Jaunieji gydytojai tapo nekaltomis ciniškos ir gerai parengtos politinės kovos aukomis (22)

Prieš kelias dienas spaudoje pasirodė keli nedideli pranešimai, kuriuose teigiama, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nesutinka su Švietimo ir mokslo ministerijos  (ŠMM) siūlomų rezidentūros vietų skaičiumi.

 Pagal dabartinį ŠMM pasiūlymą Vilniaus universitetas (VU)  šiemet galės priimti į valstybės finansuojamas vietas 16 rezidentų mažiau, nei mūsų baigia, o Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) netgi gali turėti perteklių. 16 Vilniaus universiteto studentų arba turės už rezidentūrą mokėti didžiulius pinigus, kurių dauguma neturi, arba bus priversti emigruoti ir studijuoti toliau užsienyje. VU studentai į LSMU dažnai stoti nenori dėl studijų kokybės skirtumo. 2011 m. tokių buvo vos keturi, o iš Kauno į VU atvyko bene 40 LSMU absolventų.

 Vilniaus universiteto (VU) bei VU Studentų atstovybės (VU SA)  pastangos įtikinti, kad 2012 metų priėmimo ir vietų paskirstymo tvarka nėra logiška, nepaveikė nei švietimo ir mokslo ministro G. Steponavičiaus, nei viceministrės N. Putinaitės, aktyviai pasisakančios šiuo klausimu. Jie ir toliau atkakliai gina šį žalingą ir  gydytojų rengimo procesą iškreipiantį sprendimą. Per pastaruosius metus įvyko dešimtys susitikimų ŠMM, SAM, Seime, ką jau bekalbėti apie patį Vilniaus universitetą. Tačiau situacija, nepaisant visų pastangų, nepasikeitė. Negalėjo pasikeisti?

 ŠMM buldozeriu stumia VU itin nepalankią situaciją. Ir tada studentams medikams, ypač šiemet baigiantiesiems, kyla natūralus klausimas – kodėl ŠMM politikai ir funkcionieriai – žmonės, kurie nieko neturi bendra su medicina, – griauna dešimčių jaunų žmonių likimus? Ir kodėl jauni žmonės tapo politinių žaidimų įkaitais, nors  patys juose niekuomet nedalyvavo?

 Belieka tik spėlioti, ar rezidentūros klausimas netapo galios politikos kovų objektu. VU ilgai, argumentuotai ir nuosekliai kritikavo minėtų politikų parengtą aukštojo mokslo reformą, kuri įkūnyta naujajame Mokslo ir studijų įstatyme (MSĮ). Universitetas nuosekliai ir logiškai ginčijo šios reformos minusus, siūlė savo alternatyvas, nors kitų aukštųjų mokyklų už tokią principinę poziciją buvo nuolat kritikuojamas, net skųstas... Taip susidaro įspūdis, jog šių metų rezidentų sumažinto finansavimo esminė priežastis – atlygis VU už nepaklusnumą ir saldainis kitiems universitetams už politinę paramą.  Negaliu rasti jokių logiškų argumentų susidariusiai situacijai paaiškinti. Sveikatos apsaugos ministerija daugelį kartų pagrindė savo poziciją dėl gydytojų poreikio - Lietuvoje reikia visų medicinos mokslus baigiančių studentų, tačiau aklos politinės ambicijos ir siekis naudotis galia stumia ŠMM taip elgtis, kad nukentėtų ne tik tie, kurie nedalyvavo politiniuose žaidimuose, bet ir tie, kurie apie juos niekada nežinojo – pacientai, galbūt nesulauksiantys pakankamo jaunųjų gydytojų dėmesio.

 ŠMM teisiškai pasirengė šiai situacijai. Mokslo ir studijų įstatyme, kurio nauja redakcija Seime priimta prieš kelis mėnesius, yra nuostata, kad trečios pakopos studijos skiriamos pagal valstybės poreikius ir išgales. Valstybės finansavimą rezidentūrai skiria ŠMM, o SAM tik pataria, koks yra poreikis. Vietų paskirstymo tvarka yra švietimo ministro nutarimo lygmens klausimas. Vyriausybė tik tvirtina bendrą skaičių, kuris realiai šiemet  pakankamas abiejų universitetų medicinos absolventams, o 2003 metų Vyriausybės nutarimas dėl gydytojų rengimo, kuriame įtvirtinta nuostata, kad rezidentūros vietų yra tiek, kiek baigiančių medikų, nebegalioja aukštesnio teisinio akto - MSĮ kontekste. Tačiau ar kelios dešimtys medikų, į kurių rengimą jau investuotos didžiulės lėšos, valstybei yra nepakeliama finansinė našta?

 Švietimo ir mokslo ministro įsakymu parengta priėmimo į rezidentūrą

skaičiavimo tvarka. Kiek į kokį universitetą priimti rezidentų, vertinama pagal du kriterijus - universiteto mokslinę produkciją ir priimtųjų į pirmąją pakopą studentų skaičių. Štai čia slypi iškreiptos sąlygos. Rezidentūra būna ne tik medikams, bet ir odontologams, ir... veterinarams.

 Kauno medicinos universitetui susijungus su Lietuvos veterinarijos akademija atsirado naujasis Lietuvos sveikatos mokslų universitetas - reformos papuošalas ir efektyvumo įrodymas. ŠMM šiemet vertino viso LSMU mokslinę produkciją, o VU – tik Medicinos fakulteto. LSMU veterinarija iš bendro skaičiaus (385) atneša 40 rezidentūros vietų, o stojančiųjų į jas – tik 10. Likusias vietas universitetas gali perskirstyti kaip nori. Taip susidaro LSMU „realus perteklius“ (kurį taip aktyviai ginčija SAM – juk veterinarams tęsti profesinę veiklą rezidentūra nebūtina, o medikams – privaloma), nepamirštant ir to, kad pernai LSMU taip ir neužpildė visų vietų – 38 jų absolventai įstojo į VU,  nemažai užsieniečių grįžo į savo šalis. Jei viskas klostysis pagal ŠMM viziją, šiemet VU tikrai užpildys visas savo sumažintas vietas, o kitur gali susidaryti beprasmis vietų perteklius.

 Teisė ir teisingumas - giliai netapačios sąvokos. Teisiškai ŠMM veikia nepriekaištingai. Švietimo ministro įsakymų negali pakeisti nei ministras pirmininkas, nei SAM, nei kas nors kitas. Logiški argumentai dūžta į gerai parengtą politinį cinizmą.

 Kiekvienais metais jaunieji gydytojai sulaukia vis įdomesnių politikų ir su jais bendradarbiaujančių sveikatos apsaugos veikėjų įmantriai paspęstų pinklių. Ar ilgai visa tai tęsis? Tol, kol Lietuvoje visi jaunieji gydytojai suspės puikiai įvaldyti vokiečių kalbos žinias ir susikrauti lagaminus?

 Vainius Rakauskas,

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės viceprezidentas