Penktadienis, 2024.03.29
Reklama

Kada medikų atlyginimai nebekels diskusijų? (1)

Ilona Petrovė | 2014-07-09 00:01:20

Vėl diskutuojama dėl medicinos įstaigų darbuotojų atlyginimų. Šįkart – dėl to, kad jie turėtų priklausyti ne nuo įstaigų vadovų valios, o nuo tam tikrų kriterijų: darbo sudėtingumo, specialistų gebėjimų bei kvalifikacijos, kenksmingų sąlygų ir panašiai. Per du mėnesius Lietuvos gydymo įstaigų vadovai turi parengti darbo apmokėjimo tvarkos savo įstaigose projektus ir pateikti juos tvirtinti Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM). Portalas VLMEDICINA.LT domėjosi, nuo ko dabar priklauso medikų atlyginimai ir kaip juos galėtų pakeisti naujoji darbo apmokėjimo sistema.

Pinigai
Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas S. Gendvilis mano, kad įgyvendinant bendrą sveikatos priežiūros įstaigų politiką nemažai pastangų gali pareikalauti tai, kad gydymo įstaigų pavaldumas yra nevienodas. © Fotolia.com

Birželį Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) Trišalės tarybos posėdyje Valstybinės ligonių kasos (VLK) pateikė informaciją: per pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinis mėnesinis darbo užmokesčio fondas išaugo iki 150 mln. litų, tai keliais milijonais daugiau negu buvo prieš krizę 2008 metais, tačiau vidutinis darbo užmokestis nepakito. Tai labai nustebino sveikatos apsaugos ministrą Vytenį Povilą Andriukaitį, kuris pabrėžė, jog medicinos darbuotojų atlyginimai neturi priklausyti nuo įstaigų vadovų valios. Todėl būtina sukurti bendrą sveikatos priežiūros įstaigų darbo užmokesčio politiką, kad atlyginimai būtų skaičiuojami pagal tam tikrus kriterijus, skatintų darbuotojus dirbti ir užsidirbti. Tad ministras įpareigojo gydymo įstaigų vadovus iki rugsėjo 1 dienos parengti darbo apmokėjimo tvarkos savo įstaigose projektus ir pateikti juos SAM.

Riboja kolektyvinė sutartis

Portalo kalbintas Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas Stasys Gendvilis nemano, jog medicinos įstaigų darbuotojų atlyginimus lemia jų vadovai.

Liutauras Labanauskas
Lietuvos gydytojų sąjungos prezidento L. Labanausko nuomone, pagrindinės problemos – ydinga priedų sistema ir slaugytojų darbo užmokesčio skaičiavimas. „Ad verum“ nuotr.

„Tikrai nenorėčiau sutikti, kad sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo užmokestis priklauso nuo jų vadovo valios. Juk be kiekvienos įstaigos vadovo yra dar ir administracija, Stebėtojų taryba, steigėjas. Galiausiai, juk pasirašoma kolektyvinė sutartis. O joje darbuotojai sutaria su darbdaviu dėl darbo, apmokėjimo, garantijų, ekonominių ir kitų sąlygų. Visa tai derinama kartu su profsąjunga ar profsąjungomis, jei yra kelios, ir visais darbuotojais. Ji pasirašoma, kai yra bendras sutarimas. Taigi, kaip matyti, vienas vadovas mažai ką gali“, - įsitikinęs S. Gendvilis.

Kita vertus, pasak gydytojo, atlyginimų fondas yra ribotas (iš viso jis sudaro apie 65-75 proc. viso sveikatos priežiūros įstaigos biudžeto), tad mažai ką galima keisti. S. Gendvilio teigimu, nors darbo užmokesčio fondas paskutiniaisiais metais augo, tačiau medikams darbo užmokestis mažai tepasikeitė. Jo nuomone, fondas išaugo, nes padidinta minimali mėnesio alga.

Nevienodas pavaldumas

Pasak Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidento, bendra sveikatos priežiūros įstaigų politika yra gerai. Tačiau labai svarbu ir tai, kaip ji bus įgyvendinama. O tam, S. Gendvilio nuomone, gali prireikti nemažai pastangų, nes yra nevienodas įstaigų pavaldumas.

„Kitas klausimas, kaip pavyks įgyvendinti. Natūralu, kad viskas turi būti suderinta su steigėju. Daugelio sveikatos priežiūros įstaigų steigėja yra Sveikatos apsaugos reikalų ministerija. Čia viskas suprantama, - pasakojo S. Gendvilis. - Tačiau kaip derinama bus su savivaldybėmis, kurios taip pat yra dalies įstaigų steigėjos? Ar čia viskas bus sklandu? Prireiks nemažai pastangų, tikrai nebus lengva reglamentuoti“.

Netvarka atlyginimų fonde

Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas portalui VLMEDICINA.LT sakė, jog galbūt bendra sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo sistema suteiktų daugiau aiškumo. Pasak prezidento, tik kol ji neparuošta, spėlioti sunku: „Įstaigos pačios nusistato atlyginimų mokėjimo tvarką, kurią patvirtina steigėjas. Nors daugumos steigėja yra Sveikatos apsaugos ministerija, kai kurių išlieka savivaldybės. Problema yra atlyginimų fondas. Jis yra toks, koks yra. Jei šį fondą nustačius bus daugiau tvarkos, tuomet tokia sistema gerai. Tik dabar iš anksto, kol dar nėra paruošta bendra medikų darbo apmokėjimo tvarka, sunku ką pasakyti“.

