Kaip galvos smegenų naviko diagnozę išgirdusiems padeda pacientų paramos grupės?

Lietuvoje kiekvienais metais galvos smegenų naviko diagnozę išgirsta beveik 400 pacientų. Dažniausiai tai darbingo amžiaus žmonės, kuriems liga sutrikdo įprastą gyvenimo ritmą ir kelia psichologinius iššūkius. Nuo šiol Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikoje įsteigta pacientų paramos grupė užtikrins šią diagnozę išgirdusių žmonių psichologinę būklę.

Reklama

„Nepriklausimai nuo to, ar navikas yra piktybinis, ar ne, smegenų vėžio diagnozė kelia didelį stresą, nes tai tuo pat metu yra ir onkologinė, ir smegenų, vieno svarbiausio žmogaus organo, liga. Kaip ir daugelis su onkologine liga susidūrusių pacientų, sergantieji galvos smegenų navikais išgyvena ankstyvos mirties grėsmę, nerimauja dėl galimo ligos atsinaujinimo, susiduria su įvairiais šalutiniais gydymo reiškiniais, fizinių jėgų stoka, nuovargiu, emociniais sunkumais. Tačiau tai, kad vėžys yra būtent smegenyse, kuria ir papildomus iššūkius“, – sako Neurochirurgijos klinikos medicinos psichologė dr. Aistė Pranckevičienė.

Smegenis, pasak psichologės, mes suvokiame kaip savo asmenybės centrą, todėl pacientai dažnai nerimauja, ar navikas ir operacija nepakeis jo asmenybės, nesumažins kognityvinių gebėjimų, neapsunkins gebėjimo komunikuoti su aplinka.

„Pacientai, kuriems diagnozuojame galvos smegenų navikus, dažniausiai skundžiasi galvos skausmu, atminties bei orientacijos sutrikimu. Neretai pasireiškia traukulių priepuoliai. Priklausomai nuo naviko lokalizacijos, gali atsirasti raumenų silpnumas, koordinacijos ar kalbos sutrikimai, jutimų pakitimai. Dažnai artimieji pastebi paciento asmenybės pasikeitimą“, – aiškina Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos Galvos smegenų chirurgijos skyriaus vadovas prof. Vytenis Pranas Deltuva.

Gydytojas priduria, kad pati diagnozė – smegenų vėžys – skamba itin grėsmingai, nepaisant to, kad du trečdaliai visų galvos smegenų navikų yra nepiktybiniai ir gali būti sėkmingai pagydyti. Tam specialistai naudoja naujausias gydymo technologijas, užtikrinančias maksimalų tikslumą gydytojams ir saugumą pacientams.

„Išgirdus galvos smegenų naviko diagnozę gali greitai keistis asmens darbingumas ir socialinis funkcionavimas, žmonėms sunku priimti staiga atsiradusią negalę ir apribojimus. Dažniausiai tai lemia pokyčius ne tik paciento, bet ir jo šeimos bei artimųjų gyvenime. Paramos grupės padeda pajusti, kad su savo liga žmogus nėra vienas, taip pat padeda sužinoti, kaip kiti žmonės įveikia su galvos smegenų naviku susijusius sunkumus, palyginti savo ir kitų patirtį“, – teigia psichologė dr. A. Pranckevičienė.

Pacientų paramos grupės susitikimuose kviečiami dalyvauti galvos smegenų navikais sergantys ar ligą jau įveikę žmonės, šeimos nariai, draugai ar globėjai. Grupės užsiėmimus veda sveikatos priežiūros specialistai: medicinos gydytojai, gydytojai neurochirurgai, medicinos psichologės ar specialiai tam pasirengę savanoriai.

Jų metu pristatomos gydymo naujovės, organizuojami susitikimai su įvairiais specialistais, vedami mokymai, ugdomi praktiniai įgūdžiai, atsižvelgiama į grupės dalyvių poreikius. Susirinkusieji skatinami dalintis savo patirtimi ir išgyvenimais prie kavos ar arbatos puodelio.

Pacientų paramos grupės organizuojamos kartu su Lietuvos galvos smegenų navikais sergančiųjų ir jų globėjų draugija. Susitikimai vykta kiekvieno mėnesio trečią trečiadienį nuo 17 val. Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos posėdžių salėje, 2017 auditorijoje.