Antradienis, 2024.03.19
Reklama

Kauno klinikose atliktas pirmasis laparoskopinis inksto paėmimas

Pranešimas žiniasklaidai | Šaltinis: vlmedicina | 2018-08-29 13:43:06

Gyvoji donorystė, kuomet organas paimamas iš gyvo donoro ir transplantuojamas recipientui, Kauno klinikose vyksta nuo 2014 metų, o šiais metais ligoninėje pirmą kartą buvo atliktas inksto paėmimas laparoskopiniu būdu. Europos ir pasaulio centruose, kuriuose atliekamos transplantacijos, tokio pobūdžio operacijos yra pirmasis pasirinkimas, o nuo šiol laparoskopinė operacija siūloma ir Kauno klinikose kaip pagrindinis inksto paėmimo būdas iš gyvo donoro.

Arnoldas Vankevičius su žmona Virginija. Kauno klinikų nuotr.

„Problemų su inkstais mano žmona Virginija turėjo jau nuo 2000 metų, kai jai buvo nustatyta inkstų policistozė. Gerėjant ar blogėjant jos būklei kartu ėjome 18-ka metų, tačiau finišas buvo aiškus – inksto transplantacija. Dėl įvairių žmonos sveikatos ypatumų donoro laukėme tol, kol patys nepradėjome domėtis kitu transplantacijos būdu – gyvąja donoryste. Po genetinio suderinamumo nustatymo paaiškėjo, kad su žmona esame labai artimi, todėl galėjau būti jos inksto donoru. Kaip tik tuo metu artėjo jos gimtadienis, todėl šia proga pasirašiau sutikimą tapti jos inksto donoru – tai buvo mano gimtadienio dovana jai“, – pasakoja Arnoldas Vankevičius, kuriam pirmą kartą Kauno klinikose buvo atlikta laparoskopinė inksto išėmimo operacija.

Pasak vyro, sprendimas tapti donoru buvo priimtas greitai, nors vėliau ir sekė ilgos jo paties sveikatos tikrinimo procedūros. „Paaiškėjo, kad donoru gali tapti tik visiškai sveikas žmogus, todėl turėjau atlikti nemažai įvairiausių tyrimų – tai tęsėsi apie metus, o šių metų kovo mėnesį gydytojų konsiliumo metu buvo priimtas sprendimas, kad galiu būti tinkamu donoru savo žmonai.“

Priėmus šeimą dar labiau suartinusį sprendimą, Kauno klinikų Urologijos klinikos gydytojas urologas prof. Daimantas Milonas vyrui pasiūlė naują laparoskopinį inksto išėmimo būdą. „Išgirdus apie šią naujovę kilo tik vienas klausimas – kas bus, jeigu nepavyks? Tačiau gydytojas nuramino, kad ir tokiu atveju operacija būtų tęsiama įprastiniu būdu, o inkstą paimtų tos pačios operacijos metu. Ilgai nesvarstęs sutikau dovaną žmonai įteikti pasiūlytu būdu.“

Gydytojai su šeima. Kauno klinikų nuotr.

Kaip pasakoja operaciją atlikęs prof. Daimantas Milonas, iki šios operacijos gyvo donoro inkstas buvo paimamas atliekant pjūvį atviros operacijos metu. „Kadangi turime visas technines galimybes ir profesionalius specialistus, puikią daugiadalykę komandą, pirmą kartą Kauno klinikose inkstą iš vyro paėmėme laparoskopiniu būdu. Kadangi tai yra minimaliai invazinė operacija, donoras jau pirmą parą po operacijos gali vaikščioti, o praėjus 3-4 paromis vyksta į namus.“ Pjūvis, per kurį išimamas inkstas, pasirenkamas pilvo apačioje, – laparoskopinės operacijos atlikimas sumažina pilvo sienos traumatizavimą, o pacientui lieka tik nedidelis randas, primenantis kilnų darbą.

Dieną prieš operaciją sutuoktiniai atvyko į Kauno klinikas, kuriose Arnoldas paminėjo savo gimtadienį su žmona ir dukromis, o kitos dienos rytą abu pasitiko jau operacinėje. Vyras atsimena, kad savijauta po operacijos buvo puiki. „Atsibudęs nejutau jokio skausmo, o svarbiausia sužinojau, jog viskas praėjo sėkmingai ne tik man, bet ir mano žmonai. Kitą dieną atsargiai nuėjau iki jos palatos ir per stiklą trumpai pasikalbėjau su savo inksto nešiotoja, – šypsojosi A. Vankevičius, atsiminęs pirmąsias dienas. – Niekas iš giminių negalėjo patikėti, kad po tokios operacijos aš jau kalbu ir vaikštau. Nejaučiau jokio nepatogumo ar skausmo, todėl vis nueidavau pasikalbėti su žmona, kurios kraujo rodikliai rodė, kad inkstą organizmas priima be pavojingų komplikacijų. Didžiausią nuostabą sukėlė tai, kad jau po trijų dienų gydytojai man palinkėjo gero kelio namo ir savo kojomis sėkmingai palikau ligoninę.“

Virginija Vankevičienė, kuriai ir buvo atlikta inksto transplantacija, pasakojo, kad belaukiant tinkamo inksto vyras vis užsimindavo, kad pats galėtų tapti donoru, bet moteris tokios galimybės iš pradžių net nesvarstė. „Kadangi man jau buvo pašalintas vienas inkstas, žinojau, kokia sudėtinga yra ši operacija. Praėjus porai metų nuo laukimo, viltis sulaukti tinkamo donoro blėso, todėl sutikau su vyro pasiūlymu išsitirti dėl mūsų suderinamumo. Jau po pirmo tyrimo tapo aišku, kad jis gali būti mano inksto donoru. Iš pradžių abejojau, kaip tokia operaciją vyras ištvers, tačiau prof. D. Milonas papasakojo apie naują inksto paėmimo būdą – saugesnį ir be atvirų pjūvių – todėl visos mano abejonės išsisklaidė, – apie lemtingą sprendimą kalbėjo moteris. – Nuo operacijos jau praėjo trys mėnesiai, jaučiamės labai gerai, o man vis dar sunku žodžiais pasakyti, kokia esu dėkinga vyrui už šią gyvenimo dovaną ir visiems gydytojams, kurie mumis rūpinosi ir lydėjo kiekviename žingsnyje. Esame labai dėkingi už profesionalią priežiūrą.“

Kauno klinikų Nefrologijos klinikos vadovė prof. Inga Arūnė Bumblytė pabrėžia, kad dažniausiai inkstų transplantacijos proceso pradžia tampa netikėtai diagnozuojamas lėtinis inkstų nepakankamumas, kadangi lėtinės inkstų ligos dažniausiai apie save garsiai nepraneša jokiais ypatingais simptomais. „Tik galutinėje stadijoje žmogui atsiranda bendras silpnumas, dingsta apetitas, galimi dažni pykinimai, kyla arterinis kraujospūdis, gali sumažėti šlapimo kiekis, atsirasti patinimai kai kuriose kūno vietose, – dažniausiai transplantaciją lemiančios ligos požymius vardijo profesorė. – Kai pacientas patenka pas gydytojus nefrologus jau pažengus ligai, gydyti jau nebegalime, todėl tokį žmogų ruošiame pakaitinei inkstų terapijai. Jos yra trys būdai: hemodializė, peritoninė dializė ir inkstų transplantacija. Dažniausiai pradedama nuo hemodializės, o vėliau pacientas įtraukiamas į laukiančiųjų inkstų transplantacijos sąrašą.“

Kauno klinikose inksto transplantacijos iš gyvo donoro atliekamos nuo 2014 m. ir šiai dienai jų atlikta aštuonios: 4 inkstai persodinti iš mamos, 2 – iš tėčio ir 2 iš vyro. Kauno klinikose nuo 2000 metų iš viso atliktos 449 inksto transplantacijos, o vien per 2018 metus – 25 transplantacijos.

Per 5 metus (2014-2018 m.) gyvoji donorystė sudarė 9,5 proc. visų inkstų transplantacijų. Per 5 metus tėvai sudarė 75,6 proc. visų gyvos donorystės atvejų, 17,1 proc. – sutuoktiniai, 4,9 proc. – broliai, seserys ir 2,4 proc. dėdės ar tetos. Vidutiniškai inksto transplantacijos iš mirusio donoro Lietuvoje laukiama apie du metus, tačiau laukimo trukmė sumažėja, jeigu paciento artimieji patys tampa donorais.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Nemiga gali byloti apie galybę sveikatos sutrikimų: į ką atkreipti dėmesį
Visi esame susidūrę su nuovargiu ir žinome, kad ilgainiui jis mažina produktyvumą, blogina trumpalaikę atmintį, trukdo s...
Gydytoja psichiatrė:  kodėl vyresniame amžiuje vienatvė išgyvenama itin skaudžiai
Žmogus – sociali būtybė, kuriai bendravimas yra nepakeičiamai reikalingas. Kita vertus, nemaža dalis žmonių visišk...
Lietuvoje dažniausiai apsinuodijama alkoholiu, vaistais ir narkotinėmis medžiagomis
Šiuo metu pasaulyje yra vartojama apie 60 000 cheminių medžiagų ir preparatų, iš kurių apie 6 000 medžiagų turi labai pl...
5 dažniausios regėjimo problemos – kaip jas spręsti?
Žmogaus akis – sudėtingas organas, kuris iš aplinkos priima daugiausiai informacijos. Akių dėka žmogus ne tik mato...
Svarbiausi kokybiško poilsio komponentai: čiužinys, antčiužinis ir patalynė
Visi puikiai žinome, kad kokybiškas poilsis nakties metu užtikrina gerą nuotaiką, darbingumą ir bendrą savijautą. Vis dė...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų