Gydytojas ortodontas: pieniniai dantys irgi svarbūs
Pradėti rūpintis vaiko dantimis reikia ne tada, kai išdygsta nuolatiniai dantukai, bet dar esant pieniniams dantims, perspėja gydytojas ortodontas Arūnas Vasiliauskas. Anot jo, tai, kaip ir nuolatinis dantų valymasis, gali padėti užkirsti kelią daugeliui problemų.
„Tėveliai kartais pamiršta priminti, kad vaikai dantukus išsivalytų vakare, prieš miegą, ir prieš mokyklą, po pusryčių. Atrodo, tai – elementarios tiesos, kurios paskui, jei pamirštame jų laikytis, labai brangiai kainuoja. Nustatyta, kad saldūs produktai skatina apnašų kaupimąsi ir sukelia dantų ėduonį“, – LRT radijo laidoje „Sveikata“ sako A. Vasiliauskas.
– Ar svarbu prižiūrėti pieninius dantukus?
– Į pieninių dantukų priežiūrą ne visi tėveliai atkreipia dėmesį, nes galvoja – jie laikini, išdygs nuolatiniai, tada ir prižiūrėsime. Bet pieniniai dantys svarbūs, nes jie dantų lankuose laiko vietą nuolatiniams dantims. Ankstyvas pieninių dantukų praradimas gali nulemti tokias ortodontines problemas, kaip dantų susigrūdimas. Gamtoje tuščių vietų nebūna. Jei yra laisva vieta, gretimi dantys pasislenka. Kai ateina laikas dygti nuolatiniam dantukui, kuris pakeičia pieninį dantį, jam kartais neužtenka vietos. Tuomet jis dygsta ne dantų lanke.
Ypač svarbu saugoti ir prižiūrėti krūminius ir iltinius pieninius dantukus. Jei pieniniai dantukai prarandami per anksti, reikia kreiptis į gydytoją – vaikų odontologą ar ortodontą, kad būtų galima pradėti taikyti profilaktines priemones – vietą nuolatiniams dantims dygti išsaugančias priemones.
– Dantų dygimo eiliškumas taip pat turi įtakos taisyklingam sąkandžiui. Pavyzdžiui, pirma turi išlįsti kandžiai. Ką daryti, jei dantys dygsta ne iš eilės?
– Dantukai dygsta poromis. Apatiniai dantukai išdygsta šiek tiek anksčiau, bet, jei intervalas tarp dygstančių dantų – daugiau negu pusmetis ir jei antrieji šoniniai kandžiai išdygsta anksčiau negu pirmieji centriniai kandžiai, reikėtų susirūpinti ir ieškoti priežasčių. Gal yra kažkokių kliūčių, kurias reikėtų pašalinti, kad neatsirastų antrinės deformacijos. Jei antrieji krūminiai dantys pradeda dygti, kai nuolatiniai iltiniai dantys dar neišdygę, tai taip pat yra ženklas, kad reikia kreiptis pas specialistą ir nustatyti priežastį. Paprastomis priemonėmis, pradėjus ankstyvą ortodontinį gydymą, galima pasiekti gerų rezultatų.
– Netvarkingam dantų išsidėstymui burnoje įtakos turi tokie dalykai, kurių, regis, negalime valdyti. Tai gali būti per stiprus kramtymas arba netaisyklinga liežuvio padėtis. Kaip suprasti, kad kažkas negerai?
– Gamta mėgsta pusiausvyrą. Atrodo, tokios nekaltos priežastys, kaip kvėpavimas per burną ar lėtinės ligos, kurios trukdo taisyklingai kvėpuoti per nosį, gali daryti įtaką tam, kaip auga žandikaulis, formuojasi dantų lankai. Tėveliams svarbu atkreipti dėmesį į tokius žalingus įpročius, kaip liežuvio laikymas tarp dantų, piršto čiulpimas. Reikia padėti vaikams atsisakyti šių įpročių.
Kartais, jei kažkas trukdo taisyklingai kvėpuoti, reikia kreiptis į ausų, nosies, gerklės specialistus, kad jie įvertintų, ar vaikas gali diferencijuotai taisyklingai kvėpuoti per nosį. Taip pat tėveliai galėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip vaikai miega, kai yra atsipalaidavę, – ar jie būna prasižioję. Jei taip, reikia kreiptis į specialistą, išsiaiškinti priežastis ir užkristi kelią netaisyklingam sąkandžio formavimuisi.
Reikia paprastomis priemonės sudaryti sąlygas, kad dantukai dygtų ir sąkandis formuotųsi taisyklingai. Ypač jautrus laikotarpis yra ankstyvas mokyklinis amžius – 6–8 metai. Tuo laikotarpiu išveši limfinis audinys, vadinamieji adenoidai, polipai. Dažnai kvėpavimo problemos vėliau lemia ortodontinių anomalijų, sąkandžio sutrikimų atsiradimą. Noriu pabrėžti – ankstyvame amžiuje, kai vyrauja mišrus sąkandis, kai keičiasi dantukai, reikia pastebėti ir užkirsti kelią netaisyklingam sąkandžiui ir žalingiems įpročiams.
– Kaip Jūs vertinate kramtomosios gumos, saldainių kramtymą? Būna, kad vaikai miegodami naktimis griežia dantimis. Ar tokie dalykai kenkia taisyklingam sąkandžiui, ar tik pačių dantukų sveikatai?
– Tai susiję ir su dantukų sveikata, ir su sąkandžiu. Jei kramtomoji guma – be cukraus, manau, kad kaip profilaktinė priemonė, kai po ranka nėra dantų šepetėlio, ji tinkama. Saldūs, lipnūs, tąsūs maisto produktai, saldumynai kenkia dantukams.
Tėveliai kartais pamiršta priminti, kad vaikai dantukus išsivalytų vakare, prieš miegą, ir prieš mokyklą, po pusryčių. Atrodo, tai – elementarios tiesos, kurios paskui, jeigu pamirštame jų laikytis, labai brangiai kainuoja. Nustatyta, kad saldūs produktai skatina apnašų kaupimąsi ir sukelia dantų ėduonį.
Griežimas dantukais – problema. Šiuolaikiniai vaikai žaidžia kovinius kompiuterinius žaidimus. Žaidžiant patiriamas stresas persikelia ir į naktį – miegodami vaikai kovoja. Stiprus kramtymas ir griežimas dantimis yra problema, bet, ortodontiniu požiūriu, ne tokia svarbi, kaip netaisyklingas kvėpavimas arba liežuvio laikymas tarp dantų.
– Dantų priežiūra, taisyklingas sąkandžio formavimas kainuoja be galo didelius pinigus. Kokią įtaką tai daro psichologiškai, kai vaikas auga su kreivais dantimis, atsikišusiu apatiniu žandikauliu?
– Žiniasklaidoje, filmuose, žurnalų viršeliuose matome besišypsančius veidus. Vaikai, jaunimas stengiasi lygiuotis į žvaigždes, savo dievukus, todėl psichologinė pusė yra labai svarbi. Manau, kad bet kuris tėvas daug paaukotų, įdėtų pastangų, kad vaikas mokykloje išvengtų patyčių. Taigi estetinė pusė yra svarbi.
Laiku kreipusis į specialistą, kartais ir paprastomis priemonėmis galima neleisti ortodontinėms problemoms vystytis toliau. Tiesiog reikia atkreipti dėmesį į elementarius dalykus – dantukų priežiūrą, reguliariai lankytis pas odontologą, gydytoją ortodontą. Optimalus laikas konsultuotis pas specialistus – ankstyvas mokyklinis amžius, kai pradeda dygti nuolatiniai dantukai. Tai tikrai daug nekainuoja, palyginti su mūsų vaikų gerove, ateitimi ir gera savijauta.
Rasa Pekarskienė,
Susiję straipsniai
