Penktadienis, 2024.03.29
Reklama

Kas geriau – užtikrinta mirtis ar gyvybės patikėjimas penkiamečiui be garantijos?(5)

Ligita Sinušienė | 2012-12-20 00:08:14

Penkiametis ir net jaunesnis vaikas sugeba kvalifikuotai suteikti pirmąją pagalbą – tai įrodė švedų mokslininkų atliktas tyrimas. Tačiau tokiais skandinavų tyrimų rezultatais labai abejoja Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerija. Galbūt todėl mūsų šalyje ne tik darželinukai, bet net ir ne visi pradinukai turi galimybę įgyti kritinėje situacijoje būtinų įgūdžių.

Moksleiviai
Klaipėdos Prano Mašioto progimnazijos moksleiviai mokosi tvarstyti žaizdas. Bernutės Juškienės nuotr.

Pademonstravo puikius įgūdžius

Švedų mokslininkai rėmėsi hipoteze, jog tokio amžiaus vaikas gali kiekvieną dieną atsidurti situacijoje, kada būtina padėti, ir turėtų gebėti atlikti pirmajai pagalbai būtinus veiksmus.

Į tyrimą buvo įtraukta dešimt vaikų nuo 4 iki 5 metų amžiaus. Jiems suorganizuoti pirmosios pagalbos kursai, o po dviejų mėnesių kiekvienas vaikas susidūrė su inscenizuotu pirmosios pagalbos atveju.

Vaikai tokioje situacijoje pademonstravo labai neblogus įgūdžius. 70 proc. teisingai įvertino tariamo ligonio sąmonės būklę ir telefonu iškvietė pirmąją pagalbą. 60 proc. darželinukų sugebėjo nustatyti, ar ligonis kvėpuoja, o 40 proc. net sugebėjo užtikrinti kvėpavimo takų praeinamumą ir paguldyti pacientą tinkamoje pozicijoje.

Išmoktų ir kai kurie lietuvaičiai

Ne tik penkiamečiai švedai, bet ir mažieji lietuviai galėtų būti supažindinami su pirmosios pagalbos suteikimo būdais. Tokią nuomonę „Vakarų Lietuvos medicinai“ išsakė Palangos lopšelio-darželio „Žilvinas“ parengiamosios priešmokyklinės grupės auklėtoja Vida Vaišnorienė. Tiesa, pedagogė nemano, kad kiekvienas penkiametis iš tiesų pajėgtų pritaikyti savo žinias praktiškai. „Bet tikrai atsirastų, kurie išmoktų, – sakė V. Vaišnorienė. – Žinios niekam nepamaišys. Galės prireikus ir draugui padėti“.

Ar dabar mažieji palangiškiai ko nors mokomi apie pirmąją pagalbą? „Mes mokomės, kaip su vaistais elgtis, kaip – susižeidus. Juk mes turime net tokią kompetenciją – sveikatos saugojimo. To mokome vaikus nuo 3-4 metų“, – aiškino portalo pašnekovė.

Penkiamečių sugebėjimai abejotini

Tačiau Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vyresnioji specialistė Egidija Nausėdienė yra kitos nuomonės. Visų pirma specialistė atkreipė dėmesį, kad 4-5 metai – gana  jaunas amžius. „Tokio amžiaus vaikai nepasižymi pakankamai aukštu sąmoningumu ir gebėjimu vertinti kritinę situaciją, – aiškino E. Nausėdienė. – Bet turbūt tinkamai pritaikius metodines priemones galbūt juos įmanoma išmokyti atlikti tam tikrus veiksmus. Tačiau ketverių metų vaiko sugebėjimas užtikrinti kvėpavimo takų praeinamumą gana abejotinas. Tai – pakankamai sudėtingi veiksmai“.

O nuo pirmos klasės vaikai lietuviškose mokyklose jau mokomi žmogaus saugos. Tai yra bent jau turi būti mokomi. Kaip yra iš tiesų? Kas septyneri metai kiekvieną ugdymo įstaigą patikrina Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra. Jeigu, žinoma, tikrina mokyklas šiuo aspektu.

Atsakingos – mokyklos ir savivaldybės?

Tačiau, pavyzdžiui, dirbtinio kvėpavimo nemokami ir pirmokai. Pasak E. Nausėdienės, pagal žmogaus saugos programą jie tiesiog privalėtų mokėti sutvarstyti žaizdą, žinoti, kaip elgtis pačiam ar kitam užspringus, kur kreiptis, ištikus pavojui ir pan. O šios programos kontrolę vykdyti gal kiek sudėtingiau jau vien todėl, kad ji yra ne atskira, bet integruojama. Ir kiekvienas mokytojas pasirenka individualiai, kaip ją pateikti.Taigi ar mūsų vaikai gebėtų lygiai taip pat puikiai kaip skandinavai suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiajam? Atsakydama E.  Nausėdienė prisipažino, kad nėra tokios puikios nuomonės apie Lietuvos moksleivių parengimą šioje srityje. O kas už tai atsakingas? „Už programų įgyvendinimo kokybę atsako pats mokyklos vadovas ir jos steigėjas – savivaldybė“, – atsakė Švietimo ir mokslo ministerijos specialistė.

Visuomenės sveikatos biurų funkcija

Deja, realybė rodo, kad ne visos savivaldybės vienodai tą atsakomybę supranta. Štai, pavyzdžiui, Klaipėdos miesto visose mokyklose lankosi visuomenės sveikatos specialistai ir per paskaitas bei praktinę veiklą moko vaikus suteikti pirmąją pagalbą. Ši funkcija visoje šalyje patikėta visuomenės sveikatos biurams (VSB), kurie skolina ugdymo įstaigoms reikalingas metodines priemones: maketus, manekenus, tvarsčius.

Moksleiviai mokosi pirmos pagalbos
Akimirka iš traumų bei nelaimingų atsitikimų prevencijos renginio Klaipėdos "Aukuro" gimnazijoje. Bernutės Juškienės nuotr.

Klaipėdos „Aukuro“ gimnazijos ir Prano Mašioto progimnazijos visuomenės sveikatos specialistė Bernutė Juškienė pasakojo, kad uostamiesčio pradinukai mokomi tvarstyti žaizdas, sumušimo vietoje uždėti šaltą kompresą, nuo ketvirtos klasės moksleiviai mokomi gaivinti. „Nes jau moka paspausti krūtinės ląstą“, – paaiškino.

Iš „Vakarų Lietuvos medicinos“ sužinojusi apie švedų tyrimo rezultatus, B. Juškienė išsakė mintis, jog tinkamai pagal amžių pritaikius metodines priemones galima daug ko išmokyti ir darželinukus. „Žinoma, su jais kalbėdami nevartotume tokių sąvokų kaip „kraujotaka“, bet manau, kad tinkamai pritaikius priemones juos galima išmokyti ir gaivinimo. Švedai turbūt turi tinkamų priemonių, vaikus galima mokyti žaidimo forma. Ir vaikas tikrai sugebėtų žmogų ir ant šono pasukti, ir, jei pažįsta skaičius, ir greitąją pagalbą iškviesti“, – kalbėjo B. Juškienė.

Seniai jau būtų mokomi, jei...

Klaipėdos VSB laikinai einanti direktorės pareigas Ineta Pačiauskaitė „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė, kad jau seniai darželinukai būtų mokomi pirmosios pagalbos paslapčių ir dar daugiau ko, jei tik kiekvienai ikimokyklinio ugdymo įstaigai, kaip ir mokyklai, būtų skirtas visuomenės sveikatos specialistas. Tai yra, jei darželiai vykdytų 2011 m. sveikatos apsaugos ministro įsakymą, kuriuo remiantis darželių slaugytojos turėtų persikvalifikuoti į visuomenės sveikatos specialistes. „O dabar jos iš tiesų net neatlieka tų funkcijų, kurias privalėtų“, – sakė I. Pačiauskaitė.

Dabar, nors biuro specialistai ir lankosi darželiuose, bet tiesiog fiziškai nepajėgūs įgyvendinti daugiau mokymų. Beje, persikvalifikavusios vaikų darželių slaugytojos, savivaldybių tarybų sprendimais, galėtų tapti pavaldžios ir visuomenės sveikatos biurams.

"Pirmosios pagalbos mokymas nuo mažens – būtinas", - sako Tomas Vaičiūnas. Asmeninio archyvo nuotr.

Kauno pradinukai nemokomi

Tačiau Kaunas net nesvajoja pasiekti skandinavų lygį. Šis miestas neprilygsta net klaipėdiečiams, mat Kauno miesto savivaldybės taryba neskiria Visuomenės sveikatos biurui pakankamai finansavimo, todėl net ne kiekviena miesto mokykla turi po visuomenės sveikatos specialistą. „Pirmosios pagalbos mokymai iš principo turi būti vedami kiekvienoje mokykloje, – sakė Kauno VSB visuomenės sveikatos specialistas Tomas Vaičiūnas. – Tačiau mes aptarnaujame tik 87 mokyklas, o jų yra per šimtą“.Iš VSB aptarnavimo zonos iškrenta būtent darželinukai, taip pat – pradinės mokyklos ir privačios, kurių steigėjas – ne savivaldybė.

T. Vaičiūnas  vienintelis iš „Vakarų Lietuvos medicinos“ pašnekovų buvo susipažinęs su minimu švedų tyrimu, tik, kaip pats pabrėžė, išsamiai neišanalizavęs jo rezultatų. „Manau, kad pirmosios pagalbos mokymas nuo mažens – būtinas. Vaikas yra socialiai aktyvus asmuo ir būdamas kieme, gatvėje gali susidurti su situacija, kai jo draugui prireiks staigios pagalbos. Jis turi mokėti atpažinti tokius požymius“, – kalbėjo specialistas.

Portalo pašnekovas negailėjo kritikos ir lietuviškai švietimo sistemai, kurioje, jo manymu, nėra tinkamo dėmesio sveikatos švietimui: „Švietimo sistema sugalvojo, kad sveikatos mokymas turi būti integruotas. O ką tai reiškia? Vadinasi, to turi būti mokoma ir per matematikos, ir per chemijos, lietuvių kalbos pamokas. Tačiau retoriškai paklausiu: „Ar taip yra?“

Geriausia mokyti nuo vienuolikos metų

Kauno krizių tyrimo centro ekspertas gydytojas anesteziologas-reanimatologas Nedas Jasinskas pateikė ir Norvegijos pavyzdį, kurioje kiekvienas penktokas jau mokomas suteikti pirmąją pagalbą. „Tačiau užtikrinti kvėpavimo takų praeinamumo jau seniai nebemokoma. Dabar netekusiam sąmonės žmogui spaudžiama krūtinės ląsta, o penkerių metų vaikas nėra tinkamas šiai procedūrai, – sakė N. Jasinskas. – Ir ne todėl, kad jis nesusiorientuotų situacijoje, o todėl, kad jam tiesiog nepakanka svorio, kad galėtų krūtinkaulį spausti 5 centimetrais žemyn. Šito galima mokyti jau 11-12 metų vaikus“.

Reanimatologas tvirtino, kad Krizių tyrimo centras sulaukia labai daug skambučių iš įvairiausių šalies mokyklų su prašymais skaityti paskaitas. Tačiau pirmosios pagalbos turi būti mokoma ne teoriškai, o tik praktiškai, – tvirtino gydytojas. „Psichomotorinė atmintis įsimins visus veiksmus. Pasaulyje niekas neskaito paskaitų šia tema“, – pabrėžė pašnekovas.

Be mokymo prarandamos gyvybės

Praėjusiais metais Krizių tyrimo centras surengė vieną, anot pašnekovo, labdarinę konferenciją, į kurią sukvietė vienos Kauno gimnazijos visus gimnazistus. Jų susirinko 400, ir jie mokė suteikti pirmąją pagalbą. Tačiau vien labdaringai vykdyti tokių mokymų įstaiga negalinti. Vieno asmens apmokymas vertinamas 300 litų.

Ar Lietuva praranda savo piliečių gyvybes vien todėl, kad vaikų neišmoko suteikti pirmąją pagalbą? „Be jokių abejonių! Galima būtų paskaičiuoti ir tiksliai, kiek įvyksta staigių mirčių, ir per kiek laiko atvažiavo greitoji pagalba. Laukiant greitosios krūtinės ląstos spaudinėjimas 2-3 kartus padidina šansą išgyventi, – aiškino ekspertas. – Tačiau pas mus niekas to neskaičiuoja“.

Staigios mirtys nefiksuojamos

Nėra tokios sąvokos – „staigi mirtis“. Taip portalui paaiškino Lietuvos higienos instituto Sveikatos statistikos skyriaus vedėja Rita Gaidelytė. Jos teigimu, staigi mirtis egzistuoja tik kūdikystėje. „Tačiau staigi mirtis – tai ne liga,  mes registruojame tik nuo ko žmogus mirė,  o ne kaip“, – pabrėžė vedėja.

Manekenas
Lietuvos specialistai tvirtina, kad vaikai nuo 11 metų pajėgūs atgaivinti sąmonės netekusį žmogų. Bernutės Juškienės nuotr.

Tad kaip galima sužinoti, kiek mirčių padeda išvengti pirmosios pagalbos suteikimas laiku? „Negalima šito sužinoti, – tikino specialistė. – Tik ekspertas gali nustatyti, ar žmogus mirė staigiai, ar anksčiau suteikta pagalba jam būtų padėjusi. Mirties liudijime tai neįrašyta, todėl niekur tokios statistikos negalime rasti. Mes tik žinome, ar žmogus mirė gydymo įstaigoje, ar namuose, gatvėje. Tačiau labai daug senų žmonių, sergančių vėžiu, miršta gatvėje“.

R. Gaidelytė prisipažino nežinanti mūsų šalyje institucijos, kuri tvarkytų staigių mirčių statistiką. „Nebent teismo ekspertai gali tai žinoti, bet jie skrodžia ne visus mirusiuosius, o tik tuos, kurių mirtys įtartinos. Skrodimo skaičius Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, mažėja. Mažėja skrodimų – mažiau ir išaiškinama mirčių priežasčių“, – paaiškino.

Ligita Sinušienė

ligita@vlmedicina.lt

Šaltinis: Bollig et al. Scandinavian Journal of Trauma, Resuscitation and Emergency Medicine, 2011, 19, 13.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Sveikatos apsauga
skaityti komentarus (5)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Kokios klaidos daromos prie šventinio stalo?
Likus vos kelioms dienoms iki Velykų, daugybė žmonių pradeda planuoti, kokie patiekalai nuguls ant stalo šalia margučių....
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kviečia paminėti autizmo mėnesį
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su aut...
Kaip tinkamai išsirinkti veido kremą iš plataus asortimento?
Tinkamo veido kremo pasirinkimas labai svarbus. Prie odos poreikių ir trūkumų pritaikyta kosmetikos priemonė veiksmingai...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų