Kas antrą Kauno rezidentą traukia Klaipėdos gydymo įstaigos (2)

 

Kas antras Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (buvusio Kauno medicinos) rezidentas svajoja rezidentūros praktiką atlikti Klaipėdoje. Pasilikti Kaune pageidauja tik 9 proc. apklaustųjų, rezidentūra Šiauliuose  vilioja 11 proc. respondentų,  likusieji 25 proc. savo balsus atiduoda kitiems šalies miestams Tokius rezultatus atskleidė pernykštis Pauliaus Mocevičiaus magistro darbas. „Vakarų Lietuvos medicina“ pamėgino išsiaiškinti, kuo  uostamiestis taip vilioja būsimus gydytojus.

 

 

 

 

Daug praktikos ir dėmesio

 

 

 „Vakarų Lietuvos medicinos“ šnekintas P. Mocevičius, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje prieš penkerius metus atlikęs internatūrą, dėl šioje ligoninėje praleistų vienerių metų galėjo išvardyti šios gydymo įstaigos pranašumus. „Kadangi buvo sudaryta galimybė dirbti Priėmimo skyriuje, daug dirbti ir daug išmokti, tad ir susiformavo labai teigiama nuomonė apie KUL, - pasakojo P. Mocevičius. – Atvirai kalbant, manęs ir nenustebino tyrimo rezultatai, nes tarp studentų ir vyravo nuomonė, jog naudinga atlikti dalį rezidentūros Klaipėdoje, ir būtent – KUL“.

 

 

Ar KUL rezidentus vilioja tik galimybė daug dirbti? „Čia dirba gana jaunas gydytojų kolektyvas, vadovai – nauji ir motyvuoti“,- kitus pranašumus vardijo pašnekovas. – „Ligoninė aprūpinta puikia gydymo aparatūra. Ir miestas šalia jūros, čia vyksta daug kultūrinių renginių“.

 

 

P. Mocevičiaus teigimu, dėl visų šių priežasčių kauniečius ir traukia galimybė rezidentūrą atlikti būtent Klaipėdoje. Beje, kaunietis esąs ir jis pats.  „O Kaune rezidentų jau yra gal ir per daug, o kuo daugiau žmonių, suprantama, tuo mažiau ir galimybių praktiškai dirbti ir sulaukti dėmesio kaip rezidentui. Vilnius jau turi savus rezidentus, ten kauniečių sąlyginai mažiau, bet rezidentūrą ten atlieka vietiniai. O Klaipėda neatsilieka jokiomis techninėmis galimybėmis, nei operacijų skaičiumi, todėl ji ir traukia Sveikatos mokslų universiteto rezidentus."

 

 

 

 

Tik dalis rezidentūros  

 

 

Lietuvos medicinos mokslų universiteto Kauno klinikų generalinis direktorius Juozas Pundzius, kalbėdamas apie P. Mocevičiaus atliktą apklausą, pabrėžė, jog jos metu buvo teiraujamasi ne apie visą rezidentūros laikotarpį, bet apie jos dalį. "Ir tai normalu, kad tiek išreikšta pageidavimų dalį rezidentūros atlikti Klaipėdoje, - kalbėjo J. Pundzius. - To pageidauja ne tik rezidentai, bet ir pačios ligoninės, tai palaiko ir rezidentūros vadovai".

 

 

 Kauno klinikų vadovas įsitikinęs, jog labai svarbu rezidentams suteikti galimybę pamatyti ir kitų gydymo įstaigų, kuriose galima įgyti daugiau praktikos, darbą.

 

 

Be to, akcentavo direktorius, rezidentai pageidauja dalį rezidentūros atlikti ir kituose miestuose, ne vien Klaipėdoje.

 

 

VU rezidentų – apie 20

 

 

„Vakarų Lietuvos medicinos“ paprašytas įvertinti uostamiesčio gydymo įstaigas, kaip rezidentūros bazes, Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanas Algirdas Utkus pažymėjo, jog tarp  Vilniaus studentų vis dar gajus vadinamasis „sostinės sindromas“, ir tik labai nedaugelis nori iš čia išvažiuoti.

 

 

 

 

„Tačiau iš pajūrio kilę rezidentai neretai pageidauja grįžti į gimtinę. „Dar yra grupė rezidentų, norinčių tiesiog pasižiūrėti, kokios gydymo ir gydymosi galimybės kituose šalies miestuose, tad irgi išvyksta iš Vilniaus. Be abejo, jie yra girdėję, kad Klaipėdos sveikatos priežiūros įstaigos – Jūrininkų, Universitetinė, Respublikinė, Vaikų ligoninės bei dalis šeimos gydymo centrų – yra puikios rezidentūros bazės, bet didžioji dalis studentų vis tiek nori atlikti rezidentūrą Vilniuje.“

 

 

Pasak A. Utkaus, šiais mokslo metais Klaipėdoje rezidentūrą atlieka apie 20 VU rezidentų, didžioji dalis jų – KUL (9-10), Jūrininkų ligoninėje – 4-5, Vaikų ligoninėje – nuo 1 iki 3 per mėnesį. 

 

 

 

 

Šiemet VU aktyvių rezidentų, neišėjusių akademinių ar vaiko priežiūros atostogų, turi 713. 

 

 

Kokybės rodiklis

 

 

KUL vadovas Vinsas Janušonis neslepia pasididžiavimo, kad jo vadovaujama įstaiga yra itin patraukli medicinos rezidentams. Jo įsitikinimu, čia juos traukia sudarytos puikios sąlygos tobulėti. „Jie čia gali atlikti praktinį darbą, o vien skaitydami teoriją gydytojais netaps, - įsitikinęs V. Janušonis. – Mūsų ligoninėje vyrauja pagarbus požiūris į rezidentus, juk jie  irgi diplomuoti  gydytojai, kuriems gal tik šiek tiek trūksta praktikos. Mes jų nelaikome žemesniais už mūsų darbuotojus“.

 

 

V. Janušonio teigimu, didžioji dalis rezidentūrą atliekančių Sveikatos mokslų universiteto studentų – kauniečiai. Ar Kauno klinikos nepavydinčios KUL populiarumo? „Pavydas – mūsų nacionalinis bruožas, - į klausimą su šypsena atsakė KUL vyriausiasis gydytojas. – Iš tiesų mokomosios įstaigos turi specifinę problemą – per didelį rezidentų skaičių, todėl ir sąlygos kiekvienam ten įgyti kuo daugiau praktikos mažesnės“.

 

 

Antrindamas P. Mocevičiui, ligoninės vadovas pabrėžė, jog išties jo vadovaujamoje įstaigoje dirba gan daug jaunų gydytojų, su kuriais, anot jo, rezidentams lengviau ir paprasčiau sutarti.

 

 

Šiemet KUL rezidentūrą atlieka apie 18 rezidentų – ir iš Sveikatos mokslų universiteto, ir iš VU. „Palankus rezidentų vertinimas – mūsų ligoninės kokybės rodiklis. Juk niekas nenori eiti ten, kur bloga sveikatos priežiūra, - džiaugėsi pašnekovas. – O tai, kad mūsų įstaigoje vyksta puikus mokomasis procesas, rodo ir tai, jog KUL parengti gydytojai pradeda vadovauti kitų ligoninių – Jūrininkų ar Respublikinės – skyriams. Beveik 100 proc. šių įstaigų skyrių vadovų – atėję iš mūsų ligoninės“.

 

 

Mažeikiai laukia rezidentų išskėstomis rankomis

 

 

 

 

Nors Kaunas ir Vilnius perkrauti rezidentų, mažesniems miesteliams sulaukti jų kur kas sudėtingiau. Štai Mažeikių ligoninė tam, kad pritrauktų rezidentus, jiems apmoka rezidentūros studijas, kai kuriais atvejais šiomis išlaidomis dalijasi su miesto savivaldybe, siūlo apmokėti buto ar, esant reikalui, namo nuomą. Deja, vis tiek pernai įstaiga turėjo tik tris rezidentus, šiemet irgi ne ką daugiau. „Jų mes laukiame išskėstomis rankomis, - „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė ligoninės vyriausiasis gydytojas Albinas Lidžius.- Provincijoje gydytojų labai trūksta. Aš ir pats, baigęs VU, norėjau Vilniuje pasilikti, juk ten kur kas perspektyvesnis miestas. Tačiau Vilnius, Kaunas daktarų persipildę, ten darbo negausi, o Klaipėdoje – jūra, uostas, todėl šis miestas irgi vilioja rezidentus“.

 

 

 Vadovas pripažino, jog regionų  ligoninėse rezidentai susiduria su tobulėjimo ribomis, todėl ir nėra itin linkę čia atlikti rezidentūrą. „Gydytojai renkasi didmiesčius, uostus ar užsienį. Pavyzdžiui, vokiečiai mūsų rezidentams ne tik apmoka studijas, bet ir butus skiria, apmoka vaikų darželių išlaidas“, - kalbėjo pašnekovas.

 

 

Sistema nepatraukli

 

 

Prieš dvejus metus baigęs rezidentūrą vidaus ligų gydytojas Jonas Korsakas teigia, kad rezidentai Klaipėdą renkasi noriai, ir tai - savotiška išimtis, lyginant su kitais miestais. Visų pirma - dėl galimybės tobulėti ir atlikti tą patį, ką siūlo didžiosios universitetinės ligoninės Vilniuje ir Kaune. Ne paskutinę vietą, renkantis Klaipėdą, užima ir geografinė padėtis, taip pat nemažai iš Žemaitijos kilusių rezidentų nori atlikti rezidentūrą arčiau namų. Tačiau, pasak J. Korsako, tai bene vienintelė išimtis, o taisyklė tokia, kad pabaigęs studijas gydytojas Lietuvoje šiandien renkasi Kauną, Vilnių ir užsienį.

 

 

“Priežastys vėlgi panašios – tobulėjimo ribos Lietuvos provincijos mažesnėse ligoninėse, kur atliekamos riboto sudėtingumo procedūros, mažiau operacijų, ir gydytojai mažiau specializuoti. Dalis rezidentų svajoja dirbti mokslinį darbą, todėl norėtų likti universitetinėse klinikose,

 

 

kitų netenkina socialiniai faktoriai, daugelio tiesiog nevilioja gyvenimas nedideliame miestelyje. Dar kita grupė nepatenkinta pajamomis ar tiesiog darbo santykiais. Daugeliu atvejų priežastys kompleksinės, ir nebūtinai vieną jų pašalinus situacija pasikeistų, todėl sprendimai irgi turėtų būti platesnės apimties negu vieno ar kito teisės akto pataisa”, - pasakoja J. Korsakas.

 

 

 

 

Jo manymu, paveikti tobulėjimo ir mokymosi faktorių padėtų gydytojo normų korekcijos arba netgi visiškas jų atsisakymas. Jis pats, dirbdamas nedidelio Vokietijos miestelio ligoninėje skyriaus vadovu, šiuo metu atlieka 90 proc. to, ką Lietuvoje atlieka universitetinių ligoninių gydytojai.

 

 

“Dirbtinis paslaugų skirstymas į atliekamas universiteto ligoninėje ir priklausančias žemesnio lygio ligoninei padaro sistemą nepatrauklią tobulėjančiam gydytojui, ir iš esmės įtvirtina vadinamųjų tretinio lygio įstaigų dominavimą bei monopolį, o dėl to kenčia likusios gydymo įstaigos”, - sako jis.

 

 

 Problemą pašnekovas mato ir Lietuvos gydytojų normų turinyje. Gydytojo darbas normomis taip suvaržytas, kad dėl to kenčia tiek gydytojas, tiek pacientas, o tai savo ruožtu atsiliepia ir gydytojų rengimui.

 

 

“Šiandien susiduriama su situacija, kai, tarkime, storosios žarnos vėžiu sergančiam pacientui chemoterapiją gali skirti tik gydytojas onkologas chemoterapeutas, susikaupusį pleuros skystį gali ištraukti tik pulmonologas arba krūtinės chirurgas, skystį pilvo ertmėje (ascitą) - tik gastroenterologas arba pilvo chirurgas. Rezidentūros metu tokie apribojimai jaunajam gydytojui, vaizdžiai sakant, yra profesinė savižudybė, ir jis renkasi įstaigą, kur galėtų pamatyti kuo daugiau panašių intervencijų, taigi – universitetinę ligoninę”, - teigė J. Korsakas.

 

 

 Ligita Sinušienė

 

 

ligita@vlmedicina.lt