Penktadienis, 2024.03.29
Reklama

Hipertenzija: ką turime žinoti

Šaltinis: vlmedicina | 2016-05-17 15:41:54

Kasmet gegužės 17 d. yra minima Pasaulinė hipertenzijos diena. 2006 m. Pasaulinė hipertenzijos lyga (angl. World Hypertension League, WHL), bendradarbiaudama su Tarptautine hipertenzijos draugija (angl. International Society of Hypertension, ISH) ir kitomis organizacijomis, gegužės 17-ąją paskelbė Pasauline hipertenzijos diena. Tai buvo padaryta norint atkreipti visų pasaulio gyventojų dėmesį ir padidinti jų supratimą apie aukštą arterinį kraujo spaudimą bei jo grėsmingas ir ilgalaikes pasekmes. Penkerių metų periodui – nuo 2013 iki 2018 m. – šios tarptautinės dienos devizu tapo paprasta, bet tiksli frazė – „Žinome kraujo spaudimą!“

© VLMEDICINA.LT (Algirdo Kubaičio) nuotr.

Toks Pasaulinės hipertenzijos dienos devizas pasirinktas ne atsitiktinai. Jis pagrįstas išsamia medicinine statistika, kuri rodo, kad tiktai apie 50 proc. asmenų žino, kad jie serga arterine hipertenzija. Tiktai keliose gyventojų populiacijose daugiau nei 75 proc. žmonių žino, kad turi padidėjusį arterinį kraujo spaudimą ir deramai supranta jo pasekmes. O kai kuriose gyventojų populiacijose šios žinios itin menkos – mažiau kaip 10 proc.

Pasaulinė hipertenzijos lyga kartu su Tarptautine hipertenzijos draugija džiaugiasi, kad 2016 m. vėl bus švenčiama Pasaulinė hipertenzijos diena. Ši diena įvairiais renginiais bus pažymima visa savaitę nuo gegužės 17 iki 24 d. Pasaulinė hipertenzijos lyga parengė specialią pranešimo formą organizacijoms, į kurią norintieji gali įrašyti jų darbuotojų arterinio kraujospūdžio dydžius ir užpildžius išsiųsti. Ši forma ir daugiau informacijos yra pateikta interneto svetainėje https://www.whleague.org/index.php/features/world-hypertension-day.

Siekiant padidinti visuotinį supratimą apie hipertoninę ligą, arba arterinę hipertenziją, būtina praktiškai įgyvendinti du ypač svarbius tikslus: 1) kurti bei vykdyti vietos bendruomenių gyventojams, priklausantiems rizikos grupei, tinkamas kompetencijos ugdymo programas, kaip pamatuoti ir įvertinti arterinį kraujo spaudimą; 2) sutelkti visus sveikatos priežiūros specialistus, kad klinikinėje praktikoje būtų įvertinamas arterinis kraujo spaudimas bet kokių klinikinių patikrinimų metu [4]. Kad ši strateginė nuostata būtų praktiškai įgyvendinama pasauliniu mastu, Pasaulinė hipertenzijos lyga dirba su įvairių kitų mokslo draugijų nariais bei visuomenių organizacijų partneriais.

Kodėl taip svarbu kiekvienam matuoti savo arterinį kraujo spaudimą bei žinoti apie hipertenzijos sukeliamas ilgalaikes pasekmes? Mat lėtinės neinfekcinės ligos lemia du trečdalius visų mirčių pasaulyje ir net 80 proc. mirčių šalyse, kurios turi mažas ar vidutines pajamas. Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis tarp visų lėtinių neinfekcinių ligų, o pati arterinė hipertenzija yra svarbiausias, bet nesunkiai koreguojamas rizikos veiksnys gydant širdies ir kraujagyslių ligas. Arterinė hipertenzija kasmet tampa milijonų žmonių mirčių visame pasaulyje priežastimi. 2010 m. dėl jos mirė apie 9,4 mln. žmonių – beveik tiek, kiek dėl visų infekcinių ligų kartu sudėjus.

Lietuvoje arterinės hipertenzijos paplitimas visada buvo didelis. Apie 1990 m. jis buvo truputį sumažėjęs o pastaraisiais metais vėl auga. Lietuvoje nuo 2006 m. pradėta vykdyti nuolatinė Sveikatos apsaugos ministerijos finansuojama asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programa (LitHiR programa). Pagal LitHiR programą tirti 40–54 metų vyrai ir 50–64 metų moterys, nesergančios širdies ir kraujagyslių ligomis. Išanalizuoti 23 204 pacientų duomenys. Moterys sudarė 59,9 proc. visų ištirtųjų. Arterine hipertenzija sirgo 57,6 proc. ištirtųjų. Nė vieno tradicinio rizikos veiksnio neturėjo tik 6 proc. sergančių hipertenzija ir 8,8 proc. nesergančių hipertenzija pacientų.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, situacija Lietuvoje kinta į blogąją pusę – 2004 m. hipertenzinėmis ligomis iš 1000 gyventojų sirgo 130,4 gyventojo, o 2014 m. sergamumas siekė 234,1 atvejo, tenkančio 1000 gyventojų.

Trumpai apžvelkime gausią mokslinę literatūrą apie šią itin paplitusią lėtinę ligą. Ne be reikalo specialistai pastaruoju metu ją vadina „slenkančiąja epidemija“.

Pirminė arterinė hipertenzija – tai liga, kuriai būdingas nežinomos kilmės ilgalaikis arterinio kraujospūdžio padidėjimas, dėl kurio ilgainiui, tinkamai negydant, pažeidžiami vadinamieji organai taikiniai – širdis, smegenys, kraujagyslės ir inkstai, didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Trumpalaikiai arterinio kraujo spaudimo svyravimai yra būdingi visiems žmonėms, priklausomai nuo daugelio išorinių bei vidinių veiksnių: fizinio aktyvumo lygio, metų laiko, paros laiko (naktį arterinis kraujo spaudimas turi sumažėti), miego trukmės, darbo krūvio, psichoemocinės būklės ir streso hormonų lygio, alkoholio vartojimo, vaistų, moterims – nėštumo ir t. t. Todėl ir liga diagnozuojama tik surinkus išsamią anamnezę ir tik tada, kai yra ilgalaikis ar pastovus arterinio kraujospūdžio padidėjimas.

Etiologija. Arterinės hipertenzijos rizikos veiksniai

Pagal kilmę arterinė hipertenzija gali būti pirminė (apie 90 proc. visų sergančių žmonių), kurios priežastys nėra tiksliai žinomos, ir antrinė, kurios priežastys yra nustatytos. Daugelis mokslininkų mano, kad arterinė hipertenzija yra polietiologinė liga, kurios susiformavimui greta metabolinių sutrikimų įtaką daro daugiau nei 30 išorinių, vidinių ir paveldimų rizikos veiksnių. Su pirmine arterine hipertenzija susiję daug genų (angiotenzino, renino, α2 ir ß2 receptorių ir kt.) ir, nors tam tikrų genų svarba ir jų tarpusavio sąveika dar galutinai neįrodyta, jų poveikiu jau neabejojama. Svarbiausi pirminės arterinės hipertenzijos rizikos veiksniai: genetika (lemia 30–60 proc.), amžius (Framinghamo studijos duomenimis, 90 proc. 55–65 m. žmonių, kurių AKS yra normalus, sulaukę 80–85 m. turės padidėjusį AKS), rasė (juodaodžių asmenų arterinis kraujo spaudimas didesnis nei baltųjų), rūkymas, antsvoris bei nutukimas, gausus riebaus, sūraus maisto, alkoholio vartojimas, mažas fizinis aktyvumas, nuolatinė nervinė įtampa, naktinis darbas ir kt.

Antrinės hipertenzijos priežastis gali būti inkstų parenchimos ligos, inkstų arterijų stenozė, feochromocitoma, pirminis aldosteronizmas, Kušingo sindromas, skydliaukės ligos, miego apnėja, aortos koarktacija, ilgai vartojami kai kurie vaistai ir kt.

Dažniausi simptomai ir ligos eiga

Ši liga daugelį metų gali nesukelti jokių klinikinių požymių ir gali būti ilgai nepastebėta. Nematuodamas arterinio kraujo spaudimo žmogus gali ir nežinoti, kad jau serga. Net jeigu liga jau diagnozuota, besimptomė ir beskausmė ligos eiga neskatina paciento keisti savo gyvensenos, atsisakyti žalingų sveikatai įpročių ar vartoti vaistus. Ligos eiga ir baigtis priklauso nuo hipertenzijos sunkumo, trukmės, ją lemiančių mechanizmų ir gydymo veiksmingumo. Nenustačius ligos laiku, toliau progresuoja organų taikinių pažeidimai. Tik po ilgo laiko atsiranda tam tikri simptomai, kurie byloja apie kairiojo širdies skilvelio hipertrofiją, hipertenzinę nefropatiją (inkstų pakenkimas), retinopatiją (akių tinklainės pakenkimas), kraujagyslių sienelių (intimos) pažeidimus ir kt. Gerokai vėliau gali išsivystyti krūtinės angina, miokardo infarktas, aortos aneurizma ar net jos atsisluoksniavimas, smegenų ir kitų organų kraujagyslių ligos, inkstų ir širdies funkcijos nepakankamumas.

Hipertenzinė krizė – tai greitas ir reikšmingas arterinio kraujo spaudimo padidėjimas, sukeliantis gyvybiškai svarbių organų (pavyzdžiui, smegenų, širdies, inkstų) kraujotakos sutrikimą. Klinikiniai jos požymiai: 1) ryškus arterinio kraujo spaudimo padidėjimas (diastolinis arterinis kraujo spaudimas gerokai viršija 140 mm Hg); 2) akių dugne matomi pakitimai; 3) neurologinės būklės pokyčiai – galvos skausmas, sąmonės sutrikimas, regėjimo sutrikimai, laikini smegenų židininiai simptomai, labai retais atvejais – koma; 4) širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčiai – ūminis širdies nepakankamumas, nestabili krūtinės angina, miokardo infarktas, aortos atsisluoksniavimas; 5) inkstų veiklos sutrikimas – oligurija, hematurija, proteinurija, ūminis inkstų nepakankamumas; 6) galimi virškinimo sistemos pokyčiai – pykinimas, vėmimas.

„Baltojo chalato“ hipertenzija – būklė, kai asmeniui gydytojo kabinete nuolat sukyla kraujospūdis, o pamatuoto namuose kraujospūdžio dydžiai yra normalūs. Aprašytas ir „baltojo chalato“ hipertenzijai priešingas fenomenas – „izoliuotoji ambulatorinė hipertenzija“, arba slaptoji hipertenzija – būklė, kai asmenims gydytojo kabinete nustatomas normalus kraujospūdis, o dienos bėgyje pamatuotas arterinis kraujo spaudimas yra padidėjęs.

Verta žinoti, kad arterinė hipertenzija kartais pasireiškia vaikystėje ir paauglystėje. Nors vaikų ir paauglių arterinė hipertenzija palyginti mažai tyrinėtas reiškinys, šios būklės paplitimas, įvairių šaltinių duomenimis, populiacijoje svyruoja nuo 0,8 iki 5 proc. Atsižvelgiant į ligos etiologiją, vaikų ir paauglių hipertenzija taip pat gali būti pirminė ar antrinė. Tarp vaikų vyrauja antrinė hipertenzija, o tarp paauglių dažnesnė pirminė hipertenzija. Yra neginčijamų sąsajų tarp vaikystės, paauglystės ir brandaus amžiaus kraujospūdžio: hipertenzija sirgusių vaikų arterinis kraujo spaudimas suaugus dažniausiai taip pat būna padidėjęs.

Diagnostika

Hipertenzija – turbūt lengviausiai diagnozuojama lėtinė neinfekcinė liga, kadangi kraujospūdžio matavimas ir jo kontroliavimas medikamentais yra gana paprastas (paruoštos išsamios tarptautinės gydymo ir diagnostikos rekomendacijos, vaistai nebrangūs, dažniausiai geriami 1 ar 2 kartus per dieną, nereikia klinikinių laboratorinių tyrimų). Pati didžiausia problema, kad gerai besijaučiantys žmonės net smalsumo vedini nepasimatuoja savo arterinio kraujo spaudimo. Na, o jeigu pasimatuoja kartą per metus, tai kaip įvertinti gautus rezultatus? Didelė tikimybė, kad vienkartinis matavimas gali būti netikslus. Toliau pateikiama vidutinių arterinio kraujo spaudimo dydžių lentelė ir jų interpretacija:

Taigi nepakanka vien nustatyti momentinį arterinio kraujo spaudimo dydį. Būtina ieškoti padidėjusio spaudimo priežasčių, gretutinių susirgimų, vidaus organų pažeidimų, išsiaiškinti, kaip jis kinta per parą (tam naudojamas arterinio kraujo spaudimo monitoravimas 24 valandas, kuris vis dažniau taikomas ir Lietuvoje).

Prevencija

Visi suaugę asmenys be išimties turėtų matuoti arterinį kraujo spaudimą bent 2–4 kartus per metus. Todėl būtina šviesti gyventojus, motyvuoti matuotis arterinį kraujo spaudimą ir mokyti įvertinti asmeninius matavimo duomenis. O svarbiausia – paskatinti šalinti rizikos veiksnius:

  • mesti rūkyti;
  • laipsniškai mažinti ir stabilizuoti svorį, ypač jeigu yra nutukimas (kartais netekus 5 kg svorio arterinis kraujo spaudimas sumažėja apie 4,4/3,6 mm Hg);
  • vartoti mažiau alkoholio;
  • reguliariai mankštintis (vidutinio ar net didelio intensyvumo aerobiniams pratimams skirti 30–60 min. kasdien);
  • mažinti druskos kiekį maiste (suvartoti ne daugiau kaip 5 g NaCl per dieną, maisto papildomai nesūdyti);
  • koreguoti mitybos įpročius – valgyti daugiau vaisių ir daržovių (bent 400 g daržovių per dieną), mažiau sočiųjų riebalų rūgščių turinčio maisto ir riebaus maisto, mažiau naudoti produktų, turinčių kofeino, pagal galimybę mažinti lėtinį stresą ir kt.

Pagal Lietuvos ir užsienio literatūrą straipsnį parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo pavaduotojas Remigijus Zumeras.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Žymos: hipertenzija
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Kokios klaidos daromos prie šventinio stalo?
Likus vos kelioms dienoms iki Velykų, daugybė žmonių pradeda planuoti, kokie patiekalai nuguls ant stalo šalia margučių....
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kviečia paminėti autizmo mėnesį
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su aut...
Kaip tinkamai išsirinkti veido kremą iš plataus asortimento?
Tinkamo veido kremo pasirinkimas labai svarbus. Prie odos poreikių ir trūkumų pritaikyta kosmetikos priemonė veiksmingai...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų