas laikas, duodamas rezidentams susipažinti su darbu. Jie teturi keturis internatūros ciklus po tris savaites“.

Trūksta pasiaukojimo

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinai Vida Gulbinienė portalui sakė negalinti atsakyti, ar infekcinių ligų specialistų poreikis ateityje augsiąs – ateities prognozes numatyti turį kompetencijos nebent universiteto profesoriai. Tačiau moteris tikina, jog rezidentų jiems lyg ir netrūksta. Paprašyta nurodyti konkrečius skaičius, V. Gulbinienė vardija: „Pernai turėjome keturis, šiemet – du, bet jie kelintų metų“.

Tačiau pašnekovė laikosi kitos nuomonės, kodėl rezidentai nesirenka šios specialybės: „Ką tik baigę studijas specialistai nori didelio atlyginimo ir gerų sąlygų, o juk egzistuoja ir juodas darbas, ir visus tuos etapus reikia pereiti. Jaunimas ieško pinigų, o specialybė – nepopuliari. Čia gali aprengti benamėlį, pats jam duoti kokį pinigėlį, juk atvažiuoja pacientų ir be gyvenamosios vietos, utėlėtų. Mano manymu, šiam darbui reikia pasiaukojimo“.

Dėl medicinos pažangos

Infektologė Julija Petrina įžvelgia aiškias ir, jos manymu, natūralias priežastis, kodėl Lietuvoje mažėja šios srities specialistų.

Julija Petrina
Julija Petrina © Audriaus Privedos nuotr.

„Jų parengimas Lietuvoje bei užsienyje iš esmės skiriasi. Be to, mūsų šalyje dar ir atlyginimai nestebuklingi, apie ką daugiau ar mažiau vistiek galvoja jaunimas, rinkdamasis specialybę. Užsienyje tai yra tarsi tretinio lygio specialybė, ten vidaus ligų gydytojas gali kvalifikuotis į infekcinių ligų specialistą, o Lietuvoje iš karto to mokomasi“, - kalbėjo portalo pašnekovė.

Kita vertus, kaip pastebi J. Petrina, Lietuvoje mažėja „tų banaliųjų infekcinių ligų“.

„Sovietmečiu kone kiekvieno miesto centre veikė infekcinė ligoninė, ir jos būdavo pripildytos, dabar jos išlikusios tik apskrityse. Net ir Vilniaus infekcinė ligoninė anksčiau buvo daug didesnė, turėjusi net keturis pastatus. Be to, šiais laikais daug infekcinių ligų gana gerai gydomos antibiotikais. Dabar ir poliklinikose atkuriamas elektrolitų balansas, didžioji dalis ligų gydoma ambulatoriškai. Nebėra taip, kaip sovietmečiu, kad visi viduriuojantieji būdavo izoliuojami ligoninių palatose, - mintimis dalijosi infektologė. – Net ir ŽIV sergantiesiems, jeigu laikosi gydytojų nurodymų, nereikalingas nuolatinis stebėjimas“.

Ar, gydytojos nuomone, infekcinių ligų specialistų poreikis neaugsiąs ateityje, pasaulyje plintant naujoms ligoms?

„Taip, pasaulyje tų ligų atsiranda, bet iki Lietuvos jos neateina. Daugumą tų ligų turi tranzitinės šalys arba tos, kurių piliečiai patys labai daug keliauja. Lietuvoje tų susirgimų irgi pasitaiko, bet tai nėra dažnas reiškinys.“

Apie tai, kokios dar specialybės per mažai domina medicinos studentus, skaitykite kituose VLMEDICINA.LT straipsniuose.


VLmedicina.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Sveikatos apsauga
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Kokios klaidos daromos prie šventinio stalo?
Likus vos kelioms dienoms iki Velykų, daugybė žmonių pradeda planuoti, kokie patiekalai nuguls ant stalo šalia margučių....
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kviečia paminėti autizmo mėnesį
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su aut...
Kaip tinkamai išsirinkti veido kremą iš plataus asortimento?
Tinkamo veido kremo pasirinkimas labai svarbus. Prie odos poreikių ir trūkumų pritaikyta kosmetikos priemonė veiksmingai...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų