Kada reikia pasitikrinti dėl šlapimo pūslės vėžio?

Šlapimo pūslės vėžys – klastinga, nelengvai atpažįstama liga, šiandien pagal navikinių ligų paplitimą tarp vyrų užima net 4-ąją vietą, nors juo dažnai serga ir moterys. Šis dažniausias žmogaus šlapimo sistemos piktybinis susirgimas sunkiai atpažįstamas ne tik pačiam žmogui, bet ir šeimos gydytojui, kurį klaidina į uždegimą panašūs, trumpalaikiai simptomai, todėl dažnai ši onkologinė liga aptinkama tik pažengusiose stadijose, o sergamumas ja kasmet vis didėja. Atsižvelgdami į tai, pirmąją prevencinę šlapimo pūslės vėžio programą Lietuvoje pradeda vykdyti Vilniaus universiteto Onkologijos institutas (VUOI) ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos (VULSK).

Nerimą kelianti statistika liudija, jog 2006-2010 m. pažengusios ir išplitusios stadijos šlapimo pūslės vėžio atvejų tarp vyrų padidėjo 3,8 proc., o moterų – net 27,8 proc. „Šie skaičiai įrodo, kad Lietuvoje tikrai trūksta prevencinės šlapimo pūslės vėžio programos, kuri skatintų profilaktines patikras ir šią onkologinę ligą padėtų diagnozuoti ankstesnėse stadijose, tad jį būtų galima lengviau išgydyti, - sako Vyresnysis VUOI ordinatorius, gydytojas urologas Albertas Ulys. VUOI ir VULSK, reaguodami į susidariusią situaciją, teikia žmonėms nuolatines konsultacijas bei informaciją viešojoje erdvėje ir skatina atlikti būtiniausius šlapimo pūslės vėžio diagnostikai tyrimus.

A. Ulys perspėja, kad į specialistus privalu kreiptis vos pasireiškus pirmiesiems trims požymiams, bylojantiems apie organizmo sutrikimą: kraujui šlapime, skausmingam ar padažnėjusiam šlapinimuisi. Gydytojas ramina, jog laiku sureagavus į šiuos simptomus, šlapimo pūslės vėžį galima visiškai išgydyti, tačiau atlikti tyrimus dėl vėžio turėtų ne tik pastebėję pakitimų šlapime, bet ir tie, kurie:

yra vyresnis nei 40 metų;

rūko ar rūkė anksčiau;

turėjo giminaitį sirgusį šlapimo pūslės vėžiu;

ilgą laiką praleido užterštoje aplinkoje (dirbo dažų, gumos, odos pramonėje);

gydėsi jonizuojančia spinduliuote dubens srityje dėl kitų piktybinių ligų.

Nors genetiniai veiksniai bei rūkymas yra  pagrindinės ligos priežastys, gydytojai rekomenduoja visiems atlikti profilaktinius tyrimus, tokiu būdu užkertant kelią vėlesnių ligos stadijų vystymuisi. „Kartą konsultavau pacientą dėl visai kitų bėdų, tačiau jis prasitarė, kad dažnai vargina šlapimo pūslės uždegimas – padažnėjęs ir skausmingas šlapinimasis, tačiau neramino tai, jog pacientas skundėsi ir patamsėjusiu šlapimu bei kraujo lašeliais jame. Atlikus būtinus tyrimus, žmogui buvo diagnozuotas vėžys. Šis atvejis dar kartą parodo, kaip svarbu atlikti visapusiškus tyrimus ir įsitikinti, kokia tiksli šlapimo pakitimų priežastis“, – perspėja A. Ulys.

Net 30 proc. atvejų šlapimo pūslės vėžys diagnozuojamas jau pažengusioje, taip vadinamojoje invazinėje stadijoje. Tokiu atveju galimybė išgydyti žmogų sumažėja iki 50 proc., o neretai to padaryti nebėra įmanoma. Gydytojas perspėja, kad visi minėtieji vėžio požymiai būdingi ir šlapimo pūslės uždegimui, todėl tik tyrimas gali parodyti, kokia liga iš tiesų užklupo žmogų. Rūkaliams A. Ulys rekomenduoja atsikratyti žalingo įpročio – tai padarius rizika susirgti šlapimo pūslės vėžiu per 1-4 metus sumažėja net 40 proc.

Žmonės, kurie pastebėjo minėtuosius šlapimo pūslės vėžio simptomus ar atitinkantys bent kelis rizikos veiksnius, turėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertins ar reikalinga urologo konsultacija.

Daugiau informacijos: www.slapimasbekraujo.lt.