Gyvenimo būdo medicina – neišvengiamas žingsnis iš praeities į ateitį (2)

Nesibaigiančios eilės pas gydytoją, namuose pilnas stalčius medikamentų, ankstyvos skaudžios netektys dėl nesulaikomai progresuojančių lėtinių neinfekcinių ligų (LNL). Pažįstama situacija? Pagal Jungtinių Tautų 2011 m. specialios Generalinės asamblėjos A/RES/65/238 65 „Lėtinių neinfekcinių ligų kontrolė ir profilaktika“ duomenis, dėl globalinės šių ligų epidemijos kasmet netenkame 36 milijonų žmonių gyvybių. Netinkamo gyvenimo būdo sukeltos ligos sudaro net 77 proc. viso europiečių sergamumo.

Reklama

LNL epidemija

Pagal Lietuvos Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenis, 2013 metais mūsų šalyje užregistruoti 557 654 žmonės, sergantys hipertenzija, 125 392 - lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, 95 023 – cukriniu diabetu, 75 342 – vėžiu.

Įdomumo dėlei pasakysiu, kad šalyje per metus gimsta tik 15-16 tūkstančių vaikų. Ši sukrečianti statistika verčia susimastyti, kodėl taip yra ir kas mūsų laukia ateityje, jeigu šios labai grėsmingos tendencijos nesikeis.

Jungtinių Tautų asamblėjos ir kituose labai svarbiuose Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos ir Europos Sąjungos dokumentuose nurodomos dvi pagrindinės priežastys, sukėlusios globalinę LNL epidemiją:

1. Gyvenimo būdo sąlygotų LNL atsiradimo rizikos faktorių daugėjimas (tolstanti nuo natūralių sąlygų gyvenamoji aplinka, nesveikas maistas, psichoemocinis disbalansas, adinamija, priklausomybės ir kt.);

2. Neteisingas valstybinis sveikatos apsaugos sistemų prioritetų orientavimas į ligų simptomų diagnostiką ir gydymą, pamirštant sveikatos stiprinimo ir tausojimo praktikos svarbą.

Ką daryti?

Natūraliai kyla klausimas: ką mes galime padaryti, kad sustabdytume vis greičiau besisukantį LNL smagratį? Moksliniais tyrimais ir praktiniais eksperimentais jau seniai yra įrodyta, kad vien tik anksti pašalinus širdies ir kraujagyslių sistemos lėtines ligas sukeliančius rizikos faktorius, galima išvengti 80 proc. susirgimų ir mirčių (https://www.un.org/ga/search/view_ doc.asp?symbol= A/66/83 &Lang=E).

Yra žinoma daug solidžių biomedicininių mokslinių veikalų, kuriuose medikai ir biologai įrodo, kad pakeitus mitybos bei pagrindinius gyvenimo įpročius galima be vaistų ir kitų medicininių preparatų sustabdyti LNL progresavimą ir pasukti šių ligų eigą atgal sveikatos kryptimi (China Study, T. Colin Campbell 2005).

Malonu pažymėti, kad šios idėjos mūsų šalyje nėra naujos. Jau beveik prieš šimtą metų Vilhelmas Storosta (Vydūnas) savo knygose „Sveikata, jaunumas, grožė“, „Gimdymo slėpiniai“, „Sąmonė“ ir kt. stengėsi atskleisti tikrąsias LNL atsiradimo priežastis ir šių ligų sukeliamas grėsmes. Jo pėdomis sekė Karolis Dineika, Eugenija Šimkūnaitė ir daug kitų šviesaus atminimo iškilių žmonių. Panašios tendencijos evoliucionavo ir kitose šalyse. Jos kildinamos iš senovės Rytų medicinos suformuoto suvokimo, kokią svarbią vietą siekiant išsaugoti ir sustiprinti žmonių sveikatą užima jų gyvenimo būdas ir aplinka.

Nauja medicinos sritis

Pastaruoju metu pasaulinėje oficialioje biomedicininėje praktikoje vis aktyviau reiškiasi naujos tendencijos, kuriose akcentuojama gyvenimo būdo svarba. Vakarų šalyse pradėjo vystytis nauja medicinos sritis - gyvenimo būdo medicina (angl. Lifeclass="naujiena_width100" style medicine). Šios medicinos tikslas - moksliniais tyrimais ieškoti naujų ir klinikinėje praktikoje panaudoti jau žinomus, moksliniais faktais pagrįstus medicininius metodus, siekiant pakeisti žmonių gyvenimo būdą ir užkirsti kelią LNL atsiradimui ir progresavimui.

Gyvenimo būdo medicina (GBM) naudojasi keturiais pagrindiniais instrumentais:

1. Biomedicininėmis mokslinėmis žiniomis, kurios leidžia suvokti ir pagrįsti GBM efektyvumą.

2. Specialiomis medicininėmis programomis, kurios kuriamos ir taikomos pacientams, atsižvelgiant į LNLpobūdį ir atsiradimo priežastis. Sveikos mitybos, fizinio aktyvumo, streso valdymo, socialinio statuso ir gyvenamosios aplinkos koregavimo programomis siekiama sustiprinti sveikatą ir pakeisti pacientų gyvenimo būdą, pašalinant LNL sukėlusias priežastis. Tokios programos gali būti taikomostiek pavieniams pacientams, tiek ir jų grupėms.

3. Žiniomis apie maisto papildų ir vitaminų bei kitų nefarmacinių substancijų, stiprinančių organizmo sveikatą, efektyvumą.

4. Aprobuotomis papildomosios ir alternatyviosios/tradicinės (natūraliosios) medicinos žiniomis.

Gyvenimo medicinos pagrindiniai principai kildinami iš senovės Rytų medicinos. Jau prieš tūkstančius metų buvo gerai žinoma apie žmogaus savigydos galių stiprinimo svarbą, siekiant išvengti ligų ir sustiprinti sveikatą. Pagrindiniai Ajurvedos, tradicinės kinų medicinos ir daugelio kitų liaudies medicinos sistemų principai buvo siejami su pacientų gyvenimo būdu bei jo stereotipais.

Šiuolaikinė GBM labai susijusi su dabar klinikinėje praktikoje taikomomis alopatinės medicinos paslaugomis. Žemiau pateikiamoje schemoje siekiu pailiustruoti GBM vietą šiuolaikinėje sveikatos apsaugos sistemoje. Šios medicinos srities veikla išskirtina tuo, kad ji pradedama taikyti iki ligos simptomų pasireiškimo arba pirmose ligos pasireiškimo stadijose. Jos pagrindinis tikslas yra stiprinti organizmo gynybines galias ir neleisti įsibėgėti patologiniam procesui.

Be jokios abejonės, GBM veikia glaudžiame kontakte su įprastine klinikine medicina ir turi daug tarpusavyje besipinančių ir persidengiančių sričių. Antroje schemoje iliustruojamos klinikinės ir GBM persidengimo sritys.

Kuriamos kolegijos, asociacijos

Gyvenimo būdo medicina sparčiai vystosi Jungtinėse Amerikos Valstijose. Prieš keletą metų dirbantieji šioje medicinos srityje gydytojai susivienijo į Amerikos gyvenimo būdo medicinos specialistų kolegiją (angl. American College of Lifeclass="naujiena_width100" style medicine).

Šioje kolegijoje dalinamasi naujausiomis žiniomis gyvenimo būdo medicinos srityje, organizuojami specialistų rengimo ir perkvalifikavimo kursai.

Europos Sąjungoje taip pat auga susidomėjimas šia nauja medicinos sritimi. Įkurta Europos gyvenimo būdo asociacija (angl. European Sociaty of Lifeclass="naujiena_width100" style Medicine; https://eu-lifeclass="naujiena_width100" stylemedicine.org/).

Universitetinių studijų programa

Bendradarbiaujant su kolegoms iš JAV ir ES, Klaipėdos universiteto Medicinos edukacijos katedroje praeitais metais buvo pradėta kurti pirmoji ES tarptautinė GBM universitetinių studijų programa. Vėliau prie šio darbo prisidėjo ir kolegos iš Kauno LSMU. Programa intensyviai ruošiama aprobuoti Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų kokybės vertinimo centre ir Sveikatos apsaugos ministerijoje. Tikimasi dar šiais metais į ją pakviesti studijuoti pirmuosius būsimuosius GBM magistrus.

Šių metų vasario 2 dieną GBM spartesnio įdiegimo į ES ir mūsų šalies klinikinę praktiką klausimai aptarti su Europos Sąjungos komisaru, atsakingu už sveikatą ir maisto saugą V. P. Andriukaičiu.

Susitikimo metu eurokomisaras pažymėjo pavojus ir grėsmes, iškilusias dėl LNL globalinės epidemijos. Nurodė šiuolaikinių biomedicininių mokslinių tyrimų GBM srityje reikšmę ir būtinumo spartesnės šios medicinos srities plėtros svarbą. Jis pažadėjo rasti būdų ir priemonių padėti sparčiau diegti į klinikinę praktiką GBM.

Siekiant sustabdyti LNL epidemijos plitimą, reikia gerai suprasti šių ligų atsiradimo priežastis. Būtina ieškoti naujų, gal kartais ir nestandartinių profilaktikos ir gydymo būdų. GBM yra vienas iš aktyvių mėginimų spręsti įsisenėjusią LNL problemą, pasitelkiant šiuolaikinius biomedicinos mokslo laimėjimus ir praeities medicininių sistemų sukauptą klinikinę patirtį.

Paciento vieta

Noriu atkreipti dėmesį į dar vieną labai svarbų šios medicinos aspektą. GBM į sveikatinimą ir gydymą aktyviai įtraukia ir patį pacientą. Į jį žiūrimą kaip į labai svarbų gydymo proceso rezervą. Ligoniui detaliai išaiškinamos konkrečios su jo atveju susijusios LNL atsiradimo priežastys, numatomas detalus ligų reversijos ir gydymo planas (programa) bei aiškiai apibrėžiama jo vieta šiame plane. Plano realizavimo eigoje vykdoma periodinė stebėsena ir esant reikalui atliekama programos korekcija. Siekiant aktyviau įtraukti pacientą, reikia sustiprinti jo motyvaciją domėtis savo sveikata, būtina jam suteikti kuo daugiau žinių ir informacijos  apie savo susirgimą ir eigą. Čia išryškėja sistemingo, kryptingo ligonių švietimo svarba.

Baigdamas šį straipsnį noriu priminti seną patarlę, kad „viskas, kas nauja, tai pamiršta sena“ ir Vilhelmo Storostos - Vydūno žodžius „Žymiai svarbiau sveikatą tausoti ir stiprinti negu ligas gydyti“.

Prof. habil. dr. Algimantas Kirkutis,

Klaipėdos universiteto Medicinos edukacijos katedros vedėjas,

Europos gyvenimo būdo medicinos asociacijos tarybos narys, atstovaujantis Lietuvai

Panaudota literatūra:

1. Širdies ligos. Prevencija ir  išgydymas.Caldwell B. Esselstyn, 2015.

2. ChinaSudy (Natūralus būdas išvengti ligų). T. Campbell ir kt., 2005.

3. https://www.un.org/ga/search/view_doc.asp?symbol=A/66/83 &Lang=E)

4. https://www.delfi.lt/news/ringas/politics/a-raslanas-lietuvoje-nesveikai-daug-ligotu-zmoniu-ka-daryti.d?id=67007214#ixzz3QQEHZIdD.