Kaip sumažinti eiles pas gydytojus?

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis užsimojo kovoti su eilėmis, kuriose pacientai laukia priėmimo pas gydytojus. Ne vienos uostamiesčio gydymo įstaigos vadovai teigė gavę ministerijos nurodymą pateikti siūlymus, kaip sumažinti ar net visai išvengti tokių eilių. Medikai įsitikinę, kad yra ne vienas būdas sumažinti eiles ir tai galėtų padaryti būtent ministerija, tačiau kai kurios kliūtys yra objektyvios. 

Reklama

Per dieną - triskart registruotis

Klaipėdos universitetinės ligoninės konsultacinėje poliklinikoje dažnai besilankanti klaipėdietė Salomėja piktinosi registravimosi pas gydytojus tvarka. Registratūroje vienu metu dirba bene šešios ar aštuonios registratorės. Žmonės išsirikiuoja vienoje gyvoje eilėje, tačiau atsisėsti čia nėra galimybės. Vasarą ši eilė nusidriekdavo pro lauko duris, nutįsdavo laiptais žemyn iki kiemo. O juk eilėje stovintys žmonės ne prabangos prekių nusipirkti išsirikiuoja, visi jie negaluoja.

„Apmaudu, kartais per vieną dieną turėdavau stoti į šią eilę kelis kartus. Pirma, laukdama talono pas gydytoją. Jis man skyrė procedūrų. Kad gaučiau taloną pas masažuotoją ar kitą specialistą vėl turėdavau laukti bendroje eilėje. O išėjusi iš jo kabineto privalėjau užregistruoti faktą, kad gavau šią paslaugą. Atvirai pasakysiu, gudraudavau. Ieškodavau būdų, kaip nebestovėti eilėje, bet tai yra neteisinga visų kitų žmonių atžvilgiu. Manau, reikėtų ieškoti kitų būdų“, - teigė moteris.

Europiečiai laukia ilgiau

„Aš, kaip vadybininkas, puikiai žinau eilių teorijas. Tai yra visas mokslas, kuris analizuoja, kodėl atsiranda eilės ir ką daryti, kad jų nebūtų. Mes visa tai žinome, analizuojame ir bandome spręsti. Tačiau pagrindinės objektyvios eilių susidarymo priežastys yra dvi: pinigų ir kai kurių specialistų trūkumas“, - teigė Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas prof. Vinsas Janušonis.

Jis pasakojo, kad šios gydymo įstaigos Konsultacinėje poliklinikoje nėra bėdų laukiant eilėje pas specialistus.

„Mūsų ligoninėje problemos sulaukti eilės pas gydytoją nėra. Tai sakau lygindamas mūsų eiles su tuo, kiek laiko pacientai laukia konsultacijos kai kuriose Vakarų Europos valstybėse. Kartais ten savo eilės tenka laukti metus ar net ilgiau. Jeigu mes pasakytume, kad ultragarsinio tyrimo teks laukti pusantrų metų, tai gal pas mus visai neliktų eilių. Mūsų žmonės nori pakliūti pas gydytoją tuojau pat. O jeigu jiems reikia palaukti porą savaičių, jie mano, kad tai yra be galo ilgas laikas. Čia kalbame apie planinius ligonius. Žinoma, sunegalavę staiga priimami tuojau pat“, - teigė V. Janušonis.

Pasak vienos didžiausių uostamiesčio gydymo įstaigos vadovų, visa problema – pinigų trūkumas.  Be to, bet kurioje šalyje yra tam tikras laiko limitas vienam ligoniui priimti. Tai trumpas laikas, 10 ar 15 minučių. Tad natūralu, kad vienas gydytojas gali priimti per darbo dieną tik tam tikrą kiekį pacientų. Logika sako, kad gyvenimas be eilių gydymo įstaigose pareikalautų daugiau gydytojų, o tai reiškia, kad  reikėtų kur kas daugiau pinigų.

Kita problema, kad, kaip ir kitose Europos šalyse, Lietuvoje tiesiog trūksta tam tikrų specialybių gydytojų. Pavyzdžiui, Klaipėdos universitetinei ligoninei labiausiai trūksta neurologų. Pernai čia pradėjo dirbti du neurologai, bet to maža.  Tokiu būdu ir susidaro problema, žmonėms tenka ilgiau laukti jų konsultacijos.

Teikė ministerijai pasiūlymus

Ligoninės vadovai siūlė Sveikatos apsaugos ministerijai, kaip spręsti eilių problemą.

„Mūsų įsitikinimu, tokie sprendimai priklauso nuo ministerijos. Kalbėtume apie tai, kad būtų daugiau teisių suteikta šeimos gydytojams, kad jie galėtų nuspręsti, kaip gydyti pacientus, nesiųsdami pas specialistus. Pagalvokime, kaip apkraunami gydytojai, kai kokiai nors negaliai nustatyti būtinas šešių ar net aštuonių specialistų patvirtinimas. Ir taip kasmet. Įsivaizduojate, kaip ilgėja šios eilės. Ligonių kasos tris apsilankymus pas gydytoją apmoka kaip vieną konsultaciją. Jeigu nebūtų tokios taisyklės, galbūt būtų mažiau žmonių ir sutrumpėtų eilės. Dar viena priežastis, kodėl tiek daug žmonių laukia priėmimo pas specialistus, vaistus gydytojai išrašo tik savaitei ar dešimčiai dienų. Kai jie baigiasi, ligoniai grįžta ir vėl laukia. Tokie biurokratinių dalykų sprendimai galėtų labai pagelbėti sprendžiant problemą“, - minėjo ilgų eilių pas specialistus priežastis V. Janušonis.

