Jurbarko medikai nenori dirbti socialinių darbuotojų ir vadybininkų darbo (1)

„Visi matome, kad padėtis sveikatos apsaugos sistemoje blogėja, o garsiai deklaruojama,  kad gerėja. Keičiasi valdžia – keičiasi sprendimai. Direktyvos,  nuleistos  iš aukščiau, nepagrįstos ir, kol nepertvarkyta sistema, sunkiai įgyvendinamos, politikų sprendimai  nenuoseklūs“, - ketvirtadienį diskusijos su „Vakarų Lietuvos medicinos“ kūrybine grupe metu sakė Jurbarko  ligoninės direktorius  Aivaras Šlekys.

Diskutuodami apie šiuolaikinę gydytojo darbo sampratą, ligoninės gydytojai akcentavo, jog reforma sveikatos apsaugos srityje neįvyks, kol neįvyks teigiami pakitimai socialinėje sferoje.

Šiuo metu rajono žmonių socialinė padėtis vis prastėja – vyrauja skurdas, nedarbas, vaikai gyvena be tėvų, nes šie uždarbiauja užsienyje.

„Medikams tenka spręsti daug socialinių problemų, ir tai „suvalgo“ didžiąją jų darbo laiko dalį. Kai kreipiasi sveikatos draudimu nedraustas žmogus, tenka pasirūpinti jo kompensuojamųjų vaistų knygute, išspręsti kitus socialinius klausimus. Todėl gydymui laiko lieka vis mažiau“, - apgailestavo  medikai.

Jie sutiko, jog situacija iš esmės pagerėtų, jei į sistemą būtų integruoti sveikatos vadybininkai, socialiniai darbuotojai, kaip yra kitose šalyse. Be to,  galima būtų dalį darbo perleisti slaugytojams, išplėtus jų kompetenciją. Kol kas jų kompetencijos esą neužtenka, kad būtų galima skirti daugiau pareigų. Tačiau reikia pradėti nuo mažų reformos modelių įgyvendinimo. Pavyzdžiui, išplėtus vienų slaugytojų kompetenciją pamažu daugiau jos įgytų ir kitos, nes  vienos galėtų mokyti kitas.

Jurbarko ligoninei trūksta chirurgų ir traumatologų, skyriai perpildyti, ligonių srautai didėja. Direktoriaus A. Šlekio manymu, taisyklė „yra lova – bus ligonis“ neteisinga.

Jei reforma būtų įgyvendinta iki galo, - šiai rajoninei ligoninei neleista teikti chirurgijos bei neurologijos paslaugų, - regioninės ligoninės nebesusitvarkytų su padidėjusiais ligonių srautais, - įsitikinę diskusijoje dalyvavę medikai.

Jie sutiko,  kad situacija Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje pagerėtų, jei atsirastų kelios ligonių kasos ir jos tarpusavyje konkuruotų. O integravus į sveikatos apsaugą vadybininkus ir socialinius darbuotojus, reformavus sistemą kompleksiškai, žmonės būtų labiau patenkinti jiems teikiamomis paslaugomis, o medikams kainuotų tai mažiau jėgų ir pastangų.