Kaip pesticidai susiję su endometrioze

Šiuolaikinio pasaulio į aplinką išleidžiami teršalai kenkia ne tik įvairioms ekosistemoms,  kaupiasi gyvūnų organizme ir augaluose, bet gerokai paveikia ir mūsų, žmonių, sveikatos būklę. Iš aplinkos ir su maistu gaunami kancerogenai sukelia vėžinius pakitimus, miesto dulkės,  transporto teršalai – astmą ar lėtinę obstrukcinę plaučių ligą. Ir taip toliau. Štai naujausia informacija byloja apie dar vienų teršalų, pesticidų, grėsmę. Konkrečiau, apie pesticidų įtaką endometriozei išsivystyti.

Paslaptingiausia ginekologė liga

Endometriozė – lėtinė vaisingo amžiaus moterų liga, kuria sergant panašus į gimdos gleivinę audinys atsiranda ir išveša už gimdos ertmės ribų. Gimdos gleivinė pradeda augti jai nebūdingose vietose, ant įvairių vidaus organų, taip sudarydama endometriozės židinius.

Šie židiniai, kaip ir gimdos gleivinė, reaguoja į hormoninius pokyčius. Ypač menstruacijų metu -  endometriozės paveiktos vietos padidėja ir kraujuoja. Visgi kitaip nei gimdos gleivinės kraujas, endometriozės židinių kraujas negali pasišalinti iš organizmo. Taip išsivysto uždegimas, pradeda formuotis sąaugos, cistos.

Nors endometriozės židinių kilmė nėra piktybinė, vėžinė, simptomai esti gana sudėtingi: stipriai maudžia pilvo apačią, vargina skausmingas šlapinimasis ir tuštinimasis, skausmingos (ir nereguliarios) mėnesinės bei skausmingi lytiniai santykiai. Intensyviai gelia dubens srityje, pasirodo kraujo šlapime. Galimas ir lėtinis nuovargis, išsekimas, mažakraujystė. Kai kuriais atvejais endometriozė sukelia ir nevaisingumą.

Tai – viena dažniausių ginekologinių patologijų. Ja suserga apie 10 proc. vaisingo amžiaus moterų (kai kurie šaltiniai nurodo ir didesnius skaičius). Dažniausiai liga pasireiškia moterims, sulaukusioms 30-40 metų. Apie 30 proc. endometriozės atvejų diagnozuojama tiriant nevaisingumo priežastis.

Pačios ligos priežastys nėra visai aiškios. Kai kurie ginekologai endometriozę vadina paslaptingiausia ginekologine liga. Viena priežastinė teorija teigia, kad per menstruacijas atsisluoksniavusios gimdos gleivinės ląstelės geba implantuotis kitose vietose: gimdos paviršiuje, gimdos kaklelyje, kiaušidėse, kiaušintakiuose, pilvaplėvėje, ant storųjų ar plonųjų žarnų, ant šlapimo pūslės. Taip sudaromi endometriozės židiniai. Kita teorija teigia, jog endometriozė atsiranda dėl pokyčių embriono vystymosi metu. Trečioji teorija susijusi su estrogenų poveikiu įvairiems vidaus organų audiniams.

Aplinkos taršos poveikis endometriozei vystytis

Šių metų lapkritį Vašingtono valstijoje, Sietlo mieste (JAV), prabilta apie dar vieną teoriją.

Mokslininkai iš Fred Huchinson vėžio tyrimų centro aplinkosaugos ir sveikatos žurnale  „Environmental Health Perspectives“ paskelbė publikaciją, kurioje pasidalinta plataus tyrimo rezultatais. Nors endometriozė ir nėra vėžinis susirgimas, Vėžio tyrimo centro darbuotojai ligos priežastimis susidomėjo todėl, kad liga charakterizuojama gimdos audinio išvešėjimu jam nebūdingose vietose. Dėl to atsiranda skausmingos mėnesinės, maudžia ir gelia pilvo srityje, gali atsirasti  nevaisingumas. Daugeliui moterų simptomai tampa lėtiniai, sekinantys, neigiamai veikia gyvenimo ir darbo kokybę, asmeninius santykius.

Kadangi endometriozė glaudžiai susijusi su hormonų estrogenų veikla, mokslininkai sutelkė dėmesį į aplinkos teršalus, kurie turi įtakos estrogenų veiklai bei pačių estrogenų poveikiui moters organizmui. Konkrečiau – į pesticidus, vadinamus patvariuosius organinius teršalus (POT).

Kas jau žinota apie POT

Tai - ypač pavojingi chemikalai, kurie daug metų buvo naudojami žemės ūkyje kaip labai veiksmingi pesticidai. Chemiškai tai - chlorinti angliavandeniliai, kuriuose daug agresyviojo chloro.

POT yra pavojingi dėl toksiškumo, ilgalaikio patvarumo, ilgalaikio neigiamo poveikio. Taip pat dėl kaupimosi gyvuose organizmuose, ypač riebaliniame audinyje. Šie junginiai gali būti pernešami dideliais atstumais.

POT yra labai nuodingi ir pavojingi žmonių ar gyvūnų sveikatai: trikdo organizmo vystymąsi, sukelia vėžines ligas, pažeidžia imuninę, nervų sistemas. POT į žmogaus organizmą patenka per odą, burnos ertmę su maistu bei per kvėpavimo takus. Per nėščiųjų organizmą ar žindymo metu POT persiduoda vaisiui ar kūdikiui. Jie yra veikiami šių teršalų labiausiai pažeidžiamu periodu – kai jų kūnas, nervų, imuninė sistemos dar tik vystosi. POT sutrikdo vaisiaus vystymąsi, dėl to gimę kūdikiai gali turėti motorikos, psichikos, elgesio, mąstymo, augimo sutrikimų, susilpnėjusį imunitetą.

POT pasižymi labai lėtu skilimu aplinkoje normaliomis sąlygomis. Jie itin patvarūs, patekę į aplinką ilgai (net kelias dešimtis metų) išlieka nesuirę. Be to, kai kurie POT skilimo produktai gali būti dar toksiškesni negu patys teršalai.

Šie pesticidai puikiai tirpsta organiniuose tirpikliuose ir riebaluose, todėl, patekę į žmogaus ar gyvūno organizmą, kaupiasi jų organuose, ypač – riebaliniame audinyje. Taigi mitybos grandinėje POT koncentracija didėja. Pavyzdžiui, žuvyse cheminių medžiagų koncentracija gali būti net tūkstančius kartų didesnė negu vėžiagyviuose, kuriais jos minta, ir net šimtus tūkstančių kartų didesnė nei koncentracija vandenyje.

Lakūs POT gali būti nunešti dideliais atstumais per orą, vandenį ir migruojančius gyvūnus (paukščius, žuvis). POT su oro masėmis gali nukeliauti didelius atstumus nuo savo susidarymo vietos. Štai todėl jie yra aptinkami regionuose, kur niekada nebuvo gaminami ar naudojami, pvz., Arkties zonoje.

Apskritai POT yra žmogaus sukurti pesticidai, naudoti žemės ūkyje ir pramonėje dar gana neseniai, visai nesukant galvos apie galimas pasekmes. 1962 metais Rachel Carson knyga „Tylusis pavasaris“ sukėlė tikrą revoliuciją pesticidų naudojime žemės ūkyje. Knygoje atkreipiamas dėmesys, kad tuo metu plačiai paplitęs pesticidas dichlorodifeniltrichloroetanas kaupiasi gyvūnų riebaliniame audinyje. Taip pat ir tų, kurie auginami mėsai ir kurių mėsą po to valgo žmogus. Tik vėliau buvo nustatyta, kad dichlorodifeniltrichloroetanas yra ir stiprus kancerogenas. Chemijos pramonė bei kai kurie mokslininkai iš pradžių kritikavo knygą ir autorės teoriją, bet 1967 m. JAV vis dėlto uždraudė naudoti dichlorodifeniltrichloroetaną bei sukūrė naujus pesticidų kontrolės kriterijus.

Sietlo tyrimas

Sietlo vėžio tyrimų centro mokslininkai inicijavo tyrimą, susijusį su moterų endometriozės rizika, ir tyrimo metu gautus duomenis apibendrino. Studijos apėmė moterų nuo 18-49 metų ligos istorijas. Tyrime dalyvavo 248 moterys, kurioms diagnozuota endometriozė, ir, palyginimui, 538 moterys be endometriozės simptomų, ligos diagnozės. Šių moterų grupė buvo kontrolinė. Studijos atskleidė, jog moterys, kurių kraujo tyrimai parodė jame esant POT (pavyzdžiui, betaheksachlorocikloheksano, mirekso, dichlorodifeniltrichloroetano), pasižymėjo 30-70 proc. didesne rizika susirgti endometrioze.

Nerimą kelia šis faktas - nepaisant to, kad POT uždrausti jau prieš 20-30 metų, moterų, sergančių endometrioze, kraujo mėginiuose šių medžiagų visgi aptikta. Kitaip tariant, įrodyta, jog nuodingieji pesticidai, uždrausti dar prieš kelis dešimtmečius, mūsų aplinkoje išsilaiko be galo ilgai. Kaip ir jų neigiamas poveikis sveikatai. Ir nežinia, kiek ateinančių kartų tą poveikį pajus. Mat endometrioze dažniausiai suserga vaisingo amžiaus moterys.

Šis tyrimas tapo svarbus ir dėl to, kad tikslios endometriozės priežastys iki šiol nežinomos ir medikams nėra aišku, kodėl vienos moterys suserga endometrioze, o kitos – ne. Yra tik jau minėtos teorijos.

Sietle atliktas ir dar vienas eksperimentas. Jo metu akcentuoti tyrimai laboratorijoje, in vitro mėgintuvėliuose. Įrodyta, jog organinio chloro junginiai reguliuoja estrogenų savybes ir sukelia šalutinius poveikius reprodukcinei sistemai.

POT Lietuvoje

Lietuvoje, kaip ir kitose Europos valstybėse, jau ilgą laiką POT naudojimas yra griežtai draudžiamas. Visgi šių teršalų vis dar randama dėl sovietiniais laikais nesutvarkytų pesticidų šaltinių, specifinės įrangos. 2002 metais LR Vyriausybė pasirašė Stokholmo konvenciją dėl POT. Šios konvencijos tikslas – sumažinti ir galiausiai sustabdyti POT išmetimą į aplinką, eliminuoti POT poveikį žmonių ir gyvūnų sveikatai.

Įgyvendinant Stokholmo konvencijos reikalavimus, reikėjo parengti nacionalinio įgyvendinimo planą, kuriame privaloma aiškiai ir tiksliai išdėstyti, kokių veiksmų imamasi likviduojant POT šaltinius ir tvarkant POT užterštas vietoves. Planas pradėtas rengti 2004 metais. Projektą įgyvendino Subalansuotos pramonės plėtros centras, gavęs finansavimą iš Pasaulio aplinkos fondo.

Per dvejus metus nuo 2002 m. iš Lietuvos išvežta beveik 2000 tonų pasenusių pesticidų.

Šaltiniai

https://www.environmentalhealthnews.org/ehs/newscience/2013/11/pesticides-and-endometriosis

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/20580667

https://www.am.lt/VI/files/0.277636001151750171.pdf

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas dėl patvariųjų organinių teršalų (POT) tvarkymo 2010-2015 metų programos patvirtinimo 2010 m. gruodžio 23 d. Nr. D1-1034. Vilnius

https://www.vlmedicina.lt//2011/10/endometrioze-ne-kryzius-visam-moters-gyvenimui/