Geros savijautos biblija. Išeminė širdies liga(1)

VLMEDICINA.LT Jūsų dėmesiui siūlo ištraukas iš leidyklos „Tyto alba“ išleistos daktaro Mosarafo Ali knygos „Geros savijautos biblija“ (Iš anglų kalbos vertė Rūta Tumėnaitė). Daktaras Mosarafas Ali, Londone atidaręs pirmąjį Europoje Integruotos medicinos centrą, savo praktiką grindžia ne tik oficialiosios, arba Vakarų, medicinos žiniomis, bet ir Rytų kultūrų tradicijomis bei tūkstantmete patirtimi.

Reklama

Širdies liga yra viena pagrindinių ligų žudikių Vakarų pasaulyje. Ironiška, bet dažniausiai jos įmanoma išvengti. Tai žmogaus sukurta liga, kurią žmonės patys sau sukelia. Ne vienas tyrimas parodė, jog mityba, stresas, nutukimas, diabetas, fizinio aktyvumo stoka, aukštas kraujospūdis, rūkymas ir piktnaudžiavimas alkoholiu didina širdies priepuolių tikimybę. Jungtinėje Karalystėje atlikti etninių grupių tyrimai parodė, jog didžiausias pavojus susirgti širdies liga gresia iš Pietų Azijos kilusiems žmonėms (indams, pakistaniečiams). Lydyto valyto sviesto vartojimas maistui gaminti, keptas maistas, sotūs kario troškiniai (dažniausiai pertroškinti, per riebūs ir per daug prieskonių turintys patiekalai), fizinio aktyvumo stoka, piktnaudžiavimas alkoholiu, diabetas ir rūkymas skatina širdies ligą.

Kitas bendras vardiklis yra genetinis veiksnys. Širdies liga perduodama su genais. Ji tiesiog paveldima iš kartos į kartą.<...>

Išeminė širdies liga

Išeminė širdies liga (isch – ko nors stoka; haemia – kraujas) yra tokia būklė, kai širdies raumenys negauna pakankamai kraujo. Širdis yra raumeninis organas, kuris traukiasi ir plečiasi visą gyvenimą. Širdies plakimas yra svarbiausias gyvybės parametras. Taigi, kol širdis plaka, esame gyvi.

Širdies raumens kraujagyslių tinklas tankus, nes šiam raumeniui visą laiką reikia deguonies ir gliukozės, be to, jis nuolat turi šalinti medžiagų apykaitos atliekas (anglies dioksidą). Taigi, jo kraujotaka nepaprastai reikšminga. Menkiausias kraujo kiekio sumažėjimas gali susilpninti raumenį. Kaip ir reaktyviniam varikliui, taip ir širdies raumeniui kuro tiekimas turi vykti be pertrūkių. Jei sumažėja tiekiamo kraujo kiekis (išemija), širdies raumuo pradeda veikti netvarkingai, o tai gali sukelti mirtinai pavojingų komplikacijų. Pavyzdžiui, nusilpęs širdies raumuo gali nebesusitraukti, ir širdis sustos.

Kraujas atiteka į širdies raumenį širdies arterijomis. Kai jose ima kauptis aterosklerozinės plokštelės, kraujo tėkmė sumažėja. Bet kokia pastanga (vaikščiojimas, lipimas laiptais, stresas) verčia širdį plakti tankiau, todėl padidėja kraujo poreikis. Tačiau jo teka per mažai. Dėl to ima formuotis pieno rūgštis (nes deguonies per mažai, kad cukrus galėtų virsti galutiniais produktais – anglies dioksidu ir vandeniu, – deguonies pakanka tik paversti jį tarpiniu produktu, pieno rūgštimi). Pieno rūgštis širdies raumenyje sukelia skausmą. Jis vadinamas angina pectoris – skausmu krūtinėje, arba širdies angina. Panašūs skausmai ar spazmai gali būti juntami blauzdų raumenyse, jei žmogus daug bėgioja.

Prasidėjus skausmui krūtinėje, reikia sustoti ir įkvėpti, kad jis praeitų. Jei nesiliauja, reikia pasidėti po liežuviu tabletę (poliežuvinės venos kai kuriuos vaistus greitai absorbuoja, ir šie nugabenami į širdį), kad vaistai išplėstų kraujagysles ir kraujotaka pagerėtų.

Kartais arterijų sienelės taip sukalkėja, kad kyla pavojus, jog atsidalijusi aterosklerozinė plokštelė užkimš kraujagyslę ir visam širdies plotui atkirs kraujo tiekimą. Tą patį gali sukelti ir smulkiose širdies arterijose susiformavęs krešulys. Jei kuri nors širdies dalis nebeaprūpinama krauju, ji nustoja funkcionuoti. Širdis nebegali veiksmingai pumpuoti kraujo, ir ištinka širdies smūgis. Organizmas pradeda panikuoti, viso kūno kraujotaka sustoja, žmogus net gali prarasti sąmonę. Skauda krūtinę, išpila šaltas prakaitas, apima nerimas, nutirpsta rankos ir kojos, užeina dusulys. Jei skubiai nesuteikiama medicinos pagalba (reikia duoti deguonies ir krešulį tirpinančių arba kraujagysles plečiančių vaistų), širdis gali sustoti. Širdies smūgio komplikacijos priklauso tik nuo to, ar širdis toliau plaka, ar ne.

Laimei, širdies raumuo gali atsikurti ir toliau normaliai funkcionuoti, nors pažeistoje vietoje susidaro randinis audinys. Priklausomai nuo pažeidimo dydžio, žmonės gali gydytis konservatyviai vaistais ir keisdami gyvenseną arba chirurginiu būdu, kai kraujagyslė praplečiama balionėliu (dar vadinama „kraujagyslės prapūtimu“), stentavimu (į užsikimšusią arteriją įstatomas mažytis vamzdelis) ir šuntavimu (persodinta arterija, suformuota iš gabalėlio venos, apeinant užkimštą arba susiaurėjusią vietą). Chirurginis sprendimas širdžiai yra geriausias, nes per operaciją sudaromi nauji kanalai, pakeičiantys arba apeinantys seną užsikimšusį.

Naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis galima nustatyti ir okliuzijos (plokštelės susiformavimo) laipsnį širdies arterijose. Elektrokardiografija, ultragarsas ir angiograma (įšvirkščiama dažų ir nustatoma kraujotakos sumažėjimo apimtis) padeda nustatyti širdies raumenų pažeidimą ir susiaurėjusių kraujagyslių sritis. Tada sprendžiama, ar gydyti vaistais, ar chirurgine operacija. Paprastai chirurgai laukia, kol arterija susiaurėja daugiau kaip 65 procentais. Kaip ir prieš visas kitas rekonstrukcines operacijas, tenka laukti, kol degeneracija taps pažengusi, kad jie imtųsi operuoti. Paradoksas – žmogus gyvena su Damoklo kardu virš galvos, tikėdamasis, kad gyvybės siūlas nenutrūks. Širdies smūgio rizika visada išlieka, tegu ir labai maža, o prevencinėms priemonėms skiriama per mažai dėmesio. Daug žmonių ir toliau gyvena kaip gyvenę, tad susiaurėjimas peržengia tą pavojingą 65 procentų ribą. Tik laimingieji gali sau leisti kartkartėmis atlikti angiogramą ir sužinoti, kiek kraujagyslė susiaurėjo ir ar jiems jau reikia atlikti kraujagyslės praplėtimą arba operuoti. Nemažai belaukiančių pacientų ištinka dar keli širdies smūgiai. Įdiegtos naujos ir ekonomiškos technologijos sumažino šią riziką. Dažnai atliekami tyrimai padeda nustatyti, kiek liga pažengusi.

Rizikos mažinimas

Jei šiuo lemtingu etapu pacientus pavyksta įtikinti, kad keistų režimą arba gyvenseną, imtų kitaip maitintis ir mankštintis, rizika sumažėja iki minimumo. Kol kas dar nepakankamai padaryta, kovojant su didžiausia šiuolaikinės visuomenės liga žudike. Atrodo, tarsi kažkur kažkas tyčia nesiima spręsti šios problemos, nelyginant norėtų remti visą vaistų gamybos pramonę, kuri ir palaiko šį aparatą arba su juo susijusią profesiją.

Širdies ligos prevencija yra paprasta, bet reikalauja didžiulės drausmės. Gyvensenos pokyčiai turi lemiamos svarbos, bet daugelis žmonių nesistengia jos keisti. Ir patys prisišaukia šią galimai mirtiną ligą. Toliau pateikiamas būtiniausių pokyčių sąrašas.

1 Mesti svorį. Nutukimas didina širdies ligos riziką. Jis sukelia aukštą kraujospūdį ir skatina arterijose formuotis aterosklerozines plokšteles.

2 Mažinti cholesterolio kiekį kraujyje. Sumažina plokštelių formavimosi riziką.

3 Valdyti diabetą ir hipertenziją. Taip pat sumažina plokštelių formavimosi arterijose riziką.

4 Mesti rūkyti. Rūkymas skatina plokštelių formavimąsi arterijose. Taip pat sumažina deguonies pasisavinimo galimybę plaučiuose. Vadinasi, mažiau deguonies pasiekia širdies raumenis.

5 Valdyti stresą reikia norint sumažinti kraujospūdį ir suvaldyti veiksnius, didinančius širdies krūvį. Širdies funkcija glaudžiai siejama su emocijomis. Štai kodėl senovėje žmonės manė, kad ne smegenys, o širdis yra emocijų buveinė. Visas liūdesys, nerimas, rūpesčiai ir panašiai jaučiami širdimi, nes širdies ritmas kinta kartu su psichologiniais pokyčiais.

6 Mankšta. Sakoma, kad mankšta yra geriausias vaistas širdžiai. Kadangi širdis yra raumeninis organas, ji nemėgsta dykinėti. <...>.

Jei laikomasi šių prevencinių priemonių, ypač po 40 metų slenksčio, širdies ligos rizika sumažėja. Režimo terapija apima daugiausia širdies ligos prevencinių priemonių.<...>

Kaip suvaldyti išeminę širdies ligą. Mityba

Sergant išemine širdies liga mityba yra svarbiausias veiksnys. Pagrindinė priežastis, kodėl žmonės renkasi netinkamus maisto produktus, yra skonis ir įvairovė. Jei tik jie prisiverčia metus ar dvejus laikytis griežtos dietos, kad sustabdytų širdies ligą skatinantį procesą, tada remdamiesi nuosaikumo ir įvairovės principu gali gyventi beveik normalų gyvenimą. Kad ir kokie būtų argumentai, sergantieji širdies liga turi metus ar ilgiau laikytis tinkamo režimo, ir tik tada mėginti šiek tiek paįvairinti gyvenseną. Visada atsiminkite – širdies ligai užkirsti kelią ir ją valdyti galima.

Kad ir kokie būtų argumentai, sergantieji širdies liga turi metus ar ilgiau laikytis tinkamo režimo, ir tik tada mėginti šiek tiek paįvairinti gyvenseną. Visada atsiminkite – širdies ligai užkirsti kelią ir ją valdyti galima.

Venkite kavos (sutraukia kraujagysles – negerai), riebalų ir aliejų (ir sviesto), sūrio (daug riebalų), per daug druskos (didina kraujospūdį), raudonos mėsos (jautienos, ėrienos, kiaulienos – daug riebalų), vėžiagyvių ir moliuskų (daug cholesterolio), konservuotų maisto produktų (per daug druskos), padažų su miltais (daug druskos), rūkytos mėsos (daug druskos), alkoholio (padeda pasisavinti riebalus), šokolado, pyragaičių ir saldumynų (skatina svorio augimą).

Renkantis maisto produktus, geriausia vadovautis sveiku protu. Išmintinga valgyti namuose, tuomet priklauso nuo jūsų, ką valgote. <...>

Širdžiai tinkama dieta neturi būti nuobodi. Jeigu kaitaliosite valgiaraštį ir gardinsite maistą įvairiomis žolelėmis bei prieskoniais, tada problemų kils mažiau. Jeigu jums diagnozavo išeminę širdies ligą, galite paprasčiausiai metus laikytis dietos be riebalų. Riebalų savaime gausite su žuvimi ir vištiena, vartokite daug garnyro arba prieskonių valgiui pagardinti. Kadangi maistas yra svarbiausias veiksnys sergant išemine širdies liga, jam ir reikia skirti daug dėmesio.

Pasninkas

Pasninkas yra geras būdas kontroliuoti visus mitybinius veiksnius, skatinančius širdies ligą. Maža to, jis padeda reguliuoti kraujo spaudimą ir suteikia tam tikros ramybės, o tai naudinga širdžiai. Didžiausias jo pranašumas tas, kad jis ugdo valią. Susilaikydami nuo maisto, suvaldydami norą valgyti, kovodami su pagundomis valgyti ir ugdydami tam tikrą gyvenimo drausmę, sudarote puikias aplinkybes kautis su bet kokia lėtine liga, nesvarbu širdies ar kokia kitokia. Reikėtų pasninkauti kartą per savaitę, o jei įmanoma, ir po tris dienas kas pusę metų.

Jei galite, reikėtų ir visai pabadauti, gerti tik vandens arba stiklinėje išmaišyti 1/2 arbatinio šaukštelio medaus ir 5 lašus citrinų sulčių.

Jei galite, reikėtų ir visai pabadauti, gerti tik vandens arba stiklinėje išmaišyti 1/2 arbatinio šaukštelio medaus ir 5 lašus citrinų sulčių. Dar galite vieną dieną valgyti tik vaisius ir sriubą ir gerti sultis arba vandenį. Mandarinai, likeriniai mandarinai ir apelsinai nėra labai rūgštūs (nehibridiniai ir genetiškai nemodifikuoti) ir ypač naudingi širdžiai, kaip ir česnakas (viena skiltelė per dieną).

Vaistažolių mišinys

Bazilikas tonizuoja širdies raumenį. Ramunėlės ramina, o vaistinė ožragė mažina cholesterolį. Natūrali amla (indiškasis lapainis) yra gausus vitamino C šaltinis. Reikėtų vartoti šių augalų mišinio užpilus.

Mankšta

<...> Joga yra geriausia mankšta širdžiai. Esama keleto jos pranašumų, tačiau pagrindinis yra tas, kad jai nereikia pastangų ir ja užsiimti galima net ir tada, kai širdis sveiksta. Atliekant jogą, širdies ritmas paspartėja apie 10–15 procentų, palyginti su 100 procentų, užsiimant aerobika. Jei reikia ir širdis pajėgi pakelti didesnį krūvį, galima kvėpavimą kaitalioti su oro sulaikymu. Tuomet mankštinama visa širdis, o pulsas patankėja. Juk pagaliau atlikdami vadinamuosius aerobinius pratimus, jūs didinate širdies ritmą, sukurdami deguonies poreikį. Sulaikydami kvėpavimą per įvairius pastangų reikalaujančius judesius, taip pat sudarote didesnį deguonies poreikį, todėl širdis irgi ima tankiau plakti. Didžiausias pranašumas yra tas, kad pajutus bet ką nemalonaus arba skausmą krūtinėje, tuoj pat galima imti kvėpuoti ir širdies aprūpinimas deguonimi pagerėja. O jei iškyla problemų per aerobiką, procesą sustabdyti sunku, nes širdis ir toliau kurį laiką energingai plaka, kol patenkinamas deguonies poreikis.

Greitas vaikščiojimas irgi labai tinkama širdžiai mankšta. Vaikščioti geriausia parkuose arba atvirose erdvėse, kur apstu deguonies.

Dar vienas reikšmingas jogos pranašumas – įtampos atpalaidavimas, o tai labai pageidautina, sergant širdies liga. Šavasana, arba negyvėlio poza, tikrai itin tinka medituoti. Dažniausiai ji atliekamas jogos seanso pabaigoje.

Greitas vaikščiojimas irgi labai tinkama širdžiai mankšta. Vaikščioti geriausia parkuose arba atvirose erdvėse, kur apstu deguonies. Tai či, kinų mankšta, taip pat atpalaiduoja ir reikalauja pakankamai pastangų, tad dirba ir širdies raumuo.

Gydymas vaistais

Oficialioji medicina padarė didelę išeminės širdies ligos gydymo pažangą. Manau, kad šį gydymą ir reikėtų rinktis pirmiausia. Žinoma, esama tam tikrų šalutinių poveikių, tačiau širdis yra toks gyvybiškai svarbus organas, kad jo vaidmuo nustelbia likusių organų įtaką.

Jei jau apie tai prakalbome, Indijoje Mogolų imperijos laikais rūmų gydytojai buvo priversti ieškoti vaistų nuo ligų, labai primenančių vyraujančias šiuolaikines ligas. Mogolų gyvenimo būdas buvo gana palaidas, jie piktnaudžiavo maistu, alkoholiu, rūkymu ir seksu, turėjo ir daug rūpesčių. Todėl juos vargino aukštas kraujospūdis, širdies ligos, diabetas, impotencija, stresas ir artritas. Jų gydytojai nuolatos ieškojo vaistų nuo šių ligų. Štai kodėl junanio – sistemos, kurią karališkuosiuose rūmuose praktikavo hakimai, – praktikai turėjo geriausių vaistų nuo šių būklių.

Naudodamiesi Avicenos patarimais, kaip gydyti širdį, junanio gydytojai sukūrė daug vaistų širdžiai. Jie naudojo šilkaverpio kokoną, muskusą (išgautą iš muskusinių kabargų), mineralus, vaistažoles ir sidabro bei aukso pelenus, iš kurių gamindavo ypatingus vaistus. Kai kurios vaistažolės, pavyzdžiui, rangytoji rauvolfija, valerijonas ir rusmenė (Digitalis) buvo vėliau tiriamos ir imtos naudoti oficialiojoje medicinoje. Kitos nenaudojamos. Galbūt kai kurioms farmacijos įmonėms būtų neprošal atkreipti į jas dėmesį ir ištirti tokių vaistinių augalų bei mineralų veiksmingumą.