Pasak gydytojo, statistika rodo, kad grįžta į ikikrizinį laikotarpį – atlyginimų fondas pasiekė 2008 metų lygį, tik, štai, atlyginimai tarsi neišaugo.

„Jei bazinis atlyginimas skaičiuojamas pagal koeficientą, svarbu žinoti, kas yra bazinis skaičius. Jei jis pasirenkamas skaičiuoti pagal balą (o jo vertė yra sumažėjusi), todėl ir galime sakyti, kad atlyginimai nekilo. Bazinis skaičius turėtų būti visiems vienodas, galbūt naujoji sistema tai numatys“, - svarstė sąjungos prezidentas.

Ydinga priedų sistema

L. Labanauskas pasakojo, kad darbo sutartyse numatyta, koks ir kaip turi būti mokamas atlyginimas. Ir pagal jas darbo užmokesčio sumažinti negali niekas, nebent tik padidinti. Bet, jo nuomone, problema - ne čia, o priedų sistemoje.

„Be bazinio atlyginimo, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai prie darbo užmokesčio gauna priedus: už papildomą darbo krūvį ir pan. Ir kartais, ne paslaptis, jis yra beveik tokio paties dydžio, kaip atlyginimas. Tarkim, jūs gaunate 2000 Lt bazinį atlyginimą, o realiai 3500-4000 Lt. Taigi tai, kas yra virš bazinio atlyginimo, yra priedai“, - aiškino Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas.

Pasak jo, o priedai jau priklauso nuo vadovų, o tiksliau gal – nuo įstaigos administracijos.

„Žinoma, kiekvienas vadovas turi turėti kažkokių svertų gerai dirbantiems darbuotojams skatinti ir motyvuoti. O nenorintys dirbti taip pat turėtų jausti darbo užmokesčio skirtumą. Tik štai tokia tvarka, kai priedai yra beveik atlyginimo dydžio, tikrai negera. Nesakau, kad visose įstaigose taip yra, bet tokia problema žinoma“, - sakė L. Labanauskas.

Jis įsitikinęs, kad naujoji darbo užmokesčio politika turėtų išspręsti priedų klausimą. Pasak L. Labanausko, jie turėtų būti mažesni: „Priedai galėtų sudaryti tik 20-30 proc. atlyginimo. Galbūt to subjektyvizmo būtų mažiau. Nors, kaip minėjau, vadovai turi turėti priemonių darbuotojams skatinti. Todėl priedų sistema turėtų likti, tik kiek kitokia.

Už analogišką darbą – skirtingas atlygis

Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas L. Labanauskas įsitikinęs, jog naujoji darbo užmokesčio sistema turėtų suvienodinti atlygį už analogišką darbą.

„Sutikite, nenormalu, kai už tą patį darbą skirtingose įstaigose mokamas nevienodas atlyginimas. Žinoma, kad į rajonus atvykstantys gydytojai gauna daugiau nei kolegos, dirbdami vietoje. Iš vienos pusės, suprantama - juk kaip įstaigos vadovui pritraukti trūkstamų specialistų?

Tačiau nenormalu, kai analogiškas darbas įvertinamas užmokesčiu, kuris skiriasi 3-4 kartus. Taip neturėtų būti ir taip nė vienoje ES šalyje nėra. Aišku, jis gali skirtis keliais procentais, bet ne kelis kartus. Šiuo požiūriu bendra sistema būtų labai gerai, gal neliktų tokių disproporcijų“, - įsitikinęs L. Labanauskas.

Skaičiuojamas etatais

Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas L. Labanauskas sakė, kad gydytojų darbo apmokėjimo tvarka lyg ir aiški: „už tai, kas tu ir koks tu“. Nors ir čia, kaip minėjo, daug keistinų dalykų. Tačiau, pasak jo, daugiau problemų kyla dėl slaugytojų darbo užmokesčio, kuris dabar skaičiuojamas etatais.

„Kalbant dėl slaugytojų atlyginimų, manau, problemos yra kur kas gilesnės. Dabartinė tvarka numato, kad joms mokama pagal etatus, kurie priklauso nuo stacionaro lovų skaičiaus. O tas lovų skaičius juk ne auga, kaip tik nuolat mažėja. Taigi reikėtų atsisakyti tokios praktikos mokėti pagal lovų skaičių. Reikia nustatyti kitus kriterijus, atsižvelgti į darbo krūvį ir sudėtingumą bei kitus dalykus“, - mano L. Labanauskas.


VLmedicina.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Sveikatos apsauga
skaityti komentarus (1)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Kokios klaidos daromos prie šventinio stalo?
Likus vos kelioms dienoms iki Velykų, daugybė žmonių pradeda planuoti, kokie patiekalai nuguls ant stalo šalia margučių....
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kviečia paminėti autizmo mėnesį
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su aut...
Kaip tinkamai išsirinkti veido kremą iš plataus asortimento?
Tinkamo veido kremo pasirinkimas labai svarbus. Prie odos poreikių ir trūkumų pritaikyta kosmetikos priemonė veiksmingai...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų