Ketvirtadienis, 2024.03.28
Reklama

Disertacija atskleidė liūdną statistiką: vėžio diagnozė – tik ledkalnio viršūnė

Šaltinis: vlmedicina | 2019-09-18 14:00:57

Onkologinių ligonių savižudybių rizika yra net 30 proc. didesnė nei bendrojoje Lietuvos populiacijoje – tokią statistiką savo disertacijoje atskleidė Nacionalinio vėžio instituto Vėžio epidemiologijos laboratorijos jaunesnioji mokslo darbuotoja Augustė Kačėnienė.

Augustė Kačėnienė. NVI nuotr.

Dauguma žmonių, sužinoję apie vėžio ligą, jaučiasi sugniuždyti, tad tokia diagnozė gali būti ir svarus savižudybės rizikos faktorius. Kokie pacientai yra pažeidžiamiausi, kokių prevencinių priemonių reikia imtis ir ką jau vykdo NVI – pokalbis su nauja mokslų daktare.

- Jūsų darbo tema – „Savižudybių rizikos tarp sergančiųjų onkologinėmis ligomis Lietuvoje įvertinimas“. Ar galite papasakoti priešistorę, kodėl domėjotės, gilinotės būtent į šią sferą?

- Apie tai, kad savižudybės mūsų šalyje yra didelė visuomenės sveikatos problema žinojau dar studijuodama, tačiau tuomet ši problema atrodė susijusi su visuomenės psichikos sveikata. Tačiau pradėjus dirbti Lietuvos Vėžio registre ir skaitant mokslinę literatūrą šia tema sužinojau, kad savižudybė – tai sudėtingas, daugelio rizikos veiksnių nulemtas reiškinys. O vienas iš jos rizikos veiksnių gali būti ir sunkūs somatiniai susirgimai, tarp jų ir onkologiniai. Literatūroje jau buvo paskelbti keleto Europos ir JAV populiacinių vėžio registrų duomenimis paremtų epidemiologinių tyrimų rezultatai, kurie parodė reikšmingai didesnę onkologinių ligonių mirtingumo dėl savižudybių riziką. Šia tema diskutuojant su tuometine Vėžio registro vadove dr. Giedre Smailyte kilo minčių, kad tokį tyrimą galime atlikti ir mes, t.y. atsižvelgiant į Lietuvos Vėžio registre sukauptus duomenis įvertinti savižudybių riziką tarp onkologinėmis ligomis sergančiųjų Lietuvoje. Taip pat išanalizuoti sociodemografinių bei klinikinių (su vėžio liga susijusių) veiksnių įtaką savižudybių rizikai.

- Kaip sekėsi rašyti šį mokslinį darbą – ar buvo momentų, kai jus pačią nustebino gauti rezultatai?

- Bendros Lietuvos onkologine liga sergančiųjų savižudybių rizikos veiksnių tendencijos iš esmės patvirtino ir kitų pasaulyje atliktų tyrimų duomenis. Tačiau šio tyrimo rezultatai parodė, kad net ir populiacijoje, kur mirtingumo dėl savižudybių rodikliai yra vieni didžiausių pasaulyje, onkologinių ligonių savižudybių rizika yra vis tiek net 30 proc. didesnė nei bendrojoje Lietuvos populiacijoje.

- Ar sunku apskritai rašyti disertaciją – ar gebėjote tinkamai planuoti, neteko naktimis dirbti ir kavos gerti perteklingai daug?

- Buvo visko. Stengiausi planuoti ir laikytis darbo plano. Bet gyvenimas pateikia vis naujų iššūkių tiek darbinėje, tiek asmeninėje aplinkoje, todėl kartais planus teko koreguoti pagal susiklosčiusias aplinkybes, o laikas kartais bėgo greičiau nei norėjosi.

- Ar galėtumėte šiek tiek paprastai papasakoti, kokia yra jūsų darbo svarba ir aktualumas?

- Onkologinės ligos diagnozė – traumuojantis įvykis paciento gyvenime, todėl daugelis papildomų rizikos veiksnių prisideda ir padidina onkologine liga sergančiųjų pažeidžiamumą bei savižudybės riziką.

Iki šiol mūsų šalyje nei onkologinių, nei kitomis lėtinėmis ligomis sergančių pacientų savižudybių rizika vertinta nebuvo. Šio tyrimo rezultatai atskleidė didžiausios Lietuvos onkologinių pacientų savižudybių rizikos grupes: tai pacientai, kuriems nustatytas išplitęs navikinis procesas, blogos prognozės piktybinis navikas, taip pat 50 metų ir vyresni, žemesnio išsilavinimo, vieniši bei kaime gyvenantys vėžiu sergantys asmenys. Taip pat buvo išsiaiškintas kritinis savižudybių rizikos laikotarpis, kuris sekė iškart po vėžio diagnozės nustatymo. Atliktas Lietuvos onkologinių pacientų tyrimas parodė sveikatos sistemos problemas užtikrinant atitinkamą medicininę ir psichologinę pagalbą vėžiu sergantiems pacientams Lietuvoje.

- Rašote, kad „nepaisant gerėjančio onkologinių pacientų išgyvenamumo bei mirtingumo nuo savižudybių mažėjimo bendrojoje Lietuvos populiacijoje šio tyrimo laikotarpiu, nustatyta didėjanti sergančiųjų onkologinėmis ligomis savižudybės rizika rodo kryptingų daugiadisciplininių prevencinių priemonių poreikį šioje asmenų grupėje“ – ar pateikėte kokių rekomendacijų, ką derėtų keisti sistemoje, kad savižudybių rodiklis mažėtų tarp onkologinių pacientų?

- Remiantis tyrimo rezultatais išskirtos didesnės sergančiųjų onkologinėmis ligomis savižudybių rizikos grupės leidžia kryptingai taikyti prevencines priemones. Sisteminis pažeidžiamiausių ligonių ištyrimas įvertinant depresinio spektro sutrikimus, skausmo lygį ar net savižudiškus ketinimus bei atitinkamo gydymo skyrimas galėtų sumažinti savižudybių riziką tarp onkologinių pacientų.

Organizuojant savižudybių prevencijos programą, svarbu imtis priemonių, kad savižudybių prevencija būtų planuojama remiantis atliktais tyrimais. Todėl šio tyrimo rezultatai, atskleidę Lietuvos gyventojų didesnės savižudybių rizikos grupę, turi būti įtraukti į mokymo programą asmenims, kurie pirmieji susiduria su savižudybės grėsme, mėginimu nusižudyti ar savižudiškų minčių turinčiais asmenimis.
Siekiant identifikuoti su savižudybės rizika susijusius onkologinius pacientus, būtina, atsižvelgiant į psichosocialinius bei su vėžio liga susijusius rizikos veiksnius, sukurti savižudybių rizikos valdymo gaires, apimančias:

  • greito ir paprasto atrankos dėl savižudybių rizikos metodo, taikomo eilinio vizito onkologijos klinikoje metu, sukūrimą, kad būtų galima nustatyti vėžiu sergančius pacientus, kuriems reikalingas detalesnis ištyrimas, psichosocialinė priežiūra ir / ar siuntimas psichologo ar psichoterapeuto konsultacijai;
  • skubios ir tęstinės pagalbos schemos parengimą, kurioje būtų išdėstyta ir detaliai aprašyta pagalbos organizavimo ir informacijos perdavimo tarp pagalbą teikiančių institucijų tvarka;
  • su savižudybės rizika susijusių onkologinių pacientų atranką, kuri turi būti atliekama tiek pirminio vizito metu, tiek atitinkamais intervalais per visą paciento stebėjimo laikotarpį, taip pat pasikeitus onkologinės ligos būklei (ligos recidyvas ar progresavimas);
  • mokymo programų, skirtų onkologinės pagalbos personalui (gydytojams, slaugytojoms, socialiniams darbuotojams), sudarymą, siekiant išmokyti atpažinti savižudybės riziką, kaip elgtis su didesnės savižudybės rizikos onkologiniais ligoniais ir tinkamai reaguoti, kad pagalba būtų suteikta laiku;
  • tyrimų, kuriais būtų vertinamas onkologinių ligonių atrankos metodo veiksmingumas bei savižudybių rizikos valdymo plano įgyvendinimo kokybė ir efektyvumas, vykdymą.
Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Kokios klaidos daromos prie šventinio stalo?
Likus vos kelioms dienoms iki Velykų, daugybė žmonių pradeda planuoti, kokie patiekalai nuguls ant stalo šalia margučių....
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kviečia paminėti autizmo mėnesį
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su aut...
Kaip tinkamai išsirinkti veido kremą iš plataus asortimento?
Tinkamo veido kremo pasirinkimas labai svarbus. Prie odos poreikių ir trūkumų pritaikyta kosmetikos priemonė veiksmingai...
Meras A. Vaitkus: "Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas – nesvarstytinas klausimas"
Seimo Sveikatos reikalų komitete protokoliniu sprendimu pasiūlyta Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos univ...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų