Gydytojų interesų deklaravimas: dar vienas neveikiantis įstatymas ar kova su korupcija? (1)

Sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio iniciatyva parengtas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siekiama įtvirtinti pareigą gydytojams, odontologams ir farmacijos specialistams deklaruoti privačius interesus, įžiebė aistras ir diskusijas. Ar netaps ši užmačia dar vienu neveikiančiu įstatymu, o gal realiai padės įveikti korupciją?

Reklama

Sveikatos sistemą skaidrinti būtina

Šešėlinis sveikatos apsaugos ministras Seimo narys Antanas Matulas nepritaria sveikatos apsaugos ministro idėjai neleisti dirbti tam pačiam gydytojui ir valstybinėje, ir privačioje įstaigoje. „Aš manau, kad tai – visiškai nedemokratinis principas, negalima riboti žmogaus pasirinkimo, ką jam veikti po darbo“, - portalui VLMEDICINA.LT teigė politikas.

Tačiau, jo nuomone, problema yra, ją reikia spręsti ir būtina atskirti viešuosius bei privačius interesus. „O šis ministro pasirinkimas yra labai teisingas. Mūsų frakcija, tikiuosi, balsuos už tai“,- teigė Seimo narys.

Jis prisiminė, kaip neseniai paskambinęs žmogus skundėsi, jog nebuvo priimtas Druskininkų poliklinikoje, nors turėjo skubų siuntimą. Gydytoja neva neturėjusi laiko, nes baigėsi darbo valandos. Tačiau tą žmogų ji priėmė privačioje įstaigoje, kurioje laiko jau turėjo, ir paėmė berods 80 Lt.

„Tai – tik vienas iš pavyzdžių. O tokių - daugybė. Kaip matote, sistemą skaidrinti būtina“, - konstatavo Antanas Matulas.

Interesų deklaracijas turėtų teikti ne visi

„Mes pasisakome už skaidrumą. Bet negalima uždrausti žmogui dirbti keliose darbovietėse, jam ir Konstitucija užtikrina teisę dirbti ten, kur jis nori. Tik klausimas, ar tikslinga deklaruoti visiems? Gal pakaktų tik tiems gydytojams, kurių bent viena iš darboviečių yra privati?“, - svarstė Lietuvos gydytojų sąjungos (toliau – LGS) prezidentas Liutauras Labanauskas.

Pasak L. Labanausko, gydytojai nesutinka ir su tuo, kad juos prilygina valstybės tarnautojams: „Kol kas jiems mes priskiriami tik Baudžiamajame kodekse, kur rašoma apie pareigų atlikimą“.

Gydytojų sąjungos prezidentas siūlo prieš priimant įstatymo pataisas gerai pasvarstyti, kiek šio įstatymo pakeitimai duos apčiuopiamos naudos, kaip tai bus padaroma praktiškai, kiek bus išlaidų.

„Pasikartosiu, kad mes esame tik už skaidrumą ir priemones, jog pagaliau būtų išspręsti visi ginčai ir mums metami kaltinimai“, – teigė L. Labanauskas.

Neoficialių pajamų nedeklaruos

Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos (toliau – LPOAT) pirmininkė Vida Augustinienė abejoja, ar situacija sveikatos srityje iš esmės pasikeis, jei visi gydytojai deklaruos viešuosius ir privačius interesus. Jos teigimu, svarbiausia žinoti, ko tokiais sprendimais siekiama, kokių rezultatų tikimasi.

„Gal taip norima atsijoti medikus, neleisti dirbti keliuose darbuose? O jei medikai paliks valstybines gydymo įstaigas ir išeis dirbti į privačias ar išvyks į užsienį? Tačiau jei taip siekiama sumažinti korupciją, vargu ar pasiteisins: juk neoficialiai gaunamų pajamų niekas nedeklaravo ir nedeklaruos. Jų nėra jokiose oficialiose statistikose ir nebus. Na, o oficialų uždarbį visada galima pasitikrinti VMI ar „Sodros“ duomenų bazėse“, - svarstė V. Augustinienė.

LPOAT pirmininkė mano, kad ne visiems sveikatos sistemos darbuotojams reikėtų deklaruoti viešuosius ir privačius interesus. Jos nuomone, „prasminga būtų, kad deklaracijas teiktų įstaigų vadovai, skyrių vedėjai ir pan.“

V. Augustinienės manymu, reikia ieškoti kitokių būdų sveikatos sistemai skaidrinti: „Pirmiausia gydytojams reikia sukurti geras darbo sąlygas, mokėti patrauklų užmokestį, nuimti popierizmo naštą, kad jie turėtų pakankamai laiko bendrauti su ligoniu“.

Piktnaudžiavimas – atskirų asmenų klausimas

Portalas skambino kelioms privačioms Lietuvos klinikoms ir teiravosi apie ketinamą įtvirtinti medikų viešųjų ir privačių interesų deklaravimą. Tačiau jos atsisakė komentuoti, motyvavusios tuo, jog dar nesusipažinusios su įstatymo pataisomis ar jų neapsvarsčiusios savo įstaigoje.

Gydytojas dermatovenerologas Vytautas Toliušis, dirbantis Respublikinės Klaipėdos ligoninės Odos ir venerinių ligų skyriaus vedėju bei gydytoju privačioje Kuncų ambulatorinėje klinikoje, sutiko atsakyti į kelis VLMEDICINA.LT klausimus. Jo teiravomės, ką mano apie gydytojus, dirbančius ir valstybinėse, ir privačiose gydymo įstaigose.

Pirmiausia, V. Toliušio nuomone, daugelis gydytojų laksto po kelias darbovietes, kad užsidirbtų orų atlyginimą. Jei būtų kitokia situacija, žmonės mieliau rinktųsi vieną, taip esą būtų ir patogiau, ir naudingiau. Antra, jis nematąs nieko bloga, jei ligonis gauna paslaugas tokias, kokių reikia ir kiek reikia, nesvarbu kur: valstybinėje ar privačioje klinikoje. Jis pats gali rinktis. „Taip, aš dirbu ir valstybinėje ligoninėje, ir privačioje ambulatorinėje klinikoje. Tačiau nesiuntinėju savo pacientų iš vienos įstaigos į kitą. Tiesiog kiekvienas renkasi, kur jam geriau“.

Gydytojas dermatovenerologas, paklaustas apie piktnaudžiavimą darbo valandomis, kai tas pats gydytojas dirba keliose įstaigose vienu metu, sakė: „Galbūt tai – tik atskirų asmenų klausimas. Žinoma, šitai reikia išspręsti, netoleruotina, kai dubliuojamos darbo valandos. Tačiau mes neturime tokių galimybių dirbti keliose vietose vienu metu. Be to, darbo laiką riboja ir įstatymai“.

V. Toliušis teigia, kad nėra jokio tikslo siųsti pacientą į privačią kliniką. „Galbūt naudos būtų, jei aš būčiau tos privačios klinikos savininkas. Tad galbūt tas deklaravimas naudingas būtų tik privačių gydymo įstaigų vadovams, kartu dirbantiems ir valstybinėje įstaigoje.“

Gydytojas teigia įžvelgiąs atvirkščią, nei agentuojama, tendenciją - iš privačių klinikų pacientai siunčiami į valstybines. „Ką gali privačiai dirbantis chirurgas, urologas ar pan.? Nieko, tik konsultaciją ar elementarią procedūrą. Visos sudėtingos operacijos atliekamos tik valstybinėse ligoninėse“, – sakė V. Toliušis.

Korupcijos problemas turi pripažinti patys gydytojai

Sergejus Muravjovas, viešosios įstaigos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (toliau – TILS) vadovas, portalui sakė, kad šis sveikatos apsaugos ministro sprendimas – naujoviškumo ir pranašumo ženklas.

“Man atrodo, kad pirmąkart per tiek daug metų skiriamas dėmesys korupcijos klausimui sveikatos srityje. Puiku, jog sveikatos apsaugos ministras pripažino problemą ir ieško sprendimų. Tačiau svarbu, kad ministerija aiškiai matuotų savo antikorupcinių veiksmų rezultatus, galų gale susitvarkytų su kyšininkavimu" , - sakė S. Muravjovas.

Jo teigimu, to žmonės jau seniai tikisi, nes jie nenori mokėti kyšių: „Pacientai moka, nes nesitiki, kad kitaip gaus tinkamą aptarnavimą, ir viliasi, jog nuo papildomai sumokėtų pinigų pagerės paslaugų kokybė. Tačiau tai nebūtinai yra tiesa, bet taip mano gyventojai. O sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų pareiga – išsklaidyti žmonių abejones“.

„Kai kalbame apie viešųjų ir privačių interesų deklaravimą, mes kalbame apie stambaus masto korupciją“, - sako S. Muravjovas. O sveikatos sistemoje galima įžvelgti mažiausiai keturias korupcijos apraiškas: gydytojų interesuose, farmacijos bendrovių ir gydytojų, gydytojų ir pacientų santykiuose bei viešuosiuose pirkimuose.

„Kiekvienai šiai sričiai reikia skirtingų sprendimų. Bet pirmiausia patys gydytojai turi pripažinti kyšininkavimo problemą, garsiai bei aiškiai tai pasakyti. O su nepotizmu viešuosiuose pirkimuose, farmacininkų ir gydytojų santykiuose, skirtingų gydytojų interesuose turėtų būti kovojama kitokiomis priemonėmis“, - įsitikinęs pašnekovas.

Duomenys turi būti prieinami viešai

S. Muravjovo nuomone, viešųjų ir privačių interesų deklaravimas yra drąsus žingsnis kovojant su korupcija. Tačiau reikia užtikrinti, kad gydytojai, odontologai ir farmacininkai tikrai juos deklaruotų.

„Kyla klausimas, ar Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) yra pajėgi tai įgyvendinti. Mano nuomone, VTEK šiuo metu išgyvena tapatybės krizę. Ji turi iš esmės peržiūrėti savo veiklą arba reikėtų ją išformuoti“, – įsitikinęs TILS vadovas.

Jis atkreipė dėmesį į duomenų prieinamumą: „Atėjo laikas deklaracijų duomenis pateikti atviru formatu, kad jie būtų lengvai prieinami viešai, juos būtų galima analizuoti ir stebėti tendencijas, tarkim, kaip duomenys kito per dešimtmetį, atkreipti gyventojų ir žiniasklaidos dėmesį. Vien teisėsaugos ar stebėsenos organizacijos negali pažaboti korupcijos Lietuvoje. Būtina įtraukti piliečius“.

Jis priminė, kad neseniai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, jog valstybės tarnautojai, vieną kartą deklaravę interesus, juos atnaujinti turi tuomet, jei mano, kad jų veikla ar kažkoks veiksmas gali sukelti interesų konfliktus.

„Tačiau iš patirties matau, kad bent jau valstybės tarnautojai dažnai nesupranta, kur yra galimas interesų konfliktas. Tad privalu žiūrėti į priekį ir žinoti, kaip bus išspręsti naujos prievolės iššūkiai. Kitu atveju tai taps dar vienu popieriumi, dar vienu įstatymu, kuris nebūtinai veiks“, – sakė S. Muravjovas.