Kelio skausmų rizika – ne tik skubantiems per gyvenimą

Kelio sąnarių skausmai yra viena dažniausiai pasitaikančių problemų įvairaus amžiaus žmonėms. Ši problema tampa vis dažnesnė tarp šiuolaikinės aktyvios visuomenės narių, o didžioji dalis patiriančiųjų yra jaunesni nei 40 metų.

Reklama

Esant kelio skausmui galima nustatyti konkrečias jo priežastis, tokias kaip ūmios traumos, kai pažeidžami raiščiai, meniskai ar kitos struktūros, ir kiti įvairūs sveikatos sutrikimai, tačiau vis dažniau žmonės patiria lėtinį skausmą, kuris gali atsirasti net esant sveikoms ir nepažeistoms struktūroms. Vienas dažniausiai patiriamų skausmų – priekinės kelio dalies skausmas, kitaip dar vadinamas patelofemoraliniu skausmu, kuris nustatomas net 17 proc. kelio skausmu besiskundžiančių žmonių.

Reabilitacijos ir slaugos centro „Gemma“ kineziterapeutė Giedrė Damušytė pasakoja, kad skausmas, jaučiamas priekinėje kelio dalyje, aplink girnelę ar už girnelės, ir yra patelofemoralinis skausmas (PFS), kuris dažniau vadinamas tiesiog „bėgiko keliu“ arba „šuolininko keliu“. Dažniausiai skausmas atsiranda palaipsniui, nepatyrus pastebimų traumų. Iš pavadinimo galima spėti, kad PFS yra paplitęs tarp sportininkų, tačiau pasitaiko ir ne tarp atletų. Atpažinti šį skausmą galima paprastai: dažniausiai skausmas paūmėja lipant ar nulipant laiptais, atsitupiant, ilgai sėdint (vairuojant, darbe ar t.t.), klūpint ar po intensyvesnės fizinės veiklos.

„PFS yra daugiaveiksnis sutrikimas. Kelio sąnario funkcija priklauso ne tik nuo jį supančių struktūrų, bet ir nuo liemens stabilumo, raumenų balanso aplink klubo sąnarį, čiurnos ir pėdos padėties, sąnarių mobilumo ir stabilumo. Taigi dažnai tai yra raumenų disbalanso rezultatas, kuris gali sukelti netaisyklingą girnelės judėjimą per sąnarį, todėl atsiranda skausmingas judesys, arba perkrovos rezultatas, kai staigiai padidinamas fizinės veiklos intensyvumas, o kūnas nėra tam paruoštas“, – aiškina kineziterapeutė.

Jei problema ignoruojama, skausmas didėja, o sąnario funkcinis sutrikimas gali virsti struktūriniu, kai pažeidžiamas kremzlės vientisumas. Negana to, žmogus nesąmoningai pradeda vengti veiksmų, sukeliančių didesnį skausmą, atsiranda judesių apribojimas. Žmogaus kūnas yra viena bendra visuma, tad problemos, esančios vienoje kūno dalyje, gali daryti įtaką ir kitoms kūno dalims. Todėl esant kelio skausmui neretai atsiranda nugaros ar čiurnos skausmai ir pan.

Profilaktika ir gydymas

„Bėgiko kelio“ arba „šuolininko kelio“ skausmai dažniausiai gydomi konservatyviai, neoperaciniu būdu. Kadangi skausmo priežastys gali būti įvairios, labai svarbus tampa ištyrimas ir individualizuota pratimų programa. Atlikti tyrimai patvirtino, kad vienos pratimų programos, kuri padėtų visiems įveikti PFS, nėra. Nepaisant to, galima išskirti kelis sprendimo būdus, kurie dažniausiai taikomi gydymui ir profilaktikai. Tai tempimo ir stiprinimo pratimai, kurių metu būtina didesnį dėmesį skirti sėdmenų, šlaunies bei blauzdos raumenims.

Kineziterapijos ir reabilitacijos specialistai ragina lavinti pusiausvyrą ir atlikinėti raumenų koordinaciją lavinančius pratimus. Neretai netaisyklingą girnelės judesį lemia ne raumenų jėgos sumažėjimas, o raumenų aktyvacijos sutrikimas, kada raumenys įsijungia pavėluotai ar per anksti. Todėl svarbi tampa tarpraumeninė koordinacija. Būtina atkreipti dėmesį į kojų padėtį: vengti pėdos pasisukimo į išorę, o kelių – į vidų. Norėdami sumažinti kelio sąnariui tenkančią apkrovą kasdienybėje, atkreipkite dėmesį, kad kūno svoris būtų ne ant kojų pirštų, bet per pėdos vidurį, pavyzdžiui, lipant laiptais, tupiant ar atliekant panašius veiksmus. G. Damušytė rekomenduoja fizinę veiklą pradėti nuo mažiau intensyvios ir didinti ją palaipsniui.