Žmonės, kurių imuninė sistema yra nusilpusi, neretai iš anksto stengiasi apsirūpinti įvairiausiomis tabletėmis, lašeliais, mikstūromis ir vienkartinėmis nosinaitėmis. Juk vis tiek neišvengiamai teks sirgti! Bet egzistuoja kitų būdų sustiprinti savo imunitetą. Vienas jų – tinkama mityba.
Siekiant sustiprinti organizmo imuninę sistemą, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į maitinimąsi. Fitoterapeutai (gydymo vaistingaisiais augalais specialistai) ir dietologai pataria savo žiemos valgiaraštį papildyti šviežiais žalumynais – petražolėmis, krapais, salierų šaknimis bei lapais ir t.t.
Labai naudinga pankolio sėklų, kurių galima įsigyti vaistinėse, arbata. Stiprinti imunitetą puikiai padeda reguliarus moliūgų, aguročių, patisonų ir cukinijų vartojimas. Šios daržo gėrybės tinka bet kaip paruoštos – ir kaip daržovių ragu, ir kaip aguročių sklindžiai ar sorų košė su moliūgais bei pan.
Greitai imunitetą galima sustiprinti laikantis japoniškosios arba Viduržemio jūros dietos. Jų pagrindą sudaro įvairiausi jūros produktai: kalmarai, krevetės, menkė, jūros lydekos ir ešeriai bei kitos jūros gėrybės. Jeigu kai kam šie produktai atrodo per brangūs ar pernelyg egzotiško skonio, galima juos pakeisti pigesniais ir labiau įprastais, tačiau ne mažiau vertingais. Imunitetui stiprinti tinka termiškai neapdorotos, mažai sūdytos įvairios eršketinių žuvų rūšys, šviežiai užšaldyti upėtakiai, lašišos ir silkės.
Patartina reguliariai vartoti šaldytos skumbrės patiekalus. Nors ši žuvis laikoma kiek sunkoku maistu ir turi nemažai kalorijų, joje yra daug įvairių mums būtinų nesočiųjų riebalų rūgščių, kurios labai stiprina organizmą. Ruošiant šiuos produktus svarbu atsiminti, kad žuvį rūkant ar kepant dauguma jose esančių naudingųjų medžiagų dėl karščio poveikio suyra.
Stiprinamuoju poveikiu pasižymi kadagys, dirvinis asiūklis, arkliauogė, beržų pumpurai. Sergant inkstų akmenlige arba nefritu, geriau vietoje jų vartoti švelnesnio poveikio augalines vaistines priemones: rudmenės (saldymedžio) ir varnalėšos šaknis, beržo lapus, trispalvių našlaičių žolę, krapų ir linų sėkleles.
Svarbu tai, kaip mes psichologiškai reaguojame į mus supantį pasaulį, įvykius jame. Be abejo, visiškai išvengti stresų yra nerealu ir dar niekam nėra pavykę. Tačiau reikia stengtis stiprinti nervų sistemą, kad ji taptų atsparesnė ir veiksmingiau padėtų organizmui susidoroti su ligomis. Naudinga kasdien gerti įvairių vaistingųjų augalų mišinių pagrindu paruoštas bendrai organizmą stiprinančias ir raminančias arbatėles, kurių galima įsigyti vaistinėse.
Nervų sistemą veiksmingai stiprina medus, ypač surinktas iš bičių pelkinės vingiorykštės žiedų. Kadangi jis stimuliuoja prakaito išsiskyrimą, jo nereikėtų vartoti prieš išeinant į lauką. Tokio medaus pakanka suvalgyti po vieną valgomąjį šaukštą kasdien, geriausia – prieš naktį. Galima jį užgerti šiltu vandeniu. Užgėrus šaltu vandeniu gali pradėti raižyti pilvą.
Sergant gastritu arba opalige labiau tinka dobilų medus. Esant kepenų ir tulžies veiklos sutrikimams geriausias yra medetkų medus. O liepžiedžių ir grikių medus pasižymi bendru stiprinamuoju poveikiu.
Nusilpus imunitetui reikėtų stengtis kaip galima mažiau vartoti blogai virškinamo ar sunkaus maisto: riebios mėsos, rūkytų gaminių, konservų, įvairiausių dešrų ir dešrelių, mėsos pusfabrikačių, vadinamųjų greito maisto gaminių. Pagal galimybes reikėtų vengti aštrių ar pernelyg stipriai pipirais pagardintų patiekalų, konservuotų aštrių padažų bei kitų prieskonių. Alkiui numalšinti geriausia visada po ranka turėti porą bananų arba nedidelę saujelę džiovintų vaisių – figų, datulių, abrikosų, slyvų ar pan.