Ką reikėtų žinoti, kad mityba dobiliukais nepakenktų
Vien augalinės kilmės produktus vartojantys žaliavalgiai gali pristigti būtinų maistinių medžiagų, o į savo racioną įtraukę termiškai neapdorotus gyvulinės kilmės produktus, labiau rizikuoja apsinuodyti. Taip teigia LRT.lt kalbintos gydytojos bei maisto saugos specialistės.
Nors visi mitybos specialistai sutaria, kad žmogaus racione turėtų būti kuo daugiau vaisių ir daržovių, vien daržovėmis ir žolėmis apsiriboti klaidinga, sako gydytoja, maisto saugos specialistė Roma Bartkevičiūtė.
„Teoriškai galbūt ir galima iš žaliavalgiškų produktų sudėlioti organizmui reikalingą racioną, tačiau praktiškai tai neįmanoma. Kartais tokios mitybos pradžioje žmonėms atrodo, kad jų savijauta labai pagerėjo, tačiau tam tikrų maistinių medžiagų trūkumas gali pasireikšti po net po metų ar poros.
Antra vertus, negalima pulti į jokius kraštutinumus. Tradicinės sveikos mitybos šalininkai taip pat sako, kad reikia vartoti daugiau augalinės kilmės produktų nei gyvūninės, bet daugiau, o ne vien tik augalinės. Žmonės išgirsta tą patarimą ir turbūt pagalvoja, kad padarys dar geriau“, – aiškina specialistė.
Pašnekovės teigimu, žaliavalgystė tapo mada, kuri gali ir pakenkti. Jei kažkam dėl tam tikrų priežasčių toks mitybos būdas padėjo pagerinti sveikatą, tai nereiškia, kad jis tiks kitiems.
Gali pritrūkti maistinių medžiagų
Šeimos gydytojos Natalijos Vaicekauskienės teigimu, jos praktikoje būta ne vieno paciento, kuris skundėsi prasta savijauta dėl žaliavalgiškos mitybos, tačiau tai nėra dažni atvejai. Dietologė Kristina Jasmontienė sako taip pat ne kartą sulaukusi pacientų, kurių mėginimai praktikuoti žaliavalgystę lėmė labai sumažėjusį svorį, pablogėjusius kraujo tyrimus.
„Problema – ne būtent šis mitybos būdas, o nesubalansuota mityba. Subalansuoti mitybą valgant tik žalią maistą dažnai sudėtingiau, nei maitinantis įprastai.
Bėdų dažniausiai kyla dėl geležies stokos. Nors augalinės kilmės maiste jos net daugiau nei gyvulinės, geriau pasisavinama būtent gyvuliniuose produktuose esanti geležis. Geriausia derinti abu šiuos šaltinius, tuomet geležies stoka, bent jau susijusi su mityba, tikrai mažai tikėtina“, – kalba K. Jasmontienė.
Savo ruožtu R. Bartkevičiūtė išskiria du žaliavalgių tipus. Vieni jų valgo net ir gyvulinės kilmės produktus – pieną, kiaušinius, tačiau šie būna termiškai neapdoroti. Nors vartojant tokius produktus padidėja apsinuodijimo rizika, reikalingų maistinių medžių organizmas gauna pakankamai.
„Tačiau jei kalbame apie mitybą, kai valgomi tik žali augalinės kilmės produktai, visai kas kita. Tačiau apie visišką gyvulinės kilmės produktų pašalinimą iš savo raciono negalime net kalbėti, nes maistinių medžiagų turime gauti iš visų maisto produktų grupių. Ta žaliavalgystės forma, kai mintama vien tik grūdais ir daržovėmis, nėra moksliškai pagrįsta“, – sako R. Bartkevičiūtė.
Anot N. Vaicekauskienės, net valgant nemažai riešutų ir ankštinių produktų, organizmas, ypač jaunų ir veiklių žmonių, gali pristigti baltymų. Be to, riešutuose bei grūdų luobelėse esančios skaidulos gali apsunkinti kitų medžiagų įsisavinimą, sukelti virškinimo problemų. O termiškai nė kiek neapdoroti ankštiniai produktai turi negerų medžiagų, kurios suyra termiškai apdorojant.
Rizikuojama apsinuodyti
Valgydami daržoves ir vaisius iš daržo ar prekybos centrų žaliavalgiai nerizikuoja apsinuodyti labiau nei kitokį mitybos būdą pasirinkę žmonės. Rizika atsiranda tuomet, kai į žaliavalgišką racioną įtraukiama termiškai neapdorota mėsa, pieno produktai, kiaušiniai, sako N. Vaicekauskienė.
Jai antrina ir gydytoja, maisto saugos specialistė R. Bartkevičiūtė: „Neapdoroti produktai gali turėti mums naudingų savybių, tačiau ir riziką apsikrėsti tam tikromis ligomis. Gali gauti net tokią ligą, nuo kurios nežinia, ar pasveiksi.“
Rizika apsinuodyti padidėja ir prisivalgius žolių ar uogų, kurių gerai nepažįstame. Socialiniuose tinkluose esančiose žaliavalgių grupėse dažnai galima pamatyti virtualių mėgėjiškų konsultacijų, ar visi dobilai, kiaulpienės bei neaiškios, bet žavios raudonos uogos yra valgomos.
„Kaip grybautojai sezono metu užpildo toksikologijos skyrių, taip būna ir su tomis uogomis. Esama augalų, vedančių vaisius, kurių viena to paties augalo atmaina yra valgoma, kita – nuodinga. Tad tokie virtualūs pasitarimai socialinių tinklų grupelėse gali būti pavojingi“, – kalba N. Vaicekauskienė.
Pataria neperlenkti lazdos
Pasak K. Jasmontienės, žaliavalgiškos mitybos raciono privalumas yra tas, kad jame daug daržovių, vaisių, ankštinių produktų, riešutų, sėklų. Tai produktai, kurių valgome nepakankamai, kai tuo metu mėsos, visuomenės tyrimų duomenimis, valgome per daug.
„Tačiau visada svarbi pusiausvyra. Jei neatsisakant kitų produktų į mitybą pavyksta įtraukti žaliavalgystės principus, tai – geriausia mūsų sveikatai.
Koreguojant savo mitybą svarbu nepamiršti, kad tiesiog išbraukti iš raciono didelės mitybinės vertės produkto negalima, jį būtina adekvačiai pakeisti, tik tuomet mityba bus sveika. Tai galioja ir mėginantiems žaliavalgystę“, – teigia K. Jasmontienė.
Savo ruožtu J. Vaicekauskienė sako griežtai nerekomenduojanti žaliavalgiškai maitinti savo vaikų, o suaugusieji turėtų labai gerai apskaičiuoti, kiek mineralų, kitų būtinų medžiagų gaus iš savo žalio maisto.
„Esu prieš vaikų žaliavalgystę, o jauniems, vyresnio amžiaus žmonėms kartas nuo karto pakeisti mitybos režimą, mažinant gyvulinės kilmės produktų vartojimą, yra pravartu. Tačiau tai daryti reikia saikingai“, – tikina N. Vaicekauskienė.
Vilija Andrulevičiūtė,
Susiję straipsniai
