Sunkieji metalai veda iš proto: nuo depresijos iki Alzheimerio

Mūsų organizmas yra sudėtinga, kompleksinė laboratorija. Įvairių cheminių elementų, įskaitant ir metalus, pusiausvyra gali lemti ne tik gerą savijautą, bet ir įvairias ligas ar sutrikimus. Ne išimtis – negalavimai, kuriuos mes įpratę sieti su psichika. Pavyzdžiui, ūmi ar nemotyvuota agresija, depresija, nuolatinis nuovargis, demencija, Parkinsono liga, Alzhaimeris ir net toks vis dar paslaptingas sutrikimas kaip autizmas. Pasirodo, šias ligas ir sutrikimus gali sukelti ir apsinuodijimas sunkiaisiais metalais.

Reklama

Agresiją bandė malšinti psichiatrai

Ketvirtą dešimtmetį sunkiaisiais metalais apsinuodijusius pacientus gydanti Lietuvoje žinoma toksikologė habil. dr. Marija Ramanauskaitė galėtų papasakoti ne vieną istoriją. Jos mokslo darbai irgi patvirtina: daugybė negalavimų, o ypač tie, kurių kilmė kitų specializacijų gydytojams nėra aiški, gali sukelti į organizmą patekusios toksinės medžiagos. Tarp pačių nuodingiausių – sunkieji metalai, kurie sutrikdo įvairių organų veiklą, pažeidžia centrinę nervų sistemą.

Tarp gydytojos pacientų ligos istorijų – vaikino, kuris apsinuodijo uždarbiaudamas Vokietijoje.

„Tai buvo sąvartyno tvarkymo darbai. Po mėnesio vaikinui ėmė labai skaudėti galvą. Namo grįžo labai piktas, nuolat įsiveldavo į muštynes. Teko net iškviesti psichiatrinės įstaigos brigadą, kad mušeiką suvaldytų. Tačiau ten medikai jį gydyti atsisakė: ne jų pacientas. Galiausiai vaikino kraujyje buvo nustatyta labai didelis gyvsidabrio kiekis, jam paskirtas gydymas“, – pasakoja habil. dr. M. Ramanauskaitė.

Kaupiasi žmogaus organizme

Gydytoja atkreipia dėmesį, kad sąvartynai, į kuriuos dėl žmonių neatsakingumo ar neišmanymo patenka daug pavojingųjų atliekų, gali tapti ne vieno negalavimo priežastimi. „Čia gali būti įvairiausių nuodingų medžiagų – asbesto, gyvsidabrio ir visokių kitokių dalykų. Žmonės į šiukšlių konteinerius meta viską, kas nereikalinga“, – sako gydytoja.

Habil. dr. Marija Ramanauskaitės teigimu, į žmogaus organizmą patenkantys toksiški metalai išstumia žmogui reikalingus metalus, be to, nėra pašalinami, o kaupiasi žmogaus organizme.

„Besikaupiantys organuose sunkieji metalai pažeidžia šių organų struktūras. Dėl to gali būti imituojami lėtinių somatinių ligų klinikiniai vaizdai, kurie tampa įvairių ligų kaukėmis. Galvos svaigimas, pykinimas, rankų drebėjimas, koordinacijos sutrikimas, nuovargis gali sukelti įtarimą, kad ligonis apsinuodijo metalais. Labai dažnai gydytojai ilgai neranda ligos, ir būtent tokiais atvejais reikėtų ištirti, ar tai nėra toksiškų metalų poveikio pasekmė“, – sako gydytoja.

Jei žmogus be aiškios priežasties suserga depresija, jam gydytoja irgi rekomenduoja išsitirti metalų kiekį organizme. Nes intoksikacija metalais irgi gali būti susirgimo priežastis. Lengvai apsinuodijus švinu, žmogų pykina, skauda arba spaudžia galvą, gali išryškėti depresijai būdingi simptomai, pasireikšti įvairūs skausmai širdies plote, žmogus prakaituoja. Kai tik nustatoma negalavimų priežastis ir pradedamas gydymas, šie simptomai ima silpnėti ir galiausiai išnyksta.

Sukelia autizmą

Habil. dr. M. Ramanauskaitė taip pat yra nustačiusi, kad apsinuodijimas sunkiaisiais metalais kūdikystėje ar ankstyvojoje vaikystėje gali tapti autizmo priežastimi. Daugelis medikų iki šiol esą tvirtina, kad autizmas nėra pagydomas, nors tuo pat metu pastebėta, kad autizmo simptomai, pasikeitusi vaiko elgsena pasireiškia tik nuo 1,5 metų.

Gydytojai pavyko išsiaiškinti, kad tokių vaikų su autizmo diagnozėmis kraujyje randami gerokai, kartais ir dešimt kartų daugiau nei norma, padidinti toksiškų metalų kiekiai – ir tai būna ne vienas metalas, o visa jų puokštė. Į kūdikio organizmą šios toksiškos medžiagos, anot medikės, patenka ne tik per orą, vandenį, maistą, bet ir per nesaugius žaislus.

