Įveikta onkologinė liga – tai tik laimėtas mūšis?

Kiekvienas pacientas tikisi, kad po vėžio gydymo jo sveikata bus tokia, kokia buvo iki gąsdinančios diagnozės. Tačiau Čikagoje, Amerikos klinikinės onkologijos bendruomenės metiniame susirinkime, 2011 metų birželio mėnesį vienas iš tyrimo bendraautorių L. Wagner pranešime pristatė stebinančius rezultatus.

Reklama

Tyrime teigiama, kad pacientai po gydymo dar 3 – 5 metus gali jausti nuolatinį nuovargį, jiems sunkiau susikoncentruoti, jie dažnai skundžiasi susilpnėjusia atmintimi, miego sutrikimais. Kartais šiems simptomams pašalinti naudojami papildomi medikamentai.

Tyrime dalyvavę 248 pacientai, kuriems buvo gydytas krūties, tiesiosios žarnos, plaučių ar prostatos vėžys, buvo apklausti praėjus penkeriems metams po paskirto gydymo. Dažniausiai pacientai skundėsi tokiais simptomais kaip nuovargis (16 proc.), prasta miego kokybė (15 proc.), sutrikusi atmintis ir pablogėjusi koncentracija (13 proc.) bei skausmas (13 proc.). Tai simptomai, kurie gali sutrikdyti normalų gyvenimo ritmą ar jį apsunkinti.

Autoriai rekomenduoja pradėti įgyvendinti specialias švietimo programas, padedančias pacientams gauti daugiau informacijos apie šių lėtinių simptomų valdymą. Manoma, kad tai taip pat padėtų sumažinti skausmą malšinančių ar raminamųjų medikamentų vartojimą, nesukeliant priklausomybės vaistams.

Vienas iš tokių lėtinių simptomų valdymo būdų yra fiziniai pratimai. Tyrimą atlikę mokslininkai pripažįsta, kad tai efektyviausia priemonė kovojant su nuovargiu, miego sutrikimais bei gerinant gyvenimo kokybę po onkologinės ligos gydymo.

2010 metų R. Ivanauskienės ir kt. bendraautorių moksliniame straipsnyje „Sergančiųjų krūties vėžiu gyvenimo kokybės vertinimas“ teigiama, kad skausmas ir nuovargis - pagrindiniai veiksniai, lemiantys subjektyvią gyvenimo kokybę. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad net trečdalis pacienčių skundžiasi emociniais sutrikimais. Penktadalis moterų teigė, kad nejaučia pasitenkinimo gyvenimu. Beveik pusė respondenčių atsakė, kad jaučia nuovargį (46,8 proc.) ar negali miegoti (44,7 proc.). Autoriai taip pat teigia, kad tirtų Lietuvos moterų, sergančių krūties vėžiu, gyvenimo kokybė yra žemesnė nei kitose šalyse ta pačia liga sergančių moterų.

Klaipėdos Senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja Rita Seniūnaitė pritaria, kad švietėjiška veikla siekiant pagerinti pacientų gyvenimo kokybę po vėžio gydymo reikalinga. Ši veikla, jos nuomone, galėtų būti visuomenės sveikatos biurų darbo dalis. Tačiau šviesti bei mokyti žmones turi ir šeimos gydytojai, nors tai darbo pusei jie ne visada turi pakankamai laiko. Kuo daugiau žmonių su pacientu kalbės ir bendraus, tuo geresnis bus rezultatas.

Tačiau blogą savijautą po patirto gydymo, jos nuomone, lemia ne vien gydymo šalutiniai reiškiniai, o ir paciento nusiteikimas. „Pacientai, kuriems nustatoma vienokia ar kitokia onkologinė liga, taikomas gydymas, jautriai sureaguoja į ligą -  ima galvoti apie mirtį, skaičiuoja, kiek laiko jiems liko gyventi. Tie negatyvūs klausimai labai vargina nervų sistemą, dėl to atsiranda nemiga, nerimas ir tai sąlygoja kitus simptomus“, - mano ji.

R. Seniūnaitė pažymi, jog ne tik šeimos gydytojas ar kiti specialistai turi siekti paciento gyvenimo kokybės, bet ir pats pacientas turi dėti didžiules pastangas kovai su liga, turi stengtis nepasiduoti negatyvioms mintims,  paisyti medikų patarimų. Jei žmogus aktyviai dalyvaus toje „kovoje“ kartu su gydytoju, sveikimo rezultatai bus geresni.

„Aš dažnai sakau, kad jei pacientas tikisi, jog gydytojas padarys stebuklą, tuomet rezultato nėra -  turi būti komanda.  Žmogus mano, kad nemigos problemą išspręs tabletė, o aš siūlau pavaikščioti bent dvi valandas per dieną pušyne, prie jūros. Jis sako, jog tingi, nenori, jam liūdna... Bet juk pavaikščiojus vien nuo fizinio nuovargio normaliai galėsi miegoti naktį“, - sakė R. Seniūnaitė.

vlmedicina.lt