Gerklės uždegimas paprastai prasideda gana nekaltu požymiu – kutenimu, bet iš to kutenimo gali kilti gana rimtos ligos: rinofaringitas (nosiaryklės uždegimas), faringotonzilitas (ryklės ir tonzilių uždegimas), faringolaringitas (ryklės ir balso stygų uždegimas). Tačiau neapkraudami medicinos terminais, pasak doc. Algimanto Vingro, kalbėsime paprastai – apie gerklę.
Dažniausiai (net 95 proc. atvejų) ūminį ryklės uždegimą sukelia tie patys virusai, kaip ir kitas ūmias kvėpavimo takų ligas. Vaikai, lankantys darželius, šaltuoju metų laiku ryklės uždegimu gali persirgti net 10–12 kartų, juk virusologai nustatė net 131 įvairų virusą, galintį sukelti šią ligą. Tik labai retai (5–6 proc. atvejų) ryklės uždegimą išprovokuoja įvairios bakterijos.
Kaip apsaugoti
Kaip ir kiekvienam žmogaus organui, ryklei reikia priežiūros ir lepinimo. Todėl tinkamai elgiasi mamos, kurios kavinėse paprašo vaikams atnešti sulčių ne iš šaldytuvo, po karšto valgio neleidžia iškart valgyti ledų, stengiasi, kad vaikas kuo mažiau patirtų temperatūrų kaitą ir iš šilto kambario nepultų atsilapojęs į lauką.
Trumpai galima pasakyti, kad ryklei nepatinka: gėrimai iš šaldytuvo; šaltas valgis po karšto; staigi temperatūrų kaita; sausas kambario oras; sušlapusios ir sušalusios kojos.
Beje, gerklę galima užgrūdinti, tačiau tai reikia daryti ne tada, kai siautėja virusas, o vasarą. Gerklei grūdinti tinka vaisiniai, pieniški, grietininiai ledai, plombyras, tačiau netinka šaldytos sultys, šerbetas. Šis būna sušalę gabaliukais ir gali labai greitai nušaldyti vaiko gleivinę. Geriausia ledų pasigaminti namie, be pridėtinio cukraus, tokie bus sveikesni už pirktus. O duoti galima po vieną porciją per dieną vietoj deserto.
Ką sako, kai skauda
Kiekvienam vaikui, sergančiam tonzilitu, skauda skirtingai, o kai kuriems išvis neskauda. Jeigu vaikas moka kalbėti, prasidėjus ryklės uždegimui, jis sakys, kad gerklę kutena, degina. Skųsis, kad skauda valgant ir geriant, kad skauda ir ausis. Vaikas gali sakyti, kad rydamas ar kalbėdamas jaučia dūrimą, lyg gerklėje būtų svetimkūnis, kiti tikina, kad „šaudo“ ausyse, labiau skauda sukinėjant galvą. Kartais tonzilitas pasireiškia vien kosuliu. Būna ir taip, kad vienintelis lėtinio tonzilito požymis yra blogas kvapas iš burnos, nes tonzilėse susidaro pūlingų kamščių.
Jei mažylis dar nemoka paaiškinti, mamos pastebės, kad jis nenoriai valgo, blogiau miega, zirzia, kosėja sausu, krenkščiančiu kosuliu.
Jei liga įsibėgėja, vaikas pradeda karščiuoti, temperatūra dažniausiai pakyla iki 38,5 laipsnio Celsijaus. Jei prasideda bakterinis tonzilių uždegimas, temperatūra gali pakilti staigiai ir būna aukšta – 38,6 laipsnio C ir daugiau. Kai uždegimas apima balso stygas, prikimsta balsas.
Pastebėję nors vieną šių požymių, bandykite pražiodę vaiką apžiūrėti jo ryklę. Pamatysite ryškiai raudonesnes nei burnos gleivinė žiotis, priekinius tonzilių paviršius ir nelygią galinę ryklės sienelę.
Kaip gydyti
Nors liga dažniausiai būna nesunki, dera pasikonsultuoti su gydytoju, nes tik jis gali įvertinti vaiko būklę ir skirti tinkamą gydymą. Kai ant tonzilių matyti pūlių arba iš jų išsiskiria nemalonaus kvapo skysčio, gydytojas skiria antibiotikų. Kai uždegimas neišplinta į tonziles, antibiotikų nereikia, nes jie neveikia virusų ir organizmo nestiprina.
Šį tą galima padaryti ir namų sąlygomis:
Skysčiai. Duokite gerti daugiau skysčių, jie turi būti drungni.
Mažiau pieno. Jį geriau keiskite jogurtu arba rūgpieniu, kefyru. Pienas (nesvarbu, koks jo riebumas) gali sumažinti ir taip prastą apetitą.
Mažiau maisto. Ligos metu pakinta vaiko skonio suvokimas – jis gali atsisakyti ir mėgstamų patiekalų arba jų paragauti tik kelis kąsnelius. Sveikstantis vaikas pats paprašys valgyti. Visi siūlomi patiekalai turi būti nešalti ir nekaršti.
Vaistai. Jeigu gydytojas skyrė kelis vaistus, negirdykite jų vienu metu. Pertrauka turi būti apie 30–40 minučių. Gerklės skausmą ir uždegimą malšina mikstūros (geriau rinkitės pagamintas iš natūralių medžiagų), aerozoliniai vaistai (balionėliai su ilgu vamzdeliu leidžia tiksliai nukreipti vaisto srovę į reikiamą vietą). Tinka ir skanios čiulpiamosios pastilės ar tabletės. Jų galima duoti vaikams nuo 3–4 metų. Per parą leiskite sučiulpti 3–5, nes, duodant daugiau, gydomasis efektas negreitėja ir negerėja. Neleiskite vaikui jų kramtyti ir ryti nesučiulptų. Jei vaikas kramto arba ryja, pastilių neduokite. Vaistų nuo temperatūros duokite tik tada, kai temperatūra pakilusi iki 38,6 laipsnio C ir daugiau.
Pažink priešą
Ryklės uždegimas kartojasi, nes sukėlėjų yra daug.
Po ligos nedera leisti vaiko į darželį ar mokyklą, kol visiškai neišnyks kosulys. Šis laikotarpis gali užtrukti iki 10 dienų.
Jei gydytojas nustatė pūlinį tonzilitą, vaiko į darželį ar mokyklą neleskite, kol nebus baigtas gydymo antibiotiku kursas.
Kada operuoti tonziles
Operacija – visais atvejais rimta intervencija, todėl ji turi būti svariai pagrįsta. Kai nustatoma, kad vaikas serga lėtiniu tonzilitu, kuris dažnai paūmėja, jau randama komplikacijų požymių, gydymas turi būti radikalus – šalinamas pūlinis židinys iš organizmo. Beje, dažnai, tik pašalinus infekcijos židinį, pavyksta „suvaldyti“ ir kitas vaiko organizmą apėmusias lėtines ligas. Tonzilektomiją galima rekomenduoti, kai gydytojo konstatuota ryklės infekcija kartojasi ir alina vaiką.
Parengta bendradarbiaujant su „Mamos žurnalu“