Habil. dr. M. Ramanauskaitės patirtis rodo, kad kūdikių ir mažų vaikų autizmas gali būti pagydomas tomis pačiomis apsinuodijimų terapijos priemonėmis.

Gydyti reikia nedelsiant

Autizmo ir toksiškų metalų kiekio organizme sąsają yra aptikę ir japonų medikai – habil. dr. M. Ramanauskaitė apie tai skaitė specialioje medicinos literatūroje. Gydytoja žengė toliau – ėmėsi gydyti autizmu sergančius mažus vaikus ir jai pavyko pasiekti puikių rezultatų. Tačiau negydant ankstyvajame amžiuje pasekmės gali būti negrįžtamos – autizmas liks visam gyvenimui.

Anot habil. dr. M. Ramanauskaitės, žmogaus organizmą apnuodijantys sunkieji metalai gali būti ypač pavojingi ne tik vaikams, bet ir vyresnio amžiaus žmonėms.

„Lėtinis apsinuodijimas sunkiaisiais metalais pažeidžia centrinę nervų sistemą ir vieniems gali sukelti Alzhaimerį, o kitiems – Parkinsono ligą. Deja, dažniausiai tai yra jau negrįžtamos apsinuodijimų sunkiaisiais metalais pasekmės“, – aiškina gydytoja.

Gydytojos tvirtinimu, apsinuodijimas sunkiaisiais metalais yra pagydomas, jei tik negalavimų priežastis laiku diagnozuojama. Nustačius didelius sunkiųjų metalų kiekius organizme gydyti reikia nedelsiant. Taikant gydymą sunkiuosius metalus iš organizmo išvedančiais preparatais, pasveiksta netgi tie, kurie dėl apsinuodijimo nebegali patys kvėpuoti ir jų kvėpavimą dirbtinai palaiko tik aparatai.

Patys teršiame aplinką

Pavojingąsias atliekas tvarkančios bendrovės „Toksika“ generalinio direktoriaus Arūno Dirvinsko teigimu, vis dar labai daug mūsų šalies gyventojų neatsakingai meta į bendrųjų ar net rūšiuotų atliekų konteinerius atliekas, kurias saugiai sutvarkyti gali tik specialią sertifikuotą įrangą turinčios įmonės.

„Į bendrųjų ar rūšiuotų atliekų konteinerius patenkančios pavojingosios atliekos užteršia nepavojingas atliekas, kurios galėtų būti lengvai perdirbamos. Tai labai apsunkina rūšiavimo ir perdirbimo procesą bei griauna gerą idėją mažinti aplinkotaršos poveikį žmogui ir visai planetai. Negana to, šalia gyvenamųjų namų esančiuose konteineriuose esančios atliekos tampa taršos šaltiniu čia gyvenantiems žmonėms. Besivystantis medicinos mokslas šiandien atranda vis daugiau negalavimų, ligų ir sutrikimų, kurie aiškinami įvairių toksiškų medžiagų poveikiu. Tai – rimtas argumentas, kodėl privalome būti atsakingi už taršą ir saugų atliekų tvarkymą“, – sako A. Dirvinskas.

Iš pavojingųjų atliekų, kurios galėtų užteršti aplinką sunkiaisiais metalais, jis išskiria net keliolika pavojingųjų atliekų.

„Tai – naftos produktų atliekos, naftos produktais užterštos atliekos, pavojingos transporto priemonių atliekos, sunkiaisiais metalais užterštos atliekos, cheminių medžiagų atliekos, galvaniniai elementai, akumuliatoriai, buitinės chemijos produktai, lakų, dažų, skiediklių atliekos, cheminėmis medžiagomis užteršta pakuotė ir medžiagos, panaudoti tepalai, tepalų filtrai ir kitos naftos produktų atliekos, gyvsidabrio turinčios atliekos, naudotos padangos. Visos šios atliekos neturėtų patekti į bendrųjų ar rūšiuotų atliekų konteinerius, o turėtų būti tvarkomos specializuotose įmonėse. Mūsų įmonė turi visas moderniausias priemones, kaip tai padaryti saugiai“, – aiškina „Toksika“ vadovas.

Teršalai – sandėliukuose ir pamiškėse

A. Dirvinskas taip pat atkreipia dėmesį į dar pavojingesnį elgesį: nemažai žmonių pavojingas atliekas laiko savo sandėliukuose, rūsiuose, garažuose ar tiesiog gyvenamųjų namų kiemuose. Panaudota alyva sudeginama skysto kuro katiluose, skirtuose šildyti patalpas, o joje esantys toksiški sunkieji metalai paskleidžiami kartu su dūmais.

Neatsakingą žmonių elgesį rodo ir pamiškėse suverstos šiukšlės – tarp jų taip pat gali pasitaikyti toksiškų atliekų, kurios patenka į dirvožemį ar atmosferą, užteršia gamtą, pasėlius, daro žalą gyvūnijai, augalijai ir žmonėms.

Grybauti ir uogauti tokiuose užterštuose miško plotuose, o paskui valgyti čia surinktas uogas ir grybus A. Dirvinskas nerekomenduotų niekam.