Gydytojų perspėjimas sergantiems širdies ligomis: nenustokite gerti vaistų

Internete sklindanti pacientus klaidinanti informacija, neva kraujospūdį mažinantys vaistai daro neigiamą poveikį užsikrėtusiems koronavirusu, kelia nerimą medikų bendruomenei. Lietuvos kardiologų draugija ir Lietuvos širdies asociacija pateikė rekomendacijas gyventojams, kuriose paneigė skleidžiamos informacijos prielaidas ir nurodė pacientams vartoti prižiūrinčio gydytojo išrašytus vaistus. Naujininkų poliklinikos vidaus ligų gydytojas Jonas Kastys akcentuoja, kad tvarkingai turi būti geriami visi širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) profilaktikai ir gydymui skirti vaistai.

Reklama

„Po persirgto insulto ar infarkto visą gyvenimą išlieka didžiulė pakartotino kardiovaskulinio įvykio tikimybė, todėl tokiam pacientui reikalinga ilgalaikė ir nuolatinė insulto ir miokardo infarkto profilaktika cholesterolį mažinančiais statinų grupės preparatais. Savavališkai nutraukus ar sustabdžius bet kokių gydytojo išrašytų vaistų vartojimą, rizikuojama savo sveikata, todėl pirmiausia norėčiau paraginti pasikliauti medikų patirtimi, o ne internete sklindančiais mitais“, – įspėja J. Kastys.

Kam būtinas profilaktinis gydymas ir priežiūra?

Pasak gydytojo, paciento stebėsena ir cholesteroliui mažinti skirti vaistai yra paprastai skiriami 4 skirtingų tipų pacientams. Pirmieji, kurių „blogojo“ cholesterolio kiekis kraujyje yra lygus arba viršija 3 mmol/l ir kurie turi didelės ŠKL rizikos veiksnių. Pagrindiniai didelės rizikos veiksniai yra vidutinio sunkumo lėtinė inkstų liga, 1 ar 2 tipo cukrinis diabetas be organų taikinių pažeidimo ir apskaičiuotas rizikos balas mirti nuo ŠKL per dešimtį metų 5–10 proc.

Antrajai grupei priklauso asmenys, kurių „blogasis“ cholesterolis lygus ar viršija 1,8 mmol/l ir kurie turi labai didelės ŠKL rizikos veiksnių. Šiems rizikos veiksniams priskiriamas bent kartą įvykęs miokardo infarktas, ūminis išemijos sindromas, koronarinė revaskuliarizacija, perkutaninė vainikinių arterijų intervencija, vainikinių arterijų jungčių operacija ar kitos revaskuliarizacijos procedūros. Taip pat – insultas ar praeinantis smegenų išemijos priepuolis, periferinių arterijų liga, kita diagnozuota ŠKL, 1 ar 2 tipo cukrinis diabetas su organų pažaida, sunkus inkstų funkcijos nepakankamumas ir rizikos balas numirti nuo ŠKL lygus ar didesnis nei 10 proc.

Trečioji pacientų grupė – tie, kuriems nustatyta ankstyvosios ŠKL anamnezė ir jei jų „blogojo“ cholesterolio kiekis lygus ar viršija 5 mmol/l. Ketvirtajai grupei priskiriami pacientai, kurių „blogasis“ cholesterolis lygus ar viršija 3 mmol/l ir kurių rizikos balas numirti nuo ŠKL per dešimt metų yra 1–4 proc.

Ką turėtų žinoti pacientai?

„Pacientai pirmiausia turėtų suvokti, kad savavališkai nutraukdami bet kokių būtinų vaistų vartojimą jie rizikuoja savo sveikata, – sako J. Kastys. – Cholesterolio koncentracija kraujyje nebevartojant vaistų vėl pradės didėti, o tai reiškia, kad neišvengiamai augs ir pirmojo ar pakartotinio miokardo infarkto ar insulto rizika, kitų širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė.“

J. Kastys atkreipia dėmesį, kad net jei žmogus mano besijaučiantis gerai, tai nereiškia, jog jo būklė pagerėjo ar rizika susirgti ŠKL sumažėjo. Ilgo vartojimo vaistai skiriami prieš tai gydytojui atlikus reikalingus tyrimus, taip pat rekomendavus kitų cholesterolio mažinimo priemonių, tokių kaip subalansuota mityba, fizinio aktyvumo didinimas, žalingų įpročių atsisakymas

Gydytojas taip pat įspėja nenustoti vartoti jokių paskirtų vaistų, net ir pajutus retai pasitaikančius nepageidaujamus poveikius. Kilus abejonėms dėl vaistų vartojimo ar šiems besibaigiant, reikėtų telefonu kreiptis į šeimos gydytoją. Esant karantinui net ir receptiniai vaistai gali būti išrašomi nuotoliniu būdu.