„Gyventi visiškai be eilių būtų tuščia iliuzija, nes jos būdavo net sovietų laikais, kai gydytojų buvo be galo daug. Kartais manoma, kad registracija internetu galėtų padėti išvengti eilių registratūrose. Tačiau bėda ta, kad būtina patikrinti, ar tikrai tai yra tas žmogus, kuris registravosi, pamatyti jo dokumentus. Taip, yra gana daug biurokratinių niuansų, bet jie yra būtini ir visame pasaulyje jų dar neišvengė“, - aiškino vyriausiasis gydytojas.

 Po remonto bus patogiau

Eilės šios ligoninės Konsultacinės poliklinikos fojė nusidriekia tik registravimo pas specialistus kitam mėnesiui metu. Todėl stengiamasi registravimui pas tam tikros srities specialistus skirti skirtingas dienas. Nenuostabu, kad tą dieną, kai registruojama pas deficitinius neurologus, eilės yra ilgesnės. Kitą dieną prie registratorių lūkuriuoja vos keli žmonės.

Pirmajame skyriuje dirba 8 registratorės. Registruojama kitam mėnesiui mėnesio gale, tos dienos skelbiamos internetiniame ligoninės tinklapyje.

Sausį Klaipėdos universitetinėje ligoninėje po remonto bus atidarytas antrasis Konsultacinės poliklinikos skyrius. Čia bus didelė laukimo salė, tad numatoma ją įrengti taip, kad pacientai galėtų savo eilės laukti sėdėdami.

Kritikuoja siūlomus keitimus

Klaipėdos sveikatos priežiūros centre pas reabilitologus bei LOR gydytojus pacientams tenka laukti apie savaitę, kartais iki dviejų, o pas visus kitus galima pakliūti be išankstinio užsirašymo. Ginekologai, radiologai, echoskopuotojai pacientus priima be jokių eilių.

„Mes esame vienintelė ambulatorinė įstaiga, dalyvavusi kartu su Klaipėdos jūrininkų ligonine „ImPrim“ projekte (Visuomenės sveikatos gerinimas skatinant tolygų aukštos kokybės pirminės sveikatos priežiūros išdėstymą), turime elektroninę registraciją, todėl galima sekti eiles“, - pasakojo Klaipėdos sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja Loreta Venckienė.

Ji kritikavo Valstybinės ligonių kasos direktoriaus reikalavimą sukurti galimybę duoti talonus pas gydytojus trims mėnesiams į priekį.

„Mūsų įsitikinimu, tai yra visiškai netikslinga. Nes per tris mėnesius gali daug kas pasikeisti. Yra  pacientų, kurie užsiregistruoja pas kelis specialistus, o vėliau nenueina nė pas vieną ir nepraneša apie pasikeitusius savo planus. Tada gydytojai sėdi be darbo, laukdami iš anksto užsirašiusio paciento. Tik labai retas žmogus paskambina ir pasako, kad jam paskirtas laikas gali atitekti kitam ligoniui“, - dėstė vyriausioji gydytoja.

Pusė užsirašiusiųjų neateina

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Odos ir venerinių ligų poliklinikos gydytoja dermatovenerologė Aldona Kajutytė teigė, kad pasitikrinti apgamus iškart vos užsinorėjus nepavyktų. Kiekvieno mėnesio pabaigoje, dažniausiai apie 24 dieną, galima bandyti užsirašyti šiam tyrimui paskambinus į poliklinikos registratūrą, o dar geriau -  joje apsilankius.

Tačiau jokios garantijos, kad būtent tą dieną pavyks gauti taloną tyrimui, nėra. Kartais gydytojai pateikia būsimo mėnesio darbo grafiką kiek anksčiau ir 24-ąją talono galima nebegauti, o kartais priešingai, juos pradedama dalinti vėliau.

Kiekvieną mėnesį šioje poliklinikoje apsilanko nevienodas skaičius pacientų. Rudenį ilgą laiką vienu metu sirgo keli apgamų tyrimą atliekantys gydytojai, tad galimybę pasitikrinti gaudavo kur kas mažiau žmonių. Vieno žmogaus priėmimas paprastai užtrunka me trumpiau nei 20 minučių.

Atrodytų, sunkiai gautą taloną pas specialistą pacientai brangina ir turėtų stengtis nepraleisti savo eilės.

Tačiau spalio mėnesį gydytoja A.Kajutytė priėmė tik maždaug pusę visų iš anksto užsirašiusiųjų. Priežastis visiškai paprasta – kita pusė tiesiog neatėjo.

„Aš suprantu, kad iš anksto suplanuoti darbai ne visada pavyksta, aplinkybės keičiasi. Tačiau bėda ta, kad mes negalime priimti gyvoje eilėje laukiančių žmonių, nes nežinai, o gal žmogus tiesiog vėluoja. Mes jau žinome, kad nemaža dalis iš aplinkinių rajonų atvykstančių žmonių vėlinasi, nes nežino, kur palikti mašinas. Pikčiausia, kai pacientai visai neateina ir net nepraneša apie tai. Juk vietoje jų galėtume priimti kitus žmones. Spalio viduryje buvo tokių dienų, kai iš dešimties iš anksto užsirašiusių pacientų priėmiau tik penkis. Visi kiti paprasčiausiai neatėjo“, - pasakojo gydytoja A. Kajutytė.