Visi galime susirgti. Peršalimas, gimimas ar paveldimos ligos priverčia bendrauti su gydytojais. Jų prestižas visuomenėje kol kas nėra labai aukštas. Palyginkime: nors labai dejuojama, kad žmonių akyse yra kritęs ir mokytojų prestižas, tačiau negalima neigti visų šių specialybių populiarumo mažėjimo. Svarbu yra pripažinti, kad tapus šioms profesijoms masinėmis, tenka keisti ir specialistų įvertinimą. Tenka suprasti, kad būna blogi ne tik mokytojai, santechnikas, vairuotojas, bet ir gydytojai.
„Šauniais“ socializmo laikais vaiką ar suaugusįjį prižiūrėdavo paskirtas gydytojas. Apie jokį pasirinkimą nebuvo ir kalbos. Laisvesnėje visuomenėje yra galimybė rinktis, kuri, deja, verčia prisiimti ir atsakomybę.
Pasirinkti gerą gydytoją nėra paprasta ir lengva. Aišku, pradėti reikia nuo išsilavinimo. Svarbu žinoti, kokiose srityse jo patyrimas didžiausias ir pažangiausias. Vieni gydytojai yra susidomėję netradicinėmis medicinomis, kiti labiau linkę pasitikėti tabletėmis ar mikstūromis. Dalis jų įdėmiai išklauso pacientus, kiti siekia kuo skubiau paskirti vaistus ir pereiti prie kito, nes laukiančiųjų - eilės. Čia ir amžius vaidina svarbų vaidmenį – jauni žino daugiau apie naujausius pasiekimus, bet turi mažai patirties, vyresni greičiau priešingai: patyrimo apstu, naujumo – mažoka.
Pasirinkti gydytoją galima tik tuomet, kai renkiesi. Jei tai palieki kitiems, tai nebelieka ką kaltinti. Todėl tenka gana sunkiai dirbti, norint rasti tą, kuris padės saugoti sveikatą ar net gyvybę. Manau, kad svarbiausia yra būsimo „gelbėtojo“ žinių lygio. Vadinasi, reikėtų pradėti nuo bazės: žinių apie norimo gydytojo kvalifikaciją, išprusimą. Amerikiečiai siūlo peržiūrėti gautus diplomus ar lankytų kursų pažymėjimus. Pas mus dar tai nepriimta, gal pamažu ateis į madą.
Antra svarbi gydytojo savybė – pacientų skaičius. Turintis jų nedaug galėtų kelti įtarimą. Trečia pageidaujama savybė yra amžius. Jeigu jūs ieškote gydytojo sau, tai jis neturėtų būti senas, nes, aišku, jo žinios nebus pačios naujausios. Bet ir per jaunas yra pavojingas, nes patirties stoka gali stipriai jį klaidinti. Apsispręsti sunku, bet būtina.
Kitas reikalavimų „blokas“ yra asmeninės gydytojo savybės. Labai svarbu žinoti, kaip toks medikas bendrauja su pacientais. Ar turi kantrybės ir laiko išklausyti. Ar turi tokią savybę, kaip mokėjimas bendrauti savo darbo vietoje. Ar sugeba išaiškinti, kas yra paciento ligos priežastis ir ką jam reikės daryti savarankiškai. Gydytojas, manantis, kad jis protingesnis už pacientą, palieka pastarąjį kvailio vietoje. O tai sąlygoja pavienes pastangas įveikti ligą ar ligas. Šiuo metu dažnai pabrėžiama, kad tik kartu galima nugalėti. Bet ar gydytojas sugeba sudaryti tą komandą, kuri reikalinga būsimam darbui?
Asmeninės būsimojo asmens gydytojo savybės nėra jau tokios nekaltos. Sakykime, yra tokia ypatybė, jog medikai irgi žmonės. Vadinasi, ir neigiamos savybės jiems nesvetimos. Yra ir geriančių, yra nesveikai gyvenančių... Visokių pasitaiko, todėl reikia pasirinkti taip, kad nereikėtų vėliau gailėtis. Tiesa, gydytojas - ne žmona, jį ir pakeisti galima. Bet dauguma žmonių yra konservatyvūs, vadinasi, ir skyrybos nėra patrauklios.
Gerai būtų, kad būtų įmanoma sužinoti, kaip pasirenkamą gydytoją vertinai kiti medicinos specialistai. Diplomai ir pažymėjimai - geri rodikliai, tačiau praktinis sėkmingumas yra išgydytų ir sveikų pacientų kiekis. Vieno specialisto įvertinimas yra reikšmingesnis už daugelį popierinių ženklų, bet mažai kas gali pasiremti kitų vertinimais. Todėl tenka kliautis kitų gydytojo pacientų žiniomis ir jų patirtimi bendraujant. Kitaip sakant, gydytojo pasirinkimas yra nelengvas procesas, tačiau jis būtinas. Gerai yra tai, jog jis nėra vienkartinis. Jį galima kartoti ir nebedaryti senų klaidų.