Klausimas: Sveiki, nežinau net nuo ko ir pradėti. Iš vienos pusės esu laiminga ir gyvenu gerai (dėl to, nes turiu vaikiną, kurį myliu), tačiau iš kitos pusės mane persekioja baimė ir liūdesys. Esu studentė, todėl gyvenu kitame mieste nei mano mama. Ji gyvena viena, nes turėjo sunkias skyrybas su mano tėčiu. Svarbu paminėti, kad ji dėl to nesidžiaugia ir kaltina visus aplinkinius, įskaitant ir mane. Dėl šių skyrybų ji pradėjo depresuoti, išgėrinėti kiekvieną dieną. Be to, ji prasiskolino daug pinigų iš svetimų žmonių. Dabar tos skolos ją smaugia, ir ji vis kalba, kaip jai sunku ir blogai, ir kad sugražinčiau jai tėvą (jos vyrą), nors jis aiškiai pasakė, kad su ja jis būti nebegali ir nenori.
Man skaudu ją tokia matyti, mes labai pykstamės ir aš net nenoriu pas ją važiuoti. Kai grįžtu į gimtąjį miestą, miegoti aš einu pas savo vaikino tėvus, kad tik nereikėtų būti su ja. Kartais iš pareigos aš atvažiuoju į mamos namus, bet nenoriu to daryti viena, nes man per skaudu, tai tempiuosi ir vaikiną kartu. Neseniai jis man užuominomis pareiškė, jog nenori važiuoti pas mano mamą su manimi. Aš pasakiau, jog norėčiau, kad jis būtų šalia. Tačiau draugas nenori daugiau manęs taip palaikyti. Geriausių draugių aš neturiu, esu labai uždaras žmogus, niekam nepasakoju apie šią situaciją ir kas vyksta su manimi. Aš viduje jaučiu didelį skausmą. Nežinau, su kuo kalbėtis, ką daryti. Taip pat bijau prarasti vaikiną, kurį myliu, bet nežinau, ar aš jam rūpiu, kai jis atsisako būti šalia, kai man sunku. Kyla abejonės, ar verta bandyti jį išsaugoti… Nesitikiu atsakymo, tiesiog nebežinau, į ką kreiptis ir ko klausti, ką sakyti. Mama prašo, kad pasiimčiau paskolą jos skoloms padengti, bet aš studentė, neturiu nei darbo, nei pinigų. Gyvenu iš tėčio siunčiamų alimentų ir pinigėlių, kuriuos pavyko užsidirbti vasarą. Indrė (vardas pakeistas)
Atsako Linga Švanienė, integralinio neuroprogramavimo psichoterapeutė
Sveika, Indre, suprantu, kad tau gaila kenčiančios mamos, yra skaudu girdėti jos kaltinimus, kelia pyktį ir į neviltį varo mamos reikalavimai imti paskolą ir dengti jos skolas. Situaciją dar labiau sunkina nusivylimas vaikinu, nes jis nenori kartu su tavimi lankyti tavo mamos, užeina mintys, kad gal tu jam nerūpi, o kartu kyla ir baimė prarasti draugą.
Visos šios sumaišties, esančios tavo galvoje, priežastis – nemokėjimas susistatyti aiškių ribų. Tu griežtai apsibrėžei ten, kur galėtų būti kur kas daugiau erdvės: esi labai uždara ir neįsileidi į savo gyvenimą draugių, kurioms galėtum pasipasakoti, kaip jautiesi. O štai ten, kur būtina statyti ribas, ten nieko nėra. Kalbu apie santykius su mama.
Sutinku, kad tavo mama taip pat nemoka statyti ribų, todėl negalėjo to išmokyti tavęs. O štai tėtis tas ribas tarp savęs ir buvusios žmonos nubrėžė griežtai: nebegaliu ir nenoriu. Mokykis iš jo. Tu nesi Dievas ir negali (atrodo, kad dar nori) gyventi mamos gyvenimo ir spręsti jos problemų. Padėti žmogui galima tada, kai jis pats kabinasi, ieško išeičių, kad ir klupdamas eina, o ne tada, kai dėl nesėkmių kaltina kitus ir stengiasi juos užkrauti savo bėdomis. Kiek laiko tu dar ketini priiminėti šį purvą į save ir dėl to kentėti?
Kita pusė, kur vėl iš tavo pusės nėra ribų, tai tavo santykiai su draugu. Tu kaip mama, nesprendi savo problemų, o permeti jas vaikinui ir pyksti, kai jis pasako: gana! Vietoj to, kad atsipeikėtum ir suprastum, kad kažkas čia ne taip, pyksti ir meti jo pusėn kaltinimus (ir vėl kaip mama), kad atseit aš jam nerūpiu.
Tai tiesa, kad prie to, kas tave dabar verčia kentėti, prisidėjo mama ne tik dabar, bet ir tavo vaikystėje, tačiau kviečiu ne kaltintį mamą, o pradėti spręsti savo problemas. Pačiai vienai susitvarkyti bus nelengva, todėl ieškok būdų, iš kur gauti pinigėlių profesionalaus psichoterapeuto pagalbai. Gal tėtis sutiktų padėti, įtikintas, kad tas lėšas ne skandinsi mamos problemų liūne, o panaudosi sau labai svarbiems tikslams.
Avialinijų saugos instrukcijoje nurodyta, kad avarijos atveju keliaujanti su vaiku mama visų pirma turi užsidėti deguonies kaukę sau, o tik paskui vaikui. Ar žinai, kodėl yra toks reikalavimas? Jei mama pasirūpins savimi, ji maksimaliai galės padėti savo vaikui. Jūsų situacijoje mama elgiasi kaip neatsakingas vaikas ir iš tavęs reikalauja būti jos gelbėtoja. Tam, kad galėtum jai padėti, visų pirma turi pasirūpinti savimi. Sėkmės!