Prancūzai mūsų šalį vadina itin turtinga. Nustebę tūpčioja kaip markizai po mūsų laukus – mat kokie anie lietuviai gudrūs ir turtingi, kad gali sau leisti visuose laukuose ekologiškas kiaulpienes augint. Sunku pasakyt, ar čia tikras pasakojimas, ar tik mūsų pačių išsigalvotas pajuokavimas, bet teisybės juk yra.
Tad jeigu jau taip gausiai auginam, reikia ir gausiai vartot. Juolab kad lapkritis atšilo, rudeniu vėl padvelkė, galim susigriebt kast vertingųjų šaknelių. Apie stiebus, lapus ir žiedus dabar nepasakosiu, nes kas žiedelių žiemai šaldikly nesusišaldė, tas pats kaltas.
Apie šakneles. Kiaulpienė dirvai, kaip jau sužinojome, nereikli, bet savy turi bent pusę Mendelejevo lentelės. Kokia augalo kuklybė!
Šaknų ištraukomis, užpilais nuo senovės gydė tulžies, kepenų, kasos, širdies ligas. Nepamainomas daiktas sergantiems diabetu, o ir moterims, norinčioms suliesėti. Šaknyse yra natūralių krakmolo ir cukraus pakaitalų, todėl naudojama kaip dietinis produktas sergant kepenų ir tulžies pūslės ligomis. Kiaulpienės išvalo organizmą nuo toksinų ir stimuliuoja tulžies išsiskyrimą. Stimuliuoja ir kraujotaką, skatina kraujo gamybą.
Kiaulpienių šaknų milteliai, užberti ant žaizdų, opų ar nudegimų, juos gydo.
Ne karštesnėje kaip 40 laipsnių orkaitėje išdžiovinkite nuplautas šaknis. Vartojimas: žiupsnį šaknų užpilti verdančiu vandeniu ir palikti 2–3 val. termose pritraukti. Gerkite triskart per dieną po pusę puodelio.
Galite ir kavą pasigaminti, svečius pavaišinsite ir patys juk sveiki būsite.