Į klausimą, kaip ilgai gyvensime, ruošiasi atsakyti ir mokslas

Ar kada susimąstėte, kiek laiko jums duota žemėje? Ar kada buvo įdomu, kiek metų gyvensite? Kokios senatvės sulauksite? Kuo sirgsite? Nuo ko mirsite? Gal net lankėtės pas būrėją ar astrologą, gal bandėte kokį nors organizmo senėjimo testą? Jei taip, šis straipsnis būtent jums.

Reklama

Mokslas, technologijos, medicina per pastarąjį šimtmetį į priekį pažengė ne vieną ir ne du žingsnius, o tiesiog šuoliuote šuoliavo. Ir nors gyvenimo trukmė pailgėjo, kokybė pagerėjo, įvairios lėtinės ligos užklumpa vis jaunesnius. Tai ir judėjimo aparato skausmai, raumenų sąstingis, chroniškas stresas, depresija. O kur dar kone jaunystėje glembanti ir pilkėjanti oda, žilstantys plaukai nesulaukus nė trisdešimties?

Mes gyvename ilgiau, bet mūsų kūnas dėl įvairių išorinių ir vidinių faktorių, rodos, sensta greičiau. Ir nors tikslios mūsų mirties datos joks tyrimas, testas ar juolab asmuo veikiausiai negali nusakyti, mokslininkai siūlo atkreipti dėmesį į kelis faktorius. Įvertinę šiuos moksliškai pagrįstus faktorius, galėtume nurimti, jog su mūsų sveikata viskas kuo puikiausia. Arba atvirkščiai, sunerimti dėl savo sveikatos, spartaus organizmo senėjimo ar net priešlaikės mirties.

Lėta reakcija – trumpesnis išgyvenamumas?

Šiais metais Londono universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkai įrodė, jog silpnoki refleksai ir ilgas reakcijos į dirgiklį laikas gali reikšti, jog jūsų gyvenimo trukmė bus trumpesnė nei vidutinė.

Be jokios abejonės, senovėje refleksai ir reakcija buvo svarbesni ir nuo jų labiau priklausė žmogaus gebėjimas išgyventi. Reikėjo sučiupti ir nudobti grobį, saugotis laukinių gyvūnų, kautis su priešais. Tam tikri refleksai šiais laikais, ko gero, nuslopę. Žvėrių žmogus bėgiodamas po laukus nebemedžioja, nebetaikosi su savadarbe strėle į svetimos genties atstovą. Tačiau nepaisant tokios grėsmės nebuvimo, refleksai mumsir mūsų sveikatai turi ne menkesnę svarbą.

Londono universiteto tyrėjas mokslų daktaras Gareth Hagger Johnson teigia: „Reakcijos laikas atspindi tai, kokiu greičiu informacija sklinda centrinėje nervų sistemoje, kokiu greičiu informacija apdorojama ir kokiu greičiu išgaunamas atsakas. Kitaip tariant, reakcijos laikas parodo, kaip gerai ar blogai veikia mūsų nervų sistema ir kitos organizmo sistemos“.

Tyrimo rezultatai skelbia, jog žmonės, kurių smegenys ilgiau apdoroja informaciją ir lėčiau sureaguoja į dirgiklį, yra linkę mirti jaunesnio amžiaus nei tie, kurie pasižymi vidutiniu reakcijos laiku. Testą atliko 5 tūkst. Žmonių - jie žaidė itin paprastą kompiuterinį žaidimą ir taip galėjo „išsimatuoti“ savo reakcijos laiką.

Beje, siūlome pabandyti vieną iš daugelio panašių reakciją įvertinančių kompiuterinių žaidimų ir jums. Spauskite nuorodą čia.

Na, ir kaip jums sekėsi?

Nuspėti sveikatą iš kraujo lašo

Kraujo testas – jokia naujiena, kai norime sužinoti apie kiekybinę ar kokybinę kraujo sudėtį ar surasti tam tikras medžiagas kraujyje. Tačiau ar žinojote, kadpaprastas kraujo testas galėtų parodyti ir tikimybę mirti per ateinančius penkerius metus?

Štai mokslininkai iš vieno Suomijos sveikatos instituto nustatė, jog keturi specifiniai biožymekliai kraujyje gali gana tiksliai nusakyti, ar žmogus mirs per ateinančius penkerius metus. Nesvarbu, ar tas žmogus sveikas, ar pasiligojęs.

Atlikti tokį testą gydymo įstaigose, ko gero, būtų labai naudinga. Juk jei tam tikrų biologinių kraujo molekulių būtų ieškoma paprasto kraujo tyrimo metu, galbūt būtų galima išvengti nemažai mirčių nuo vėžio. Taip pat biožymeklių pažeidimai galėtų „nuspėti“ širdies ir kraujagyslių ligas, diabetą ir kitas lėtines ligas prieš joms pasiekiant pavojingą sveikatai būklę. Tokiu atveju medikai kartu su pacientu imtųsi prevencinių veiksmų, gyvenimo būdo korekcijos.

Minėtame tyrime Suomijoje dalyvavo beveik 10 tūkst. tiriamųjų iš Estijos. Pakartotinis tyrimas atliktas dalyvaujant 8 tūkst. suomių. Rezultatai buvo tokie patys. Daug dėmesio kreipta į keturis biožymeklius: plazmos albuminą, alfa-1- rūgšties glikoproteiną, mažo tankio lipoproteiną bei citratą. Tų tiriamųjų, kurie mirė per penkerius metus nuo tyrimo, kraujyješių biožymeklių kiekiai buvo didesni nei likusių tiriamųjų. Per penkerius metus minėtų biožymeklių kraujyje daugiau turėję žmonės mirė nuo įvairiausių ligų – nuo vėžio, diabeto, kardiovaskulinių ligų. Mokslininkai netgi nustatė šių biožymeklių gaires ir tikisi, jog tokius tyrimus bus galima naudingai ir efektyviai panaudoti ateityje.

Ką sako mūsų nosys?

Iš uoslės, pasirodo, taip pat galima nustatyti, ar mums gresia mirtis per ateinančius penkerius metus. Anot Čikagos universiteto mokslininkų, mūsų uoslės organas – nosis puikiai tai žino.

2005 metais pradėto tyrimo metu 3 tūkst. abiejų lyčių 57-85 metų amžiaus tiriamųjų turėjo užuosti ir identifikuoti kelis paprastus kvapus. Tai buvo pipirmėtės, žuvies, apelsinų, rožių ir odinės medžiagos kvapai.

Kitas tyrimas atliktas po penkerių metų. Per penkerius metus mirė 430 tiriamųjų. Beveik 40 proc. jų sunkiai atpažino kvapus pirmajame tyrime. Vidutiniškai gerai tuomet kvapus atpažino 19 proc. iš 430 mirusių tiriamųjų. Ir tik 10 proc. per penkerius metus neišgyvenusiųjų pasižymėjo puikia uosle. Anot tyrimo vadovo Jayant M. Pinto, šis tyrimas parodo, jog uoslė gali būti puikia įspėjančiąja sistema. Sistema, kuri signalizuoja, kad organizmui kažkas negerai, daroma vienokia ar kitokia žala.

Ir nors tyrimas atliktas su vyresnio amžiaus žmonėmis, kurie ir taip pasižymi didesne tikimybe numirti, numoti ranka į šį tyrimą neverta. Be to, tokio tyrimo privalumas tas, kad jis yra pigus, greitas, paprastas.

Ar esame stiprūs?

Sakoma, kad išsilavinimas ir sugebėjimai turi įtakos mūsų ilgesniam gyvenimui ir geresnei jo kokybei. Rodos, natūralu, kad išsilavinę žmonės daugiau dėmesio skiria savo sveikatai, gyvenimo būdui, išvaizdai. Tačiau, pasirodo, išsilavinimas turi tik labai nedidelės įtakos gyvenimo trukmei. Ne kas kita, bet stiprumas tam pasitarnauja labiau.

Įvairiose pasaulio šalyse buvo atliekami specialūs jėgos testai, nusakantys žmogaus senėjimą. Pavyzdžiui, rankos paspaudimo testas.

Buvo apibendrinta 50 studijų ir nustatyta, kad žmogaus stiprumas turi didesnę įtaką jo išgyvenamumui nei išsilavinimas. T.y. kuo žmogus stipresnis, tuo stipresnis ir organizmas, tuo greičiau jis atsigauna po ligos ir sužeidimo, tuo mažiau žmogaus organizmas yra linkęs į įvairius negalavimus ir negalią, kognityvinių funkcijų sutrikimus.

Taigi įvairių senėjimą ir priešlaikinę mirtį nusakančių faktorių mokslininkai ieško ir toliau. Ir galbūt visai greitai turėsime rinkinį testų, leidžiančių mums žinoti, kada gi verta susirūpinti savo sveikata.

O kol tokio rinkinio neturime, rūpinkimės sveikata visada.

Šaltiniai:

Hagger-Johnson G, Deary IJ, Davies CA, Weiss A, Batty GD. ReactionTimeandMortalityfromtheMajorCausesofDeath: The NHANES-III Study. PLoS One. 2014

https://www.plosmedicine.org/article/info:doi/10.1371/journal.pmed.1001606

https://www.plos.org/wp-content/uploads/2013/05/pone-9-10-pinto.pdf

https://www.medicaldaily.com/sense-smell-may-predict-risk-death-5-years-when-nose-goes-so-do-you-305904

https://www.eurekalert.org/pub_releases/2014-05/iifa-ant050614.php