Kai visko per daug, arba kodėl po švenčių blogai jaučiamės?(1)
Šventės, šventės, šventės... Šį žodį iš visų pusių girdėjome beveik ištisą mėnesį. Regis, galiojo nerašytas įstatymas: visiems privalu ruoštis, skubėti, jaudintis... ir švęsti! Mes skubėjome, ruošėmės, tikėjomės, šventėme ir... nieko neįvyko. Šventės baigėsi – liko nuovargis.
Ne švenčių kaltė
Ar prislėgta būsena po švenčių – įprastas, normalus reiškinys? Ir kaip ją kuo greičiau įveikti?
„Tikrai ne visi po švenčių taip blogai jaučiasi. Nepavadinčiau šio nuovargio masiniu ar netgi įprastu, o juo labiau – normaliu reiškiniu“, – „Vakarų ekspresui“ sakė psichologė psichoterapeutė Rita Zykienė.
Pasak specialistės, būtų pernelyg kategoriška kalbėti apie „visuotinę pošventinę depresiją“.
„Atvirkščiai – manyčiau, jog prislėgtos būsenos jaučiasi mažuma žmonių, tarkime, gal kokie 10 procentų. Dauguma po švenčių jaučiasi pailsėję, kupini energijos ir su naujom jėgom kimba į darbus“.
Jeigu depresyvi savijauta apima per šventes ar iškart po jų, pasak specialistės, reikia savęs paklausti, kuo iš tikrųjų esame nepatenkinti, kokios individualios problemos mus kamuoja. Tos problemos veikiausiai prasidėjo ne per šventes, o dar gerokai prieš jas.
„Tai individualūs psichologiniai sutrikimai, kurie paūmėja įsibėgėjus rudeniui, kai smarkiai sumažėja saulės šviesos, šilumos, ir kartais dar tęsiasi sausį bei vasarį“, – sakė psichologė.
Ar šventėte kaip norėjote?
Jeigu savo blogą būseną vis dėlto primygtinai siejate su didžiosiomis metų šventėmis, tuomet sąžiningai sau atsakykite, kaip jas praleidžiate – ir kaip norėtumėte praleisti, pataria psichologė. Jeigu šie du dalykai sutampa, tuomet nuovargio neturėtumėte jausti.
„Vieni žmonės per šventes važiuoja į vienuolyną, kad ramybėje ir tyloje pabūtų su savimi, kiti galbūt norėtų taip pasielgti, tačiau patys save priverčia būti triukšmingoje kompanijoje, galbūt piktnaudžiauja alkoholiu, – sako R. Zykienė. – Tuomet aišku, kodėl blogai jaučiasi: jie išsibalansuoja, praranda daug energijos, nes elgiasi priešingai savo emociniams poreikiams“.
Psichologė kiekvienam patartų turėti šiek tiek sveiko egoizmo ir nepataikauti visuotinėms tradicijoms elgiantis „kaip privalu“, o daryti tai, ką norisi daryti.
„Švęsti reikia nuoširdžiai ir saikingai, nejaučiant prievartos, spaudimo iš šalies ir neišsimušant iš įprasto, sveikatą tausojančio ritmo. Pavyzdžiui, jeigu vaikas ar vyresnis žmogus yra pratęs po pietų kelias valandas ilsėtis, pamiegoti ar bent pabūti tyloje, tai šito įpročio reikia laikytis ir per šventes“.
Ką daryti, jeigu namai per šventes pilni giminaičių?
Pasak psichologės, jau nebe tie laikai, kai giminaičiai į svečius atvažiuodavo penkioms dienoms, kartais net nekviesti, ir versdavo šeimininkus jiems tarnauti visiškai juos nualindami.
„Dabar tradicijos keičiasi, atsiranda vis daugiau tolerancijos vieni kitų įpročiams, pagarbos vieni kitų poreikiams. Kas gali į svečius atvykti nekviestas? Nebent patys artimiausi žmonės, vaikai – pas tėvus, broliai – pas seseris, bet ir šiuo atveju, jeigu laisvadienių pasitaiko nemažai, šventėms galima ruoštis iš anksto – viską kartu aptarti ir pasidalinti darbais. Antraip vyresniam žmogui ir širdies veikla per šventes gali sutrikti – iš nuovargio, iš susijaudinimo. Betgi šventės neskirtos gadinti sveikatai, todėl turime būti vieni kitiems atidesni ir nebijoti pirmiausia pasirūpinti savimi“.
Na, o jeigu kam nors ir šiais laikais taip atsitinka, kad tolimi giminaičiai užgriūva įspėję vos prieš dieną ir dargi užsibūna per visas laisvas dienas, psichologė pataria netylėti, o būtinai pasakyti apie savo poreikį pailsėti. „Nes kam reikalingos tokios šventės, kurios atima energiją ir sveikatą?“.
Kaip sugrįžti „į ritmą“?
Po švenčių dažną iš mūsų kamuoja nemiga, maža to – ji vargina netgi vaikus. Pasak R. Zykienės, taip yra todėl, kad jie patiria per daug įspūdžių, sutrikdomas jų įprastas režimas.
Kaip susigrąžinti įprastą ritmą? Pirmiausiai, anot specialistės, reikia įsiklausyti į savo būseną. Paklausti savęs, ko mes norime, kokie mūsų poreikiai. „Duokite laiko sau nusiraminti ir pamažu grįžti į vėžes: saikingai valgyti, saikingai bendrauti ir pan. Na, o jeigu jaučiate, kad nuovargis chroniškas, nepraeinantis arba jis kartojasi kasmet, tuomet verčiau kreiptis į specialistus ir ieškoti individualių jo priežasčių“, – sakė R. Zykienė.
Verta žinoti
Porą dienų po švenčių nesistenkite kalnus nuversti, atidėkite globalius projektus. Užsiimkite reikalingais, tačiau nesudėtingais darbais. Darbo vietoje susikurkite kuo jaukesnę atmosferą – kiek tik leidžia aplinkybės.
Jeigu rytą, kai tik pabundate, jus apima siaubas nuo minties apie darbą, nebarkite savęs ir neskubėkite šokti iš lovos. Atvirkščiai: pasistenkite pagirti save: „Aš – profesionalas, su viskuo susitvarkysiu ir didžiuosiuosi savimi, kai viską padarysiu“.
Paklauskite savęs, kas gali pradžiuginti jus artimiausią savaitgalį, ir būtinai tai įgyvendinkite.
Ar žinote, kad...
didis psichologas Karlas Gustavas Jungas rytą pradėdavo piešdamas mandalas? Pabandykite ir jūs: nupieškite ant lapo didelį apskritimą ir pažymėkite jo centrą. Jeigu jaučiate tam tikrą nestabilumą ar nepasitikėjimą savimi, apskritime dar nupieškite kvadratą. Tada išliekite popieriuje savo nuotaiką visomis ją atitinkančiomis spalvomis...
Andromeda Milinienė
Susiję straipsniai
