Keičiasi vaistinių vaidmuo(2)

Visame pasaulyje vaistininkai jau nebėra tie žmonės, kurie tik parduoda vaistus. Jie teikia visą informaciją apie perkamą vaistą, konsultuoja pacientus ir pataria, kaip teisingai bei racionaliai juos vartoti, išsirinkti alternatyvius farmacijos produktus, padeda sudaryti vaistų vartojimo kalendorių, pratęsia ar išrašo receptus, skiepija ir pan. Be to, vaistininkai dalyvauja ligų (ypač – lėtinių) prevencijos ir gydymo programose, prisideda prie gyventojų sveikatingumo, šviečia juos. Taigi jie yra lygiaverčiai sveikatos priežiūros specialistai ir pacientų sveikatos partneriai. Apie farmacijos rūpybos situaciją praėjusią savaitę kalbėta spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo pirmąkart mūsų šalyje lankęsi Tarptautinės farmacijos federacijos atstovai.

Reklama

Nuo šių metų sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo Farmacijos įstatymo pataisos, kuriose įtvirtinta farmacinės rūpybos sąvoka. Tai reiškia, kad vaistininkai privalo suteikti pacientams visą reikalingą informaciją apie perkamus vaistus, taip pat papildomai padėti sudaryti gydymo planą ir stebėti, kaip jis vykdomas, įvertinti (ar atlikti) sveikatos tyrimus, surinkti medikamentus, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, dalyvauti prevencinėse programose ir pan. Iš viso numatyta 19 papildomų paslaugų (išskyrus skiepijimą).

„Vaistininkas, parduodamas vaistus, privalo suteikti visą informaciją apie juos. Ar tai daro, kitas klausimas. Geriausiai gali atsakyti tie, kurie perka vaistus. Mes siekiame, kad kiekvienas vaistininkas tinkamai atliktų šią pareigą“, – tvirtino Lietuvos farmacijos sąjungos (LFS) prezidentas prof. habil. dr. Eduardas Tarasevičius.

Kol kas – jokių papildomų paslaugų

Tarptautinės farmacijos federacijos (FIP) atstovai – prezidentė dr. Karmen Pena (Carmen Peña) ir generalinis sekretorius Lukas Bezansonas (Luc Besancon) – papasakojo, kad užsienio šalyse populiarios tokios papildomos farmacinės rūpybos paslaugos: pacientams sudaromi vaistų vartojimo kalendoriai, paruošiamos dėžutės, kuriose vaistai sudėliojami pagal vartojimo valandas ir dienas, skambučiu primenama apie laiką, kai reikia išgerti vaistus ir pan. Vaistininkas bendradarbiauja kartu su gydytoju, jis žino ligos istoriją ir eigą.

LFS prezidento žiniomis, nors įstatymas jau yra, Lietuvoje nė viena vaistinė kol kas neteikia tokių papildomų paslaugų, dar tik ruošiamos taisyklės. Beje, sąjunga jau keleri metai siekia, kad vaistinėse būtų įdiegta papildoma paslauga – informacijos teikimas raštu.

„Apie 80 proc. pacientų, išklausę vaistininko, grįžę namo nebeprisimena suteiktos informacijos. Tai ypač aktualu vyresnio amžiaus žmonėms. Todėl siekiame, kad tą informaciją jiems atspausdintų. Bet tai jau būtų papildoma paslaugą, už kurią reikėtų mokėti“, – įsitikinęs E. Tarasevičius.

Apsimoka investuoti į farmacinę rūpybą

Pasak LFS vadovo, kol kas neišspręstas ir finansavimo klausimas.

„Už pagrindinę paslaugą nereikia mokėti, kaina įtraukta į vaisto antkainį. Tai – vaistininko pareiga. O papildomos, mano nuomone, turėtų būti mokamos. Tarkim, ta pati atspausdinta informacija. Tačiau neišspręsta, kas mokės už tas papildomas paslaugas: pats ligonis, Valstybinė ligonių kasa ar kas kitas?“, – svarstė Eduardas Tarasevičius.

Pasak FIP generalinio sekretoriaus Luko Bezansono, pasaulių šalių praktika yra įvairi – farmacijos rūpybos paslaugos apmokamos iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, draudimo kompanijų ar pačių pacientų. Kaip bebūtų, svarbu suprasti, kad investuoti į farmacinę rūpybą – apsimoka.

„Mūsų visų pastangų centre turi būti pacientas. Tačiau taip pat svarbu, kad vyriausybių investicijos atsipirktų. Todėl čia labai svarbus vaistininkų vaidmuo. Įtraukus juos į bendrą veiklą su sveikatos darbuotojais, galima sutaupyti iki 8 proc. sveikatos biudžeto. Daugelio šalių patirtis rodo, kad investuoti į farmacinę rūpybą – apsimoka, nes sutaupomi tiek finansiniai, tiek žmogiškieji resursai“, – įsitikinęs L. Bezansonas.

Sistemos dalis

Pasak Tarptautinės farmacijos federacijos (FIP) prezidentės dr. Karmen Penos, vaistininkų vaidmuo šiuolaikiniame pasaulyje sparčiai keičiasi.

„Pasauliniu mastu egzistuoja įvairių farmacijos sistemų, o farmacijos paslaugos teikiamos ne tik vaistinėje, bet ir už jos ribų, bendruomenėse. Mes siekiame suvienodinti farmacininkų paslaugas, kad vaistai būtų vartojami tinkamai ir racionaliai. Federacija pasisako už tai, kad vaistus pacientai gautų tik iš vaistininkų“, – įsitikinusi Karmen Pena.

Lietuvos farmacijos sąjungos vadovas atkreipė dėmesį, kad labai svarbu siekti, jog vaistininkai taptų sveikatos sistemos dalimi, o ne būtų tik verslininkai.

„Mūsų šalyje vaistinės yra privačios. Vienos yra rūpestingiausios, kitos – pigiausios. Tačiau ar visos rūpinasi pacientais? Iš tiesų labai svarbu, kad vaistininkas būtų sveikatos sistemos darbuotojas, tada jis atras pusiausvyrą tarp verslo ir sveikatos, neliks jokių interpretacijų. Pasaulyje žinoma apie 1700 paracetamolio pavadinimų. Tarkim, savitarnos vaistinėje žmogus įsidės kelis skirtingus jo pakelius. O jei vaistininkas nebus profesionaliai atsakingas ir nepaaiškins, kad čia ta pati mergelė, tik kita suknelė?“ – klausė LFS prezidentas E. Tarasevičius.

Dėmesys moterų švietimui

FIP prezidentė įsitikinusi: siekiant, kad vaistai būtų vartojami tinkamai ir racionaliai, vaistinėms būtina daug dėmesio skirti moterų švietimui.

„Šiame procese moterys yra labai svarbios. Juk jos sudaro beveik pusę pasaulio gyventojų. Moterys rūpinasi ne tik namais, maisto gamyba, bet ir savo vaikų, sutuoktinių, tėvų ir kitų artimųjų sveikata. Europoje jos išsilavinusios ir daug žino, tačiau pasaulyje dar yra nemažai šalių, kuriose moterys net nemoka rašyti ir skaityti. Tačiau joms vis tiek tenka rūpintis artimųjų sveikata. Čia būtent vaistinės galėtų labai padėti ir suteikti joms informacijos apie tai, kaip šeimos nariams tinkamai vartoti vaistus“, - sakė dr. K. Pena.