Antradienis, 2024.03.19
Reklama

Juozas Ruolia: apie sėklas, grybus, vandenį, skrandžio rūgštingumą, migreną

Zita Kelmickaitė, LRT RADIJO laida „Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite“ | 2017-09-15 12:25:56

Rekomendacijos persirgus įvairiomis ligomis nebevartoti cukraus tėra legendos, LRT RADIJUI sako Nacionalinio vėžio instituto fitoterapeutas Juozas Ruolia. Anot jo, kepenyse visada turi būti gliukozės, kuri gaunama būtent iš cukraus, o dėl gliukozės trūkumo gali netgi pasireikšti migrenos priepuoliai. Jis priduria – nederėtų skaičiuoti ir, kiek išgeriate vandens, užtenka vadovautis paprasta taisykle.

Daigintos sėklos. © VLMEDICINA.LT (A. Kubaičio) nuotr.

– Per muges matome jaunus žmones, kurie parduoda įvairiuose indeliuose sudaigintų sėklų. Visi akcentuoja, kaip sveika valgyti tuos daigus. Ar taip iš tikrųjų yra?

– Didžiausia bėda, kad, turėdami 15–20 daržovių, esame save nuskurdinę. Negauname vitaminų, fermentų, enzimų, mūsų organizme nėra fermentų, kurie skaido augalų celiuliozę, ląstelieną. Tik perlaužus ląstelę iš jos pasisavinami vitaminai ir fermentai.

Genetiškai žmogus užkoduotas užaugusiam svogūnui, grūdui, saulėgrąžai. Daiguose yra auksinų. Jeigu iš tų daigų padarytų sulčių ir jų įpiltume į ląstelių kultūrą, kur auga vėžinės ląstelės, jos dvigubai ar trigubai greičiau pradėtų augti.

Vitaminai ir fermentai vaidina antraeilį, trečiaeilį vaidmenį. Auksinai ir geberelinai turi kancerogeninių savybių. Pakitusią ląstelę, nuvargusią ląstelę su kancerogenu, be vitaminų, be enzimo, be fermentų jie paveikia taip, kad ląstelėje slypinčius pagedusius genus paskatina ne atsistatyti, o daugintis.

Kol kas venkite genetiškai nepriimtinų daigintų grūdų, sėklų ir kitų augalų, ypač pačių daigų. Tiek japonų, tiek Kanados mokslininkai tam nepritaria. Jie pritaria vientisų augalų vartojimui.

– Kaip tik akcentuojama, kad daigai suteiks stiprybės, bet sergantiems vėžiu ar turintiems polinkį į vėžį žmonėms jis tiesiog viską atvirkščiai daro – dar labiau sugriauna?

– Žmogus to daigo gauna nedaug. Jeigu jis gautų grūdų košės, tyrės, penkių grūdų košės, šešių grūdų košės, tada jis gautų visas statybines medžiagas ir visas medžiagas savireguliacijai. Iš daigų žmogus irgi gauna daug vitaminų ir fermentų, bet taip pat ir kancerogenų: giberelinų ir auksinų. Jie reikalingi augalams, o ne žmogui.

Būkime atidūs ir su daigais nežaiskime. Ypač tai aktualu mergaitėms ir berniukams iki 15 metų, kol nesusiformavusi lytinė sistema, nesusiformavę hormonai, nes daiguose yra moteriškų ir vyriškų hormonų, t. y. estrogenų ir progesteronų, kurie iškreipia natūralią fiziologinę eigą. Tai ypač aktualu nėščiosioms iki trijų mėnesių, kada formuojasi audiniai.

– Kam iš tikrųjų naudingas putinas?

– Žinoma, putino žievėje jau seniai surasta priešnavikinės medžiagos, o uogose yra visi vitaminai, kurių mums reikia kasdienybėje. Bet putino žievėje ir uogose yra medžiagų, kurios nuo seno žinomos kaip veikiančios gimdą, tad, pastojusios moterys, venkite putino uogų. Moterys, pas kurias nereguliarūs mėnesinių ciklai, venkite putino uogų. Vyrams, jeigu turite polinkį į piktybinius navikus, ypač prostatos, venkit putino uogų.

Palikite jas vartoti apysveikiems žmonėms. Jeigu mėgstate uogas, tai putino uogas pakeiskite šaltalankiais, šermukšniais, juodaisiais ir raudonaisiais serbentais. Su putinu reikėtų elgtis atsargiau. Moterims reikėtų apie tai visada pasakyti savo akušeriui-ginekologui, paklausti, ar galima vartoti putino uogas.

– LRT RADIJO klausytoja domisi, ką patartumėte, norint išgydyti migreną?

– Migrena yra smegenų badavimo ženklas. Dėl kažkokių priežasčių (dažniausiai dėl streso) spazmuoja smegenų kraujagyslės, kurios maitina nervines ląsteles, vadinamas neuronais, jų ataugas – aksonus ir dendritus.

Badaudama nervinė ląstelė duoda ženklą – man blogai, man trūksta energijos, medžiagų, vitaminų, fermentų. Padarykite paprastą bandymą – prisotinkite organizmą paprasčiausiomis mėgstamomis daržovių tyrėmis, dviem stiklinėmis. Tai darykite kokį mėnesį. Be to, vaistinėje yra įvairių preparatų, kurie mažina spazmus.

– O kodėl būtina iš daržovių padaryti tyrę?

– Pokalbio pradžioje sakiau – tik perlaužtos augalinės ląstelės atiduoda savo turinį. Kai daržoves kramtome, sukratome tik kas 500-ąją ląstelę. Mikseriu susmulkintos daržovės atiduoda daugiau ląstelių turinio.

Kaip pasideda migrena, neaišku. Gal nervinei ląstelei trūksta energijos molekulių. Mūsų kepenyse kas sekundę, kas minutę turi budėti 100 ml gliukozės.

Legendos, kad, po navikinių susirgimų, infarkto, insulto negalima cukraus, tėra legendos. Cukrus virsta gliukoze. [...] Prisotinus organizmo nervines ląsteles gliukoze, energijos „benzinu“ ir vitaminais, dings migrenos priepuoliai.

– Tai iš kokių daržovių reikėtų daryti tą tyrę?

– Burnos receptoriai visada žino, ko jiems reikia, ko jie nori. Pabandykite vieną kivį, vieną avokadą, vieną svogūno dalelę, česnaką. Gausite gausybę medžiagų, kurios sudarys organizmui prigimtinį rojų. Visi suprantame, kad be vandens negalime, be mėsos negalime, be baltymų negalime, be riebalų negalime, bet, kad be vitaminų gyvename mėnesių mėnesiais, net nekreipiame dėmesio.

– LRT RADIJO klausytoja domisi, kokia jūsų nuomonė apie vandenį – ar tikrai būtina išgerti tuos rekomenduojamus du litrus per dieną?

– Gerti reikėtų po du gurkšnius vandens tiek, kiek išgalite. 700–800 ml yra gyvybiškai būtini. Išskiriame 3 l skysčių ir juos turime gauti atgal, bet priskaičiuokite ir kavą, ir arbatą, ir sriubą. Perdėtas skysčių išgėrimas, pavyzdžiui, stiklinė vienu kartu, labai atskiedžia skrandžio fermentus. Jūs padarote didžiulę žalą virškinimui, virškinimo sistemai. Viršenybę pradeda imti puvimo bakterijos, mėsos fermentas laksto ir šūkauja – mėsa, kur tu.

Fermentai mūsų suvalgytą maistą suvirškina tada, kai yra su juo kontakte. Du gurkšnius reikėtų išgerti kas 10–15 minučių. Matau jau daugelį studentų, geriančių po trupučiuką, žmonių troleibusuose, viešose vietose, eilėse laukiančių. Tad pasinaudokite dviejų gurkšnių taisykle ir gerkite, kiek galite.

– LRT RADIJO klausytoja domisi, kodėl kartais skelbiama, kad musmirės yra vartojamos?

– Musmirėse esantys alkaloidai tinka tik esant sarkomai, mezoteliomai. Pasaulyje tęsiami eksperimentai Kanados ir Amerikos onkologijos ir mitybos institutuose. Po keleto metų žinosime. Šiuo metu yra pasiteisinusi vienintelė ugniažolė, taip pat turinti alkaloidų, kaip ir musmirė, kuri neveikia sveikų ląstelių, o veikia piktybines.

– Ar kepti grybai kenkia sveikatai?

– Išlydykite naminio sviesto ir visada pasikepkite grybus, ypač rudmėses. Rudmėsės labai „atremontuoja“ kaulų čiulpus. Rudeniop pasigardžiuokite ir išvalykite kaulų čiulpus, kurie atsakingi už kraujodarą. Tiesiog tai yra kraujo ląstelių gimdyklos. Grybuose esančios medžiagos labai padeda vadinamosioms „gimdykloms“ gimdyti sveikas, geras ląsteles. Tad pirmyn su grybais į sveikatą.

– Kai kurie mano, kad grybus pirmiausia reikia apvirti, o tik po to apkepti. Ar vis dėlto grybus galima iš karto kepti?

– Grybai yra pabarstyti dievulio, patys grybai priešgrybelinėmis ir priešbakterinėmis medžiagomis. Virimo metu nuplauname grybą labai jau intensyviai, o tada pakepame. Grybe esantys eteriniai aliejai susijungia su riebalais ir vienas malonumas tada valgyti grybus su svogūnais, spirgučiais. Tai sena baltų tradicija, nevenkite jos ir net svečiui paruoškite tokį gaminį.

– LRT RADIJO klausytoja domisi, kaip būtų galima sau padėti, esant dideliam skrandžio rūgštingumui?

– Kai jaunystėje mokiausi įvairiose medicinos mokyklose, klajodamas po Tolimuosius Rytus ir Azijos šalis, visada sutikdavau rūgštingumo padidėjimą vertinti kaip skrandžio dugno uždegimą. Skrandžio dugno uždegimą reikia išgydyti su miškine sidabražole, gysločio lapais, miškinės sidabražolės nuoviru.

Reikėtų arbatinį šaukštelį vaistažolių virinti pusę valandos pusėje litro vandens ir sugurkšnoti per dieną pasilenkiant, kad būtų sutepta viršutinė skrandžio dalis. Jūs sumenkinsite uždegimą. Žinoma, ekstra atveju yra paprastas preparatas – frutinas. Tai yra kalcio karbonatas ir pektinai.

Visiškai neutralizuoti druskos rūgšties skrandyje negalima. Tai nusikaltimas, nes nebus kuo emulguoti riebalų. Nebus, kuo paruošti riebalus tolimesniam skaldymui. Vien kepenų išskiriamos tulžies rūgštys nepajėgios, būtina druskos rūgštis.

Dėl streso, dėl įvairių neadekvačių gėrimų sutrinka skrandžio veikla ir išsivysto skrandžio dugno uždegimas. Tada beatodairiškai pradeda skirtis druskos rūgštis, kuri yra ir net navikinių susirgimų priežastis. Po kelių minučių, kai išgeriate sidabražolės, gysločio, medetkos nuovirą, visada gurkštelėkite savo mėgstamo aliejaus. Tai gali būti saulėgrąžų, alyvuogių, graikiškų riešutų aliejus. Pagal kišenę ir pomėgį.

– Ar galima vartoti ir linų sėmenų aliejų?

– Sėmenų aliejus yra lietuviškas. Jeigu toleruoja burnos receptoriai, nes ne visi ligoniai, ne visi sveiki mėgsta. Skonio receptoriai turi apspręsti – galima ar negalima vartoti.

– Sakoma, kad geriausia gerti tik žalią arbatą. Kaip tai vertinate?

– Žalia arbata yra gaminama iš tos pačios žaliavos, kaip ir juodoji arbata. Žemės rutulyje arbatmedžiai yra vieni, tik, naudojant įvairias technologijas, gaminama žalia, juoda arbata ir įvairūs dariniai.

Viena tik noriu perspėti – jeigu patinka juoda arbata, prašau, gerkite ją, bet visada žinokite savo kraujospūdį. Arbatžolėse yra daug kofeino. Jeigu kraujospūdis padidėjęs ir jūs išgeriat kofeino, išgerti vaistai eina perniek. Taip pat yra ir su kava.

Keiksnojame kartais vaistus, kad jie nepadeda, o keturis ar penkis puodelius žalios arbatos ar kavos išgeriame, padauginame kofeino. Yra žmonės, kurių nervų sistemos receptoriai labai jautrūs kofeinui. Taip, tonizuoja, bet pakelia kraujospūdį, gresia insultas, infarktas. Būkite atsargūs.

– LRT RADIJO klausytoja, reaguodama į jūsų pastabą apie kavą, tvirtina, kad jai, negeriant kavos, kaip tik yra negerai. Ji per dieną išgeria keturis puodelius kavos. Ar galima gerti tiek daug kavos?

– Jeigu spaudimas žemas – pirmyn. Galite iki šešių puodelių per dieną išgerti. Tonizuoja ne tik kofeinas, bet ir dervos. Kava nėra vien tik kofeino vergė. Joje yra dervų, o dervos burnos receptorius veikia tonizuojančiai. Tik pirkite gražias pupeles – ne juodai rudas, o šviesiai rudas. Būsite darbinga, reikli.

Įvertinkite straipsni:
Balsavimu įvertinimas 5 / 5 (1). Jūs dar nebalsavote
(1)
Kategorijos: Sveika mityba
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Ligonių kasos akinių lęšius kompensuos visiems ikimokyklinio amžiaus vaikams
Netrukus įsigalios akinių lęšių kompensavimo pokyčiai. Nuo balandžio 1-osios visiems vaikams iki 7 metų akinių lęšiai bu...
Supaprastinta siuntimų tvarka lėtinėmis ligomis sergančių pacientų ilgalaikiam stebėjimui
Siekdama toliau mažinti gydytojų administracinę naštą ir trumpinti paciento kelią, Sveikatos apsaugos ministerija atnauj...
Nemiga gali byloti apie galybę sveikatos sutrikimų: į ką atkreipti dėmesį
Visi esame susidūrę su nuovargiu ir žinome, kad ilgainiui jis mažina produktyvumą, blogina trumpalaikę atmintį, trukdo s...
Gydytoja psichiatrė:  kodėl vyresniame amžiuje vienatvė išgyvenama itin skaudžiai
Žmogus – sociali būtybė, kuriai bendravimas yra nepakeičiamai reikalingas. Kita vertus, nemaža dalis žmonių visišk...
Lietuvoje dažniausiai apsinuodijama alkoholiu, vaistais ir narkotinėmis medžiagomis
Šiuo metu pasaulyje yra vartojama apie 60 000 cheminių medžiagų ir preparatų, iš kurių apie 6 000 medžiagų turi labai pl...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų