Šeštadienis, 2024.04.20
Reklama

Imuniteto stiprinimas žiemą

vlmedicina.lt | 2013-01-28 09:53:48

Šaltasis metų sezonas – tikras išbandymas įvairaus amžiaus žmonėms. Tuo metu paaiškėja mūsų imuniteto stiprumas: ar jis lyg skydas saugo nuo virusų atakos, ar atvirkščiai: pradedame dažnai sirgti peršalimo ligomis, gripu, bronchitu ir pan. Kai lauke būna šalta arba sparčiai kinta oro sąlygos, turime daug galimybių peršalti.

Citrinos
Vitaminas C yra pagrindinis imuninės sistemos stiprintojas. Redakcijos archyvo nuotr.

Darbovietėse, parduotuvėse, mokyklose, darželiuose mus „gaudo“ šimtai skirtingų patogenų: bakterijų, mikrobų ir virusų. Juk žodis gripas, būtent ir reiškia sučiupti, sugriebti. Užkrečiamų ligų ir AIDS centro duomenimis, šių metų sausio 7 ir 13 dienomis Panevėžio apskrityje fiksuoti 114 gripo, gripo ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų 1666 atvejai. O sergamumo rodiklis šiomis ligomis siekė 67.2 atvejus 10.000 gyventojų. Tad kaip galime stiprinti savo sveikatą ir imunitetą  šiuo metų laiku? Ar ne per vėlu tuo užsiimti dabar?

Pasirūpinkime savo mityba

Organizmas turi gauti visų reikalingų medžiagų, būtina vengti beverčio, vadinamojo – „greito“ maisto. Tegul jūsų mitybos pagrindą sudaro natūralūs produktai, didinantys organizmo atsparumą. Rinkitės maisto produktus, kuriuose gausu A, C, E, D ir B grupės vitaminų ir mineralinių medžiagų, mikroelementų cinko, seleno, geležies, kurie palaiko gynybinę organizmo sistemą. Vitaminas C yra pagrindinis imuninės sistemos stiprintojas, kurio yra citrinose, erškėtuogėse, juoduosiuose serbentuose, šaltalankio uogose, svarainiuose, spanguolėse, kiviuose, paprikose. Vitamino E gausu migdoluose, saulėgrąžų sėklose ir aliejuje, grūduose, kiaušinio trynyje, grikių kruopose, kviečių gemaluose, avokadose. Vitamino A – morkose, brokoliuose, svieste, kepenyse, žuvų taukuose. B grupės vitaminų – rupių miltų produktuose, mielėse, kopūstuose. Cinko – mėsoje, sūryje, kruopose, riešutuose, grūdiniuose produktuose, mėsoje, kiaušiniuose. Seleno – jūros gėrybėse, saulėgrąžų ir moliūgų sėklose, žuvyje. Geležies – mėsoje, kepenyse, petražolėse. Kasdien suvalgykite 1–2 šaukštelius medaus, nes jame yra ne tik įvairių mikroelementų, bet jis turi ir antibiotikams būdingų savybių. Nepamirškite svogūnų ir česnakų (1–2 skiltelės), nes jie stiprina organizmo apsaugą ir naikina bakterijas. Valgykite riebiųjų žuvų, turinčių nesočiųjų riebalų rūgščių, rauginto pieno produktų, nes juose yra „gerųjų“ bakterijų, kurios palaiko sveiką žarnyno mikroflorą, bei palaiko „gerųjų“ ir „blogųjų“ bakterijų balansą, skatina vitaminų pasisavinimą. Gerkite pakankamai skysčių, ypač šiltų arbatų.

Raskite laiko pailsėti

Stresai, ilgalaikė psichikos įtampa silpnina imunitetą. Galvokite pozityviai, sutelkite dėmesį į sėkmes, o ne į pralaimėjimus. Bendraukite su žmonėmis, trykštančiais energija, turinčiais humoro jausmą, pasižiūrėkite kino komediją, pasiklausykite energingos, linksmos muzikos, tiesiog kuo nors pamaloninkite save. Rinkitės linksmas spalvas, spalvoti drabužiai ar aksesuarai suteiks daugiau džiaugsmo. Visa tai skatina imuninių ląstelių gamybą.

Nepamirškite fizinio aktyvumo

Daugiau judėkite, vaikščiokite pėstute, aktyviai leiskite laisvalaikį. Mokslininkai įrodė, kad reguliari vidutinio intensyvumo fizinė veikla (apie 30 min. beveik kiekvieną dieną) teigiamai veikia imuninę sistemą ir aktyvina T limfocitus, kurie it kariai saugo mūsų organizmą nuo infekcinių ligų sukėlėjų. Gryname ore praleistas laikas ir fiziniai pratimai grūdina organizmą, teigiamai veikia kaulų, raumenų ir nervų sistemas. Sportas yra geras būdas atsikratyti streso. Pasiryžkite ir pradėkite reguliariai sportuoti, bent 3 kartus per savaitę: plaukiokite, treniruokitės sporto salėje ar darykite mankštą prie atviro lango. Nepamirškite, kad net kasdienis energingas ėjimas (pvz., į darbą) turės teigiamos įtakos organizmui ir sustiprins imunines organizmo funkcijas.

Mums visiems svarbus miegas 

Labai svarbus reguliarus miegas, kuris padeda atgauti jėgas, skatina nervinės ir imuninės sistemos veiklą. Kad pailsėtumėte, būtina miegoti apie 8 valandas. Nežiūrėkite televizoriaus iki išnaktų, nedirbkite, jeigu sunku užmigti, prieš miegą negerkite gėrimų su kofeinu, nepersivalgykite, geriau išeikite pasivaikščioti, o kambarį tuo metu palikite vėdintis.

Žalingi įpročiai silpnina imunitetą

Cigaretės, alkoholis, didelis kiekis kavos naikina vitaminus ir mikroelementus, stiprūs alkoholiniai gėrimai žudo imunines ląsteles. Tabako dūmai kvėpavimo takuose trukdo epiteliui atlikti  natūralią gynybinę funkciją.

Žiemą svarbu tinkamai apsirengti

Ir peršalimas, ir perkaitimas silpnina organizmą. Renkitės tinkamai, geriausiai taip, kad galėtume ką nors apsivilkti arba nusivilkti. Pasak profesoriaus R. Sakalausko, „Neįprastai šaltas oras gali daryti įtaką žmogaus bendram imunitetui. Veikiant šalčiui, yra puikios sąlygos bakterijoms ir virusams pažeisti apsaugines nosiaryklės, gerklės, bronchų membranas, prikibti prie ląstelių ir  taip patekti į žmogaus organizmą. Kad kvėpavimo takų infekcijų būtų mažiau, rekomenduojama rengtis tinkamais drabužiais“. Tad labai svarbi yra žieminė apranga. Ji turi būti pagaminta iš natūralių medžiagų (vilnos, medvilnės). Nepamirškite pirštinių, nes rankos jautriai reaguoja į šaltį, taip pat šaliko ir kepurės – apie 30 procentų šilumos organizmas praranda per galvą. Avėkite šiltus, neperšlampamus batus, geriausiai su plačiomis nosimis ir grubesniais padais – kojų pirštai galės judėti ir nebus sustingę. Svarbu, kad kojos būtų sausos ir nesušaltų.

Imunitetą stiprinti rekomenduoja ir Lietuvoje žinomi žolininkai, gydytojai

Pasak J. Balvočiūtės – veiksmingiausia imunitetą stiprinanti vaistažolė – rausvažiedė ežiuolė. Arbatinį šaukštelį šios žolės užpilkite stikline verdančio vandens, pusvalandį palaikykite pritraukti, tada nukoškite ir gerkite 3 kartus per dieną prieš valgį. Kasdien galima pasigaminti arbatos iš parastųjų kiečių,  bruknių, gervuogių, aviečių, juodųjų serbentų, šaltalankių, beržų lapų.

Gydytoja F. Taunytė pataria imunitetą stiprinti kartą per savaitę prausiantis pirtyje, vasarą vaikštant basomis po rasotą žolę, o užsigrūdinusiems žmonėms rekomenduoja pabraidyti  basomis ir po sniegą.

Chemijos mokslų daktarė K. Vaištarienė pataria pasidaryti pušų spyglių, erškėčių vaisių, svogūnų lukštų (santykiu 5:3:1) mišinį. Šaukštą šio mišinio užplikykite termose puslitriu verdančio vandens ir palikite. Po valandos jau galite gerti nukoštą arbatą. Gerkite jos 3 kartus per dieną prieš valgį.

Biomedicinos mokslų daktaras J. Skonsmanas rekomenduoja pasigaminti pušų spyglių stiprybės gėrimo. 4 stiklines maltų žiemos spyglių užpilkite 700 gramų šalto vandens, įpilkite šaukštelį citrinos sulčių, palaikykite 3 dienas tamsioje vietoje. Po to perkoškite, gerkite po 100 g tris kartus per dieną.

Mūsų sveikata ir tuo pačiu jos imunitetas – mūsų rankose. Reikia nedaug: tinkamos mitybos, kuo daugiau gerų emocijų, fizinio aktyvumo, karštų žolelių arbatų, gero poilsio ir mūsų imuniteto „kariauna“ atlaikys patogeninių mikroorganizmų ataką.

Sveikatos apsaugos ministerija

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Žymos: imunitetas
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Sėklidžių vėžys – reta, bet pavojinga jaunų vyrų liga
Onkologinis susirgimas – diagnozė, kurią gali išgirsti ir jauni žmonės. Sėklidžių vėžys netgi vadinamas jaunų &nda...
Atskleidė vitamino D ir žarnyno mikrobiotos svarbą atopinio dermatito ir astmos išsivystymui
Alerginės ligos – plačiai paplitusios visame pasaulyje. Jų išsivystymo mechanizmai siejami su genetiniais veiksnia...
Stresas, kaip iššūkis, kūrybiškumas ir atsipalaidavimas
Šių laikų visuomenę įvairių sričių mokslininkai įvardija kaip streso, nerimo, perdegimo, pervargimo, išsekimo, apimtą de...
Dantų pastos ir jų rūšys: kaip išsirinkti sau tinkamiausią
Ieškant naujos dantų pastos gali susisukti galva, pamačius tokį platų pasirinkimą parduotuvėse. Kiekviena dantų pasta si...
Kompensuojamųjų vaistų rezerviniame sąraše –  nauji vaistai cistinei fibrozei gydyti
Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija nusprendė įtraukti naujus cistinei fibrozei gy...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų