Kas dvyliktas abiturientas ketina būti mediku. Kodėl? (3)

Jau ketverius metus iš eilės populiariausia profesija Lietuvoje be konkurencijos yra medicina, nurungusi dar 2011 m. buvusią „ant bangos“ ekonomiką ir teisę. Prieš porą metų į kolegijų patraukliausių programų antrą vietą pateko ir bendrosios praktikos slauga, ten iki šiol ir laikosi, nors dar prieš trejus metus jos visai nebuvo patraukliausių profesijų sąraše. Specialistai tvirtina, kad jaunimo siekius įgyti mediko specialybę lemia užtikrinta galimybė įsidarbinti, o kai kurie tiesiai šviesiai vadina šias profesijas emigracinėmis.

Reklama

Renkasi kas dvyliktas

Iš 27 654 šių metų abiturientų kas dvyliktas nusprendė būti mediku (1318 stojančiųjų į Lietuvos universitetus pirmuoju numeriu įrašė mediciną, 411 – odontologiją, tiek pat stojančiųjų į kolegijas pasirinko bendrosios praktikos slaugą ir 165 - kineziterapiją).

Medicina universitetų populiariausių profesijų sąrašo viršūnėje laikosi nuo 2012 m., nors dar 2011 m. buvo trečioje vietoje. Tada pirmoje vietoje buvo ekonomika, antroje – teisė.

Odontologija prieš ketverius metus užėmė tik devintą vietą populiariausiųjų dešimtuke, 2012 m. pakilo dviem laipteliais, o 2013 m. ir pernai buvo trečioji, šiemet – ketvirtoji, penkiomis vietomis patrauklumu nusileidusi teisei, tačiau vis dar lenkianti ekonomiką.

Analizuojant kolegijų patraukliausias programas, kosmetologija niekam neužleidžia pozicijų, bet šiais metais, kaip ir pernai, antroje vietoje yra bendrosios praktikos slauga, nors dar prieš trejus metus šios profesijos visai nebuvo kolegijų dešimtuke, tai yra pageidaujančiųjų rinktis šią profesiją pirmuoju numeriu skaičius nesiekė 181. Nuo 2013 m. pageidaujančiųjų studijuoti slaugą pirmuoju numeriu skaičius vis auga: 2013 m. – 203, 2014 m. – 397, šiemet – 411.

Populiarėja ir kineziterapeuto profesija. 2012 m. pageidaujančiųjų rinktis šią programą kolegijose pirmuoju numeriu buvo 366, nors 2011 m. ši programa nepateko net į populiariausių dešimtuką, 2013 m. šią profesiją rinkosi 181, pernai – 325, šiemet – 165.

Kodėl per kelerius metus iš populiariausių profesijų medicina išstūmė teisę ir ekonomiką bei kolegijų siūlomų patraukliausių programų antroje vietoje atsidūrė bendrosios praktikos slauga, iki 2013-ųjų nebuvusi net dešimtuke?

Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas prof. Liutauras Labanauskas:

Medicinos studijos suteikia pakankamai aukštą išprusimą, ir dalis medikų net ir nedirba gydytojais, net ir užsienyje, bet save realizuoja įvairiose kitose veiklose. O liekant medicinoje, šimtu procentų užtikrinama darbo vieta, juk yra gydytojų trūkumas. Be to, Lietuvoje gydytojų atlyginimas yra aukštesnis už vidutinį šalyje. Šį pasirinkimą, manau, lemia dar ir tai, kad yra nemaža tikimybė gauti darbą užsienyje.

Lietuvos medicinos studentų asociacijos prezidentė Aistė Mikalauskaitė:

Galbūt dėl to, kad siūlomos labai kokybiškos studijos. Nors studijuoti tenka ir labai ilgai, tačiau įgijus profesiją darbas yra garantuotas. Be to, tarpusavyje pajuokaujame, kad būdami medikai gyvenime galime veikti labai daug ką: ir užsiimti medicinos praktika, ir teorija, ir vykdyti mokslinius darbus, pereiti į kitas sritis, kurios net ir nėra tiesiogiai susijusios su medicina. Pavyzdžiui, farmacijos pramonė, visuomenės sveikatos biurai, kuriuose atliekami įvairūs visuomenės sveikatos tyrimai, ir pan. Reikšminga ir emigracijos galimybė. Lietuvos mediko diplomas labai vertinamas ir pripažįstamas visoje Europoje bei apskritai visame pasaulyje. Tačiau kasmet vis mažėja vykstančių ar ketinančių vykti į užsienį. Tie, kurie planuoja tvirtintis kitoje šalyje, jau iš karto renkasi ten ir studijas. Prieš kelerius metus labai daug medicinos studentų išvyko, o dabar tarp studijų draugų tik kelis žinau tai planuojančius. Ir pati ketinu likti Lietuvoje, bent jau kol kas. Vienas iš pliusų – čia suteikiamos didelės galimybės. Dirbdamas centruose ar netgi periferijoje gali įgyti labai daug praktikos, čia nuolat atnaujinama aparatūra. Ir, žinoma, man Lietuva yra labai brangi. Tačiau nei aš, nei mano studijų draugai neatmeta galimybės stažuotis užsienyje.

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė:

Medicina visada buvo populiariausių studijų programų sąraše. Priežastys įvairios – nuo neblėstančio šios profesijos populiarumo iki garantuotų darbo vietų, socialinių garantijų – rezidentai įdarbinami gydymo įstaigose ir gauna stipendijas. Atsižvelgus į socialinių mokslų absolventų įsidarbinimo rezultatus, darbo rinkos poreikį, valstybės finansuojamų vietų mažinimą teisės ir kitų socialinių mokslų programoms, teisės ir ekonomikos studijų programų populiarumas mažėja.  Jei kalbėtume apie bendrosios praktikos slaugą, galima spėti, kad jos populiarumą taip pat lemia šių specialistų poreikis Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 2012 m. valstybės finansuojamų vietų skaičius biomedicinos krypčių grupei nuolat didinamas.

Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis:

Tokius pokyčius vertinu labai teigiamai, bet nežinau, kas juos nulėmė. Nors neturiu duomenų, bet, manyčiau, pirmiausia tikriausiai buvo sumažintas valstybės finansuojamas krepšelis teisės ir ekonomikos studijoms, apie ką buvo labai seniai kalbama, nes darbo rinka jau perpildyta ekonomistų ir teisininkų. Ir jaunimas, siekdamas gauti valstybės finansuojamą vietą, tikriausiai stojo ten, kur tokios galimybės buvo didesnės, net jeigu medikams krepšelis ir nebuvo padidintas. Antra, mediko profesija užtikrina užimtumo ir pajamų garantijas. Yra šimtaprocentinis įsidarbinimas. Jeigu ne Vilniuje, ne Kaune, tad bent jau tikrai Šiauliuose, Panevėžyje ar kituose miestuose. Medicinos specialistų labai trūksta. Tad jei jaunas žmogus yra orientuotas į įsidarbinimą, jis ir renkasi medicinos studijas. Trečia priežastis – galimybė įsidarbinti užsienyje. Netgi galima atlikti praktiką, taip pat – ir slaugos, kitose šalyse. Taigi medicinos studijų pasirinkimas užtikrina patikimą ateities garantą.

Ekonomistė Aušra Maldeikienė:

Visiškai akivaizdu, kad medicina ir slauga yra migracinės specialybės. Santykinai mažai investuodamas gali turėti pakankamai aiškų, aprūpintą savo gyvenimą. Šią vasarą mokiausi prancūzų kalbos. Trumpuose kursuose buvo šeši. Trys iš mūsų buvo medikės, kurios dirba Prancūzijoje ir Šveicarijoje. Taigi toks profesijų pasirinkimas yra labai racionalus ir protingas. Arba ciniškas. Gydytojai yra dviejų rūšių: arba apsisprendę gyventi iš kyšių, arba sąžiningai dirbti ir oriai uždirbti. Žinoma, kad ne Lietuvoje. Jeigu kas nors jums pasakytų, kad jaunas gydytojas uždirba 2 tūkstančius eurų arba tegu ir pusantro, pirmiausia reiktų tam asmeniui užduoti klausimą: „Per kiek laiko?“. Ir ar tam gydytojui dar lieka valandų savo šeimai? Arba kiek kainuoja valanda jo darbo?  Joks sveiko proto žmogus nesupranta, kaip gali išgyventi mūsų gydytojai Lietuvoje. Nebent tie, kurie vadovaujasi nuostata, jog gydytojai uždirba po porą tūkstančių eurų, o patys tie mąstytojai turi aibes laiko ir maratonus bėgioti, ir į „Facebook“ nuotraukas kelti, ir pan. Taigi mūsų vaikai, kurie renkasi mediko specialybę ir ruošiasi darbui užsienyje, yra labai praktiški ir pragmatiški. Nors dalis jų (tenka ir man tokių sutikti) nuoširdžiai tiki, kad gali užsidirbti ir gimtinėje. Iki tol, kol susiduria su tikrove.

Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Milda Jankauskienė:

Medikų profesijos populiarėjimas rodo, kad darbo rinkos specialistų pastangos nenuėjo veltui.  Jaunimas realiau žiūri į galimybes įsitvirtinti darbo rinkoje. Mediko profesija vėl pamažu tampa prestižine. Medikų, ypač rajonuose, paklausa yra didžiulė. Labai trūksta psichologų, chirurgų, traumatologų. Beje, slaugos specialistai ir šiemet, ir pernai patenka į paklausiausių profesijų grupę.  Tačiau negalima paneigti fakto, kad galbūt dalis jaunimo planuoja sieti savo ateitį ne tik su Lietuva, bet ir su kitomis Europos Sąjungos šalimis.