Į kovą su alkoholiu – pasitelkus fotoaparatą

Blaivi, negerianti visuomenė – utopija? Norėdamas, kad tai taptų realybe, trisdešimtmetis profesionalus fotografas, reklamos specialistas Dainius Bagdonas savaitgaliais kartu su policija vyksta į reidus ir įamžina nuo alkoholio apsvaigusius žmones. Jų nuotraukas jis viešina feisbuko grupėje „Plungė – miestas be alkoholio“.

Reklama

Kaip kilo idėja įgyvendinti šį projektą? Kokių tikslų juo siekiate?

Dvi intencijos mane paskatino pradėti su policija važinėti į reidus ir juose fotografuoti neblaivius, įstatymą pažeidžiančius žmones: savo aplinkoje ne kartą esu matęs, kokių kvailysčių prikrečia apsvaigę nuo alkoholio vaikystės draugai, pažįstami, be to, apie daugybę neblaivių asmenų įvykdytų nusikaltimų girdėjau ir iš žiniasklaidos; norėjau savo akimis pamatyti, kokius nusižengimus tokie asmenys daro ir apie tai pranešti visuomenei, priversti susimąstyti, kokie gali būti padariniai.

Vienas iš tikslų – parodyti vaizdais žmonėms, su kuo kasdien susiduria policija, juk nesusimąstome, kad dažnai pareigūnai, kai miegame, patruliuodami rizikuoja savo gyvybėmis. Noriu įrodyti, kad pareigūnai mums padeda, o ne kenkia. Tačiau ir policininkas yra bejėgis, kai sugaunamas nepilnametis, nes negali imtis jokių veiksmų, išskyrus pristatyti tėvams ir surašyti protokolą, nors tas nepilnametis ir spjaudosi, keikia ar net puola kumščiais.

Nuo ko pradėjote?

Pirmiausia nuėjau į Plungės rajono policijos komisariatą ir gavau „palaiminimą“ iš komisaro, bet pagrindinius leidimus man išdavė Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, kuriam yra pavaldus ir Plungės padalinys.

Susitvarkęs popierius, nuo balandžio pabaigos pradėjau ketvirtadieniais–šeštadieniais, nuo 19 iki 7 valandos ryto su policijos patruliais važinėtis į reidus ir juose fotografuoti išgėrusius asmenis. Tą darysiu iki birželio pabaigos, o liepos mėnesį iš atrinktų geriausių kadrų planuoju pristatyti parodą, pirmiausia Plungėje, o vėliau galbūt ir kituose miestuose. Bandau susitarti, kad ekspozicijos atidaryme dalyvautų ir anoniminiai alkoholikai, pasidalintų savo patirtimi. Beje, gavau leidimą reidų metu naudoti ir videoregistratorių, tad ketinu pristatyti ir įdomesnius filmuotus vaizdus.

Prieš aštuonias savaites su šiuo projektu supažindinau ir Savivaldybės darbuotojus – mano idėjai pritarė, bet kai paprašiau finansinės paramos, net skambinant telefonu nekelia ragelio. Tai atskleidžia jų požiūrį... Laimei, per socialinius tinklus mane susirado paprasti žmonės, pažadėję pervesti lėšų parodos kūrimui.

Kas labiausiai įstrigo į atmintį šiuose reiduose, nustebino?

Didžiausią apmaudą jaučiu matydamas, kaip pareigūnų sulaikyti šešiolikmečiai įpučia po dvi promiles, o kai juos pristato tėvams, šie būna abejingi, nes neretai ir patys kilnoja stiklelį. Tiesa, pirmąkart nutvertų ir parvežtų namo vaikų tėvai gauna drausminę nuobaudą už nepriežiūrą, sumoka baudą, bet tai suteikia daugiau darbo policijai, nei pamoko tėvus.

Kokio amžiaus žmonės dažniausiai pakliūna reidų metu į policijos akiratį?

Socialiniame tinkle negaliu viešinti užfiksuotų apsvaigusių nepilnamečių, bet pastebėjau, jog apie 60 proc. nusikaltimų padaro būtent nepilnamečiai ir jaunuoliai: muša ar apiplėšia praeivius, pažįstamus, vagia iš transporto priemonių ar butų. Taigi jaunimas geria daug ir dažnai, manau, tai auklėjimo bei mus veikiančios aplinkos pasekmė.

Socialiai remtini asmenys dažniau nusikalsta, kai išmokamos pašalpos – nuo 10 iki 15 mėnesio dienos.

Ar pačiam teko rizikuoti gyvybe?

Taip, teko būti ne vienose gaudynėse. Aš buvau perspėtas dėl galimų pavojų, pasekmių, bet pareigūnai negali visu šimtu procentų užtikrinti mano saugumo. Kai kurie fotografuojamieji yra bandę mane pastumti, nusigręžti, bet tokiais atvejais policija stengiasi padėti.

Plungėje karščiausi taškai – bendrabučiai, net negavus iškvietimo, ypač savaitgaliais, į bet kurį nuvažiavus, tarsi dokumentiniame filme išvysi girtaujančius, besimušančius, praeivius užgauliojančius ar net narkotikus vartojančius žmones. Neretai turintieji tokius kaimynus bijo kviesti policiją, kad nesusilauktų keršto.

Užsiminei apie kerštą, o pats nebijai jo sulaukti iš asmenų, kuriuos įamžini nuotraukose?

Esu sulaukęs grasinimų per feisbuką, netgi siūlė premiją tam, kas mane pagaus ir paguldys ant menčių. Žinoma, kad tai nemalonu ir kelia dvejonių dėl šios veiklos, bet negaliu mesti darbo jį įpusėjęs. Tačiau konsultuojuosi su advokatais, kad žinočiau, kaip elgtis.

Netgi susilaukiau pašaipių komentarų iš buvusių klasiokų, pažįstamų. Iš pradžių neigiamus vertinimus trindavau, bet paskui pagalvojau: „Duok durniui kelią“. Šeima taip pat iš pradžių skeptiškai vertino šį projektą, baiminosi dėl mano saugumo, bet pamatę mano užsidegimą, nuotraukas iš reidų, pradėjo palaikyti.

Plungės rajono policijos komisariatas taip pat yra gavęs ne vieną skundą, kad viešinu girtus žmones, bet aš tai darau nepažeisdamas įstatymo.

O kaip dėl etikos, pavyzdžiui, galbūt nereikėjo publikuoti šalia laiptinės ant žemės gulinčios girtos jaunos porelės, nes atpažins artimieji?..

O kaip manote, ar prievartautojui būna gėda, kai prievartauja merginą? Jeigu jaučia gėdą, jis nėra visiškai iš vidaus supuvęs. Galbūt bent vienas, pamatęs save girtą viešai paskelbtoje nuotraukoje, panorės keisti savo gyvenimą...

O pats ar išgeriate?

Per šventes išgeriu taurę šampano ar vyno, į klubą nuėjęs - kokteilio, bet geriu itin retai, jaučiu saiką ir ribas. Nesu baustas policijos.

Kaip manote, kokius įstatymus reikėtų politikams patvirtinti, kad Lietuvoje ženkliai sumažėtų besaikis alkoholio vartojimas?

Manau, alkoholinius gėrimus turėtų pardavinėti tik specializuotose parduotuvėse; turėtų būti padidintas alkoholio akcizas, kad nebeturėtų galimybės jo įsigyti socialiai remtini žmonės; socialinės pašalpos turėtų būti mokamos ne pinigais, o maisto produktais bei kitais reikalingais daiktais, kad geriantieji neturėtų grynųjų.