Gera žinia – didėja išgyvenamumas

Susirgusiųjų storosios žarnos vėžiu išgyvenamumas Lietuvoje didėja. Atlikus ilgalaikių išgyvenamumo pokyčių analizę nustatytas beveik 12 proc. išgyvenamumo padidėjimas: 1995–1999 m. susirgusiųjų storosios žarnos vėžiu išgyvenamumas buvo 34 proc., o 2005–2009 m. – 45,9 proc. EUROCARE duomenimis, Europoje nuo 1999 iki 2007 metų tiesiosios žarnos vėžiu susirgusiųjų išgyvenamumas pagerėjo nuo 52 proc. iki 58 proc. Manoma, kad išgyvenamumą pagerino efektyvių vaistų atsiradimas ir tobulesnė chirurginė technika.

Reklama

Kaip Lietuvos storosios žarnos vėžio gydymo situacijos svarbesnius momentus vertina VU Onkologijos instituto direktorius prof. Narimantas Evaldas Samalavičius:

„Be abejo, reikėtų pasidžiaugti tuo, kad storosios žarnos vėžio gydymo rezultatai Lietuvoje gerėja. Tačiau jeigu pasižiūrėsime į paskutinius EUROCARE tyrimo duomenis, tai Lietuvos situacija storosios žarnos vėžio srityje yra netoli blogiausių Europos Sąjungoje. Tiesą sakant, tokio akivaizdaus mūsų atsilikimo, kokį konstatavo EUROCARE, mes tiesiog nesitikėjome. Žinoma, Lietuvoje gerėja diagnostika, gerėja tyrimų prieinamumas vis daugiau kalbame apie storosios žarnos vėžį ir tikimės, kad vis daugiau žmonių gaus nepavėluotą pagalbą. Nuo 2009 m. Lietuvoje vykdoma Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa.

Kodėl gi rezultatai nėra tokie, kokių mums norėtųsi? Manau, kad šiandien turėtume akcentuoti vieną labai svarbų dalyką – storosios žarnos vėžio gydymas turi būti multidisciplininis. Šis vėžys, kaip ir daugelis kitų onkologinių ligų, turi būti gydomas ten, kur yra onkologų komanda. Kitaip tariant, labai svarbu, kad storosios žarnos vėžys būtų gydomas tik tose įstaigose, kurios gali suteikti pacientui visavertę onkologinę pagalbą – ten, kur galima derinti chirurgiją, medikamentinę terapiją ir spindulinį gydymą. Norėčiau pabrėžti, jog šiandien be VU Onkologijos instituto tokią pagalbą storžarnės vėžiu susirgęs žmogus gali gauti Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio gydymo įstaigose.

Pavyzdžiui, VU Onkologijos instituto tiesiosios žarnos vėžio gydymo duomenys rodo, jog daugiau nei 80 proc. pacientų, susirgusių tiesiosios žarnos vėžiu, sudėtinis gydymas pradedamas nuo spindulinio gydymo prieš atliekant operaciją. Pasaulyje įrodyta, kad jeigu spindulinis gydymas nepaskiriamas laiku ir apie tai pagalvojama po operacijos, rezultatai – tiek funkciniai, tiek išgyvenamumo – žymiai prastesni.

Reikia pasidžiaugti, kad mūsų įstaigoje šiandien turime praktiškai visas diagnostikos ir gydymo priemones, reikalingas storosios žarnos vėžiui gydyti. Kiekvieno paciento, patekusio į Institutą, sveikatos situacija aptariama multidisciplininėje komandoje, jam parenkamas pats geriausias individualizuotas gydymas.

Mes plačiai taikome minimaliai invazinę chirurgiją: transanalinę endoskopinę mikrochirurgiją, laparoskopinę chirurgiją. Tikimės, kad kai Lietuvoje atsiras robotinė chirurgija, kuri jau yra pasiteisinusi, ypač tiesiosios žarnos vėžio atvejais, mes būsime viena iš pirmųjų įstaigų, kurioje pacientai galės gauti ir šią pagalbą.

Tačiau šiandien Lietuvoje daugiau nei pusė storosios žarnos vėžio atvejų diagnozuojami vėlyvųjų stadijų, todėl labai svarbu esant  išplitusiam storosios žarnos vėžiui taikyti optimalią chemoterapiją ir biologinę terapiją. Dauguma šių ligonių neoperabilūs, jiems taikoma tik sisteminė terapija. Koks bus šių ligonių išgyvenamumas, priklauso ne tik nuo teisingo gydymo režimo pasirinkimo, bet ir nuo efektyvių vaistų prieinamumo. Deja, biologinė terapija skiriama tik daliai ligonių, apie 30 proc. visų metastazavusiu kolorektaliniu vėžiu sergančių pacientų, ir tik pirmos eilės gydymui. Vyresniems pacientams, kurių amžius didesnis nei 70 m., taikoma mažiau agresyvi chemoterapija, todėl biologinio preparato bevacizumabo pridėjimas, ženkliai pagerintų jų gydymo efektyvumą, nepadidindamas toksiškumo. Be to, taikant šiuolaikinį gydymą chemoterapija kartu su biologine terapija, galime tikėtis didesnio naviko metastazių sunykimo ir galimybės atlikti metastazių rezekciją, kuri užtikrintų ženkliai ilgesnį šių ligonių išgyvenimą.

Ar galėsime kada nors skirti biologinę terapiją ne tik pirmos eilės gydymui, bet antrai ir trečiai eilei? Tai yra įprasta daugumoje Europos šalių.  Kuo daugiau efektyvios terapijos galimybių turėsime, tuo ilgiau mūsų pacientai gyvens. Galutinis rezultatas priklauso ne tik nuo ankstyvos diagnostikos, modernios chirurgijos ir spindulinio gydymo, bet ir nuo adekvataus bei šiuolaikiško medikamentinio gydymo ir jo prieinamumo“.

Lietuvoje pastaraisiais metais diagnozuojama po daugiau nei 1600 storosios žarnos vėžio atvejų kasmet. Sergamumas storosios žarnos vėžiu Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, nuosekliai didėja. Vėžio registro duomenimis, mūsų šalyje 2011 m. buvo diagnozuoti 1629 nauji storosios žarnos vėžio atvejai, jie sudarė 9,1 proc. visų piktybinių navikų. Susirgimai storosios žarnos vėžiu užima antrą vietą ir tarp susirgimų (neskaičiuojant odos vėžio), ir tarp mirčių nuo vėžio.

VU Onkologijos institutas