Penktadienis, 2024.03.29
Reklama

Ir senatvėje ne vėlu sveikai gyventi (2)

Jolanta Beniušytė | 2015-03-09 00:01:21

2015 metus Klaipėdos miesto savivaldybė paskelbė Senjorų metais. Kokia yra sveiko senėjimo samprata ir kaip reikia gyventi, kad senatvėje mažiau kentėtumėme nuo ligų, kalbamės su profesore medicinos mokslų daktare Danguole Drungiliene, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto studentams dėstančia pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybės teoriją.

Danguolė Drungilienė
Prof. dr. Danguolė Drungilienė: „Graži, harmoninga senatvė neateina savaime - reikia jai rimtai ruoštis visą gyvenimą“. Jolantos Beniušytės nuotr.

Gerbiama profesore, kokia turėtų būti toji mūsų senjorų gyvenimo kokybė, kad iki garbaus amžiaus jie išliktų žvalūs, gyvybingi, neprarastų gyvenimo džiaugsmo, nebūtų kamuojami daugelio ligų naštos?

Gyvenimo kokybė – tai kiekvieno žmogaus subjektyvus savęs suvokimas vertybių sistemoje, kurioje jis gyvena, turėdamas savų tikslų, rūpesčių, lūkesčių ir vadovaudamasis savo gyvenimo standartais. Kitaip tariant gyvenimo kokybė nusako, kaip gerai ar blogai žmogus suvokia savo gyvenimą. Sparčiai senėjant visuomenei itin svarbu stiprinti kartų dialogą, pasirūpinti pagyvenusių žmonių socialine ir psichologine gerove, sudaryti sąlygas jiems aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime.

Jūs daugelį metų vadovaujate Klaipėdos medicininės slaugos ligoninei ir matote, kaip keičiasi pagyvenusių žmonių sergamumas. Ar prastėja senjorų sveikata, ar dažniau, o gal rečiau sergama sunkiomis senatvinėmis ligomis?

Ligos keičiasi drauge su visuomene ir jos gyvenimo būdu. Yra toks posakis, jog vaikai turi sveikatos, turi laiko, neturi pinigų. Suaugę žmonės turi sveikatos, turi pinigų, neturi laiko. Seni turi laiko, turi pinigų, bet neturi sveikatos. Gyvenimas ilgėja, ligos „jaunėja“: vis jaunesnio amžiaus žmonės serga širdies ir kraujagyslių ligomis, vėžiu, skydliaukės ligomis, sutrikusiu regėjimu skundžiasi vis jaunesni asmenys. Todėl ir vyresnio amžiaus žmonės turi daugiau lėtinių ligų. Pagyvenusiems žmonėms visada iškyla didesnė nutukimo, širdies ir smegenų kraujagyslių ligų (infarkto, insulto), diabeto ir vėžio grėsmė.

Jeigu pagyvenęs žmogus išsaugo normalų kūno svorį, tai yra galimybė išvengti daugelio susirgimų. Traumos yra viena iš dažnų priežasčių, dėl kurių trumpėja gyvenimas. Dėl sąnarių problemų, blogo regėjimo, pusiausvyros sutrikimų vyresni žmonės dažniau patiria traumas. O dėl kaulų osteoporozės ir prastos sveikatos jų traumos paprastai būna sunkios, po jų ilgiau sveikstama, dažniau įvyksta netgi mirtinos komplikacijos.

Dar viena didelė vyresnio amžiaus žmonių problema yra demencija (silpnaprotystė). Ji pradžioje pasireiškia mąstymo ir atminties sutrikimais. Demencija nėra liga, bet grupė simptomų, kurie būdingi sergant tam tikromis ligomis. Demencijas gali sukelti sunkios galvos smegenų traumos, augliai, insultas, kitos kraujagyslių ligos, įtaką gali daryti  paveldimumas.

Viena dažniausių demencijos priežasčių – Alzheimerio liga. Demencijų paplitimas didėja žmonėms senstant. Senatvine demencija serga apie 5 proc. vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių ir 25- 35 proc. – vyresnių nei 80 metų amžiaus.

Nors demencijos dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, senatvė jokiu būdu nėra demencijos priežastis, bet tik rizikos veiksnys. Be to, kartais pasitaikantys faktų užmiršimai jokiu būdu nerodo, kad demencija jau čia pat. Paprastai silpnaprotystė formuojasi iš lėto.

Sergant demencija, atminties klaidos yra ypač ryškios, simptomai nuolat progresuoja, nyksta estetiniai jausmai, humoras. Emocijos blėsta, ligoniai nebesugeba bendrauti, tampa abejingi, pikti, kartais euforiški, nekritiški. Sunkiais atvejais neprisimena namiškių vardų ar netgi savo paties vardo. Gydant ligos simptomai gali sumažėti, tačiau jie paprastai pamažu progresuoja. Didelę įtaką šio sutrikimo eigai turi psichosocialiniai faktoriai: kuo aukštesnis intelektas buvo iki ligos, tuo didesnė geresnio prisitaikymo tikimybė.

Kaip reikia gyventi, kad senatvėje mažiau kentėtume nuo ligų ir skausmų? Kokia yra sveiko senėjimo samprata?

Sveikas senėjimas ─ tai procesas, leidžiantis vyresnio amžiaus žmonėms gerinti savo fizines, socialines ir dvasinės sveikatos galimybes, džiaugtis nepriklausomu bei geros kokybės gyvenimu. Sveikatą gerinti niekada ne vėlu. Visavertis, socialiai integruotas, aktyvus gyvenimo būdas ir fizinis aktyvumas yra visuotinai pripažintas būdas spręsti daugelį sveikatos problemų.

Reikia sveikai maitintis ir mankštintis. Fiziškai aktyvūs žmonės geriau jaučiasi, nes fizinis aktyvumas mažina kraujospūdį ir tikimybę susirgti širdies bei kraujagyslių ligomis, insultu bei depresija.

Rekomenduojama vartoti mažiau sočiųjų riebalinių rūgščių (riebios mėsos) ir daugiau augalinių skaidulų turinčio maisto, žalių daržovių ir vaisių, vartoti maisto produktus, turinčius daugiau kalcio ir vitamino D dėl osteoporozės ir kaulų lūžių profilaktikos. Pagyvenusiems žmonėms energijos reikia mažiau nei jauniems žmonėms, tačiau suvartojamo maisto kiekis dažniausiai išlieka toks pat kaip jaunystėje. Todėl ypač daug dėmesio reikia skirti sunaudojamos energijos ir suvalgomo maisto pusiausvyrai. Jeigu nutukęs žmogus, turintis padidėjusį arterinį kraujo spaudimą, numes svorio, jam mažiau reikės gerti vaistų. Taip nebūna, kad nieko nedarysi ir būsi sveikas.

Dažnai vyresnio amžiaus žmones kamuoja liūdesys, depresinės nuotaikos, užklupusi vienatvė, kai netenkama sutuoktinio, o vaikai gyvena savo gyvenimus, galbūt toli užsienyje. Kuo užsiimti, kaip nuginti liūdnas mintis, kaip gyventi visavertį gyvenimą ir jaustis reikalingam?

Daugelis pagyvenusių žmonių baiminasi su amžiumi susijusių pokyčių: prastėjančios sveikatos, mylimų žmonių mirties, depresijos ir užmaršumo. Sulaukę pensinio amžiaus žmonės tarsi atsiduria gyvenimo užribyje: pasijunta nereikalingi, neturi kam perduoti sukauptos patirties, su kuo pabendrauti. Arti nėra net vaikų, nei anūkų, kurių gyvenimu galėtų pasidžiaugti, daugelis jau užsienyje. Tėvai kasdien nerimauja dėl jų. Neretai būna ir taip, jog tėvai vaikus palieka senelių globai, o patys „trumpam“ išvyksta į užsienį. Tai seneliams sukelia nemažai rūpesčių ir streso. O ir vaikai, išvykę gyventi kitur, dažnai tėvus, net ir labai ligotus, palieka likimo valiai.

Ko gero, depresija yra labiausiai paplitusi liga, kuria serga maždaug vienas iš septynių 65 m. ir vyresnių žmonių, tačiau psichikos sveikatos problemos nėra neišvengiama senėjimo proceso dalis. Aktyvus dalyvavimas bendruomenės gyvenime, užimtumas (nedarbas pripažįstamas sveikatos rizikos veiksniu), nusimanymas apie pagyvenusiems žmonėms svarbias psichikos sveikatos problemas gerina pagyvenusių žmonių dvasinę sveikatą.

Klaipėdos medicininės slaugos ligoninėje planuojama teikti geriatrijos paslaugas, kurių dar neteikia nė viena sveikatos priežiūros įstaiga Vakarų Lietuvoje. Kuo bus naudingos šios paslaugos senjorams?

Dauguma Vakarų Europos šalių turi senas ir tvirtas geriatrinės medicinos tradicijas. Anglijoje geriatrinė medicina pradėjo vystytis apie 1930 metus, ir šiuo metu visos senosios Europos Sąjungos šalys narės turi geriatrinės medicinos tarnybas. Pagal Britų geriatrijos draugijos rekomendacijas, Lietuvai reikėtų apie 100 gydytojų geriatrų ir 360 geriatrinių stacionaro lovų. Šiuo metu Lietuvoje pradėti steigti geriatrijos skyriai.

Geriatrinis ligonis – tai vyresnis kaip 60 m. amžiaus ligonis, greta normalaus senėjimo procesų sergantis keletu ligų. Vyresnis pacientas dažniausiai turi daugiau ir sveikatos problemų, lėčiau sveiksta, todėl dauguma terapinio profilio skyrių tokių ligonių priimti gydyti nenori. Senstant atsiranda lėtinės ir ilgai trunkančios ligos – širdies ir kraujagyslių, insultas, diabetas, osteoporozė, onkologinės, sąnarių ligos, katarakta, kurtumas, protiniai sutrikimai. Tokiam pacientui reikalingas kompleksinis įvertinimas ir gydymas.

Pagrindinis gydymo geriatrijos skyriuje tikslas – pagerinti paciento biopsichosocialines funkcijas, grąžinti į bendruomenę. Po gydymo geriatriniai ligoniai turėtų apsitarnauti patys.

Ką daryti, kad sentume sveikai, gerėtų vyresnio amžiaus žmonių sveikata ir gyvenimo kokybė?

Graži, harmoninga senatvė neateina savaime: reikia jai rimtai ruoštis visą gyvenimą. Rekomenduotina aktyviai naudotis profilaktinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis (skiepytis nuo gripo, erkinio encefalito, sekti cholesterolio kiekį kraujuje, mokytis saugotis ligų ir traumų, kontroliuoti lėtinių ligų paūmėjimus). Reikia mokytis kontroliuoti stresą, atsisakyti žalingų sveikatai įpročių, rūpintis dvasinės sveikatos stiprinimu. Reikia sumažinti per didelį vaistų vartojimą. Kiti pacientai geria tuos vaistus, kuriuos rekomendavo jų kaimynai ar sutikti žmonės poliklinikoje. Toks „gydymasis“ gali pakenkti žmogaus sveikatai.

Pagyvenusių žmonių sveikatos raštingumo didinimas, jų aktyvus dalyvavimas III amžiaus universitetų veikloje, sveikatos mokymo ir sveikatinimo renginiuose, bendruomenės veikloje yra sveiką senėjimą nulemiantis veiksnys.

Gerai dvasinei sveikatai ir pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybei labai svarbu yra šeimyninė padėtis. Tyrimai rodo, jog asmenų, gyvenančių su antrąja puse, gyvenimo kokybė buvo geresnė nei vienišų.

Ligų nebuvimas, darbas pensijos metu ar aktyvus gyvenimas socialinėje aplinkoje padeda kovoti su priešlaikinio senėjimo reiškiniais. Kuo ilgiau vyresnio amžiaus žmonės išliks sveiki, tuo ilgiau jie galės džiaugtis geresne gyvenimo kokybe, būti savarankiški ir aktyvūs.

Dėkoju už išsakytas įdomias mintis. Būkime visi sveiki!


VLmedicina.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Įvairios naujienos
skaityti komentarus (2)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Velykų šventė: už saiką prie stalo organizmas tikrai padėkos
Kaip nepersivalgyti, o persivalgius, palengvinti virškinimo procesą? Kiek kiaušinių valgyti, o gal jų apskritai vengti?...
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Kokios klaidos daromos prie šventinio stalo?
Likus vos kelioms dienoms iki Velykų, daugybė žmonių pradeda planuoti, kokie patiekalai nuguls ant stalo šalia margučių....
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kviečia paminėti autizmo mėnesį
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su aut...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų