Įžeidinėjimai ir grasinimai tapę medikų darbo kasdienybe (1)

Ar esate girdėję, jog gydytojams tenka bėgti nuo agresyviai nusiteikusių asmenų ir užsirakinti kabineto duris? Arba baimintis tamsiu paros metu išeiti į lauką? Baimė dėl savęs ir artimųjų sveikatos bei turto tapo neatsiejama Lietuvos medikų kasdienybės dalis.

Reklama

Savo emocijų nevaldantiems gyventojams svarbų nutarimą priėmė Telšių rajono apylinkės teismas – už nederamą elgesį su VšĮ Regioninės Telšių ligoninės personalu pažeidėjui skyrė piniginę baudą.

Žmogaus orumą gina įstatymas

Telšių rajono apylinkės teismas išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kuria Telšių miesto gyventojas pripažintas kaltu dėl nedidelio chuliganizmo. Šių metų vasario 18 dieną, apie 15.15 val., į Regioninės Telšių ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo atvežta garbaus amžiaus moteris. Ją atlydėjo penki asmenys: du sūnūs, dukra, anūkas ir sugyventinis. Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus personalui ši pacientė ir kai kurie jos artimieji buvo žinomi – lankėsi jau ne kartą.

Pagalbą epilepsijos priepuolio ištiktai senjorei suteikė Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja Giedrė Girdvainytė. Ji prisimena pasiteiravusi pacientės dukters apie mamos sveikatą. Ši atsakyti negalėjo, tad paprašiusi pakviesti su paciente gyvenantį asmenį. Medikė senjorės artimųjų paklausė, kad galbūt ligonė pamiršusi išgerti vaistus, ir informavo, jog epilepsijos priepuolio ištiktų pacientų vežti į ligoninę nebūtina.

Medikei ne kartą teko susidurti su piktais ir agresyviais pacientais bei juos lydinčiais žmonėmis. Šis atvejis buvo neeilinis – skyriaus vedėją puolė „auklėti“ bemaž visi senjorę atlydėję asmenys.

Jau išeidama iš palatos gydytoja išgirdo dviprasmiškus pacientės sugyventinio žodžius: „Gydytoja, nepersistenkite…“ Netrukus prie poste vaistų knygelę skaitančios G. Girdvainytės priėjo vyriškis – kaip paaiškės vėliau, tos pačios pacientės sūnus. Su medike prieš tai nebendravęs tvarkingai apsirengęs ir iš išorės kultūringai atrodantis žmogus pradėjo medikę koneveikti: liepė pasižiūrėti į savo išvaizdą, gimti iš naujo, perspėjo, jog medikei gali blogai baigtis. Netrukus priėjo ir pacientės dukra bei dar vienas asmuo: jie užgauliojo skyriaus vedėją, sakė, kad ji verta darbo tik prekybos centre. Kelias minutes trukusios emocijų lavinos nesustabdė ir medikės perspėjimas apie garso ir vaizdo įrašą darančias kameras. Nederamai besielgiančių asmenų raminti buvo iškviesti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

Medikai policiją į pagalbą kviečiasi ne visada – tik pajutę realią grėsmę. Be to, kaip pažymi G. Girdvainytė, nemalonūs prisiminimai apie Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje ne kartą besilankančią šeimą buvo likę ir iš praėjusių kartų.

Pažeidėjui skirta piniginė bauda

Administracinėn atsakomybėn dėl trukdymo gydytojai dirbti, įžeidžiančių žodžių ir triukšmavimo buvo patrauktas 1963 m. gimęs ligonės sūnus Saulius L. Telšių rajono apylinkės teisme vyras savo kaltės nepripažino. Teismo posėdžiuose paviešintas garso ir vaizdo įrašas, kuris, kaip pažymima Telšių rajono apylinkės teismo nutartyje, patvirtina, jog G. Girdvainytė buvo įžeidinėjama ir jai buvo trukdoma dirbti.

Posėdžiuose apklausti ir tą dieną ligoninėje buvę kiti pacientės artimieji. Pacientės sugyventinis Julius A. liudijo, jog Saulius L. „kažką ramiai sakė gydytojai“. Administracinėn atsakomybėn patraukto Sauliaus L. brolis Svajūnas L. tvirtino, jog brolis tik išsakęs savo nuomonę dėl neva netinkamo gydytojos elgesio. Teismas jų parodymus vertino kritiškai – kaip siekimą Sauliui L. padėti išvengti atsakomybės.

Teisme taip pat buvo apklaustos dvi Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus slaugytojos bei pagal iškvietimą atvykę Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

Už pažeidimą Sauliui L. Telšių rajono apylinkės teismas skyrė 200 Lt piniginę baudą.

Pagarba žmogui – pamatinė vertybė

Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus personalui tenka atlaikyti didžiausią neigiamų emocijų bangą: neblaivūs, asocialūs, agresyvūs pacientai ar piktai nusiteikę jų artimieji čia vežami ar patys atvyksta ištisą parą, kiekvieną savaitės dieną. Minėto skyriaus vedėja teigia, jog pacientas ir jo artimasis dažniausiai jaučiasi visažiniai ir yra šiek tiek savanaudžiai – pagalbos reikalauja tik sau, neatsižvelgdami, jog kitoje palatoje miršta žmogus. „Žmonės prisižiūri filmų, kuriuose, durims atsivėrus, jau laukia medikų brigados. Realybėje taip nėra: pacientų yra daug ir pirmenybė teikiama sunkiausios būklės asmenims. Prie visų vienu metu neprieisi“, – sako Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja.

Pašnekovės teigimu, medikus užgauliojančių pacientų ir jų artimųjų yra tiek daug, kad visi gali būti suskirstyti į kelias grupes: neblaivius asmenis, taip pat grįžusius iš užsienio, nestabilios psichikos, bedarbius, jauno amžiaus ir ponus. Neblaivūs asmenys dažnai būna agresyvūs: spardosi, mojuoja kumščiais. Pastebima, jog taip elgtis ypač linkusios neblaivios dailiosios lyties atstovės. Grįžusieji iš užsienio peikia Lietuvos medikus ir akcentuoja, jog „pas mus Anglijoje“ paslaugos kur kas geresnės, bet kažkodėl gydytis grįžta čia. Medikams draskyti akis taip pat mėgsta jaunuoliai, kurie, beje, ligoninės patalpose susimuša, vaikosi vienas kitą, grasina peiliu.  Na, o vadinamieji ponai, t. y. daugiau už kitus uždirbantys ar aukštas pareigas užimantys (ar bent tokiais save laikantys), mėgsta gydytojams grasinti skundais.

Kai kurie pacientai ar juos lydintys asmenys į ligoninę įžengia jau iš anksto nepatenkinti ir nusiteikę prieš gydytojus. G. Girdvainytė pastebi, jog būna tokių, kuriems neįtiksi, kad ir kaip elgtumeisi: jei šypsaisi, klausia, ko juokiesi, jei santūrus – vėl blogai.

Vieni reiškia nepasitenkinimą ir priekaištus, kiti svaidosi keiksmais ir grasinimais. Kartais žodžiai virsta veiksmais – štai G. Girdvainytė rado vinimi ar kitu daiktu subraižytą savo automobilį. Medikai nerimauja ir dėl savo artimųjų: agresyvūs pacientai dažnai ištaria žinantys, kur medikai gyvena ar kur mokosi jų vaikai.

Pašnekovė atvira: pikti žodžiai medikus žeidžia. Dažnai, išklausius keiksmų laviną, sunku susikoncentruoti toliau dirbti, o pagalbą žmogui turi suteikti nepaisydamas savo emocinės būsenos.

Skaistė Sadonytė,

tzinios